G. Darčkutė, S. Dilytė. Naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų teisinio reguliavimo efektyvumo komentaras

Stipriųjų alkoholinių gėrimų gaminimas namų sąlygomis Lietuvoje nėra leistina veikla. Stipriuosius gėrimus leidžiama gaminti tik asmenims, turintiems Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išduotą licenciją Alkoholio produktų gamybos licencijavimo taisyklių pagrindais. Kita vertus, didžiajai daugumai piliečių bent vieną kartą gyvenime teko jei ir neragauti, tai bent girdėti apie „naminukės“ arba „samagono“ gamybą namų sąlygomis, asmenims patiems įsirengus stipriųjų gėrimų gaminimo aparatus. Analizuodamos įstatymų leidėjo numatytą atsakomybę už stipriųjų gėrimų gamybą bei prekybą, taip pat naujausias teisėkūrines aktualijas šių ribojimų atžvilgiu, aptarsime šios veikos/nusižengimo idėją bei tikslingumą amerikiečių ekonomisto G. S. Becker^[1] akimis, pasvarstysime ekonomines šio teisinio reguliavimo kategorijas, įskaitant ir sąnaudų aspektus.

Aktualus teisinis reguliavimas

Atsakomybė už stipriųjų gėrimų pagaminimą bei prekybą įstatymų leidėjo yra diferencijuota. Baudžiamojo kodekso (BK) 201 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo. Bausmės, numatytos už šios veikos padarymą yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Panašaus pobūdžio administracinę atsakomybę įtvirtina Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 137 straipsnio 3, 5 dalys. Atsižvelgiant į tai, jog teismų praktikoje numatytų dviejų kriterijų (versliškumo arba stambaus masto^[2]) pagrindais administracinė ir baudžiamoji atsakomybė yra diferencijuojama, manytina, jog baudžiamoji atsakomybė iš esmės yra siejama su verslo veikimo modeliu pagrįsta veikla, kurios metu alkoholį siekiama išleisti į savotišką „rinką“, nukreiptą į konkrečius asmenis – alkoholio vartotojus.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2024 metų sausio – kovo mėnesiais užregistruoti 28 BK 201 straipsnio 2 dalies pažeidimo atvejai, 3 dalies – 9. Akivaizdu, jog nepaisant didelių „samagono“ gaminimo atgarsių, girdimų visuomenėje, veikų padarymas yra kur kas menkesnis ir sudarantis viso labo nedidelę viso Lietuvos nusikalstamumo dalį, atsižvelgiant į tai, jog aptariamu laikotarpiu viso užregistruota 12 352 nusikalstamų veikų (aptariamų veikų santykis – vos 0,29 procentai).

Alkoholio kontrolės įstatymas (AKĮ), aptartas aktualus BK reglamentavimas ir, konkrečiai, ribojimai, susiję su „naminukės“ (gėrimų, kurių alkoholio koncentracija didesnė nei 65 procentai) gamyba, ne sykį buvo atsidūrę Seimo narių akiratyje. Pavyzdžiui, dar 2011 m. Seimas svarstė galimus AKĮ pakeitimus, siūlydamas įteisinti alkoholio gamybą kaimo turizmo sodybose (ūkininkams), tačiau pakeitimas priimtas nebuvo sulaukus itin didelių prieštaravimų tiek iš kai kurių Seimo narių, tiek ir iš kitų institucijų: itin baimintasi, jog toks reglamentavimas prieštaraus pagrindinei AKĮ tikslų krypčiai – mažinti bendrą alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Neatsižvelgiant į tai, AKĮ vėl atsidūrė įstatymų leidėjo akiratyje 2023–2024 m., kuomet 2024 m. kovo 19 d. Seimas pritarė iš esmės identiškam siūlymui – įteisinti „naminukės“ gamybą kaimo turizmo sodybose, kuriose gaminimu užsiimtų ūkininkai. Įvertinus aptariamo įstatymo pakeitimo ex post vertinimą, be kita ko, buvo numatyta ir galimybė ateityje leisti tokiais gėrimais prekiauti.

Aptariamas AKĮ pakeitimo projektas kol kas neperėjo visų reikiamų teisėkūros etapų ir nebuvo galutinai priimtas – šiuo metu projektas yra atsidūręs Europos Komisijos akiratyje, kur atliekama notifikavimo procedūra. Toliau bus atliekamas minėto AKĮ projekto teorinis ekonominis vertinimas, siekiant nustatyti jo efektyvumą, identifikuojant aspektus, kuriuos siūlytina apsvarstyti ir koreguoti ateityje, taip pat įvertinus galiojantį reguliavimą baudžiamosios teisės srityje.

Baudos, kaip bausmės, numatytos už Baudžiamojo kodekso 201 straipsnyje padaromą veiką, vertinimas G. S. Becker modelio pagrindu

Viena pagrindinių G. S. Becker „Crime and Punishment: An Economic Approach“ (liet. Nusikaltimas ir bausmė: ekonominis požiūris) straipsnyje išsakomų minčių yra tai, kad bausmė yra nusikaltimo padarymo kaina. Nepaisant to, kad autorius nenumato visų BK aptariamoje normoje numatytų atsakomybės formų (neaptariami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas), šios veikos aspektu galima aptarti dvi minimas autoriaus bausmes – baudą bei laisvės atėmimą. Atitinkamai G. S. Becker savo straipsnyje prioretizuoja baudos bausmę teigdamas, jog bauda nelemia socialinių sąnaudų, skiriant baudą nereikia vertinti tam tikrų atsakomybės taikymo kriterijų (nusikalstamos veikos padarymo tikslo, jos išankstinio planavimo ir pan.), be to, bauda yra „kompensacija“ nukentėjusiesiems.

Baudos bausmę vertinant stipriųjų alkoholinių gėrimų aptariamų draudimų kontekste, manytina, jog G. S. Becker aptariamas baudos prioretizavimas būtų klaidingas. Pirmiausia, pritartina pirmajai palankaus baudos vertinimo priežasčiai – bauda nereikalauja jokių žmogiškųjų išteklių – skyrus baudą, priešingai nei, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmę, laisvės apribojimą ar pan., kur bausmės įgyvendinimo metu dalyvautų įvairių institucijų asmenys. Antra, baudos prioretizavimas aptariamos veikos kontekste būtų klaidingas teigiant, jog skiriant baudą nereikia vertinti tam tikrų atsakomybės taikymo kriterijų.

Vertinant aptariamos veikos bausmės skyrimo atvejus baudos kontekste, akivaizdi tendencija, kad vertinama daug įvairių aplinkybių – pavyzdžiui, pagaminamo alkoholio kiekis (tai matyti ir kvalifikuotos sudėties atveju, kuomet griežtesnė atsakomybė yra taikoma asmenims, gaminantiems, laikantiems, gabenantiems ar realizuojantiems 50 litrų ir daugiau alkoholio) ar tikslas realizuoti pagamintą alkoholį – baudžiamosios atsakomybės aspektu tikslo realizuoti turėjimas yra laikomas pagrindiniu subjektyviuoju veikos požymiu. Kaip nurodo LAT, tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktų įrodymų visumą bendrame bylos kontekste^[3]. Trečia, aptariamos veikos kontekste būtų sudėtinga pritarti teiginiui, jog baudos sumokėjimas nukentėjusiems asmenims atlygintų patirtus pažeidimus. Šios veikos atveju nukentėjusiojo asmens nėra apskritai, o, jeigu žiūrėtume tiesmukiškai, tai nebent galėtų būti pati valstybė. Nepaisant to, autorius tokį žalos kompensavimo mechanizmą vertina personalizuotai, padarytą žalą laikydamas kaip žalą, padarytą individualiam asmeniui, o ne tokiai bendrai visuomenės kategorijai kaip valstybė. 

Apibendrinant, atrodytų, jog G. S. Becker numatytas baudžiamosios atsakomybės bausmių vertinimo modelis, konkrečiai apimant bausmių vertinimą, vargu, ar galėtų būti pritaikomas BK 201 straipsnyje numatytos veikos atžvilgiu. Atitinkamai gali būti keliamas hipotetinis klausimas, ar baudos, kaip bausmės už aptariamą veiką, numatymas yra tikslingas ir ekonomiškai pagrįstas įstatymų leidėjo sumanymas.

Laisvės atėmimo bausmės vertinimas pagal G. S. Becker atsakomybės modelį

G. S. Becker iš dalies palaiko intensyvesnį laisvės atėmimo bausmių taikymą. Vienas iš G. S. Becker išsakomų argumentų – asmuo, esantis įkalinimo įstaigoje, yra sulaikomas nuo tolimesnių nusikaltimų padarymo, kadangi jis neturi galimybės veikti laisvai, jo laisvė yra suvaržyta. Bausmių skyrimo kontekste G. S. Becker taip pat teigia, kad asmuo ryžtasi daryti nusikalstamą veiką tuomet, kai naudingumas iš nusikalstamo elgesio yra didesnis negu galima patirti rizika ar rizikos išsipildymo pasekmės.

Šiuos autoriaus išsakomus argumentus pritaikant BK 201 straipsnyje įtvirtintai veikai, manytina, jog įkalinimas tik itin retu atveju galėtų būti laikomas kaip galimybė užkirsti kelią aptariamos veikos padarymui. Laisvės atėmimas – griežčiausia BK 201 straipsnyje numatyta bausmė, kuri skiriama itin retai: kur kas dažniau skiriamos baudos ar laisvės apribojimo bausmės. Todėl, atsižvelgiant į mažą šios bausmės pritaikomumą praktikoje, kvestionuotinas ir jos poveikis tolimesnių tokių veikų padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimas aptariamos veikos atžvilgiu skiriamas itin retai, nemanytina, jog laisvės atėmimo bausmė galėtų atlikti preventyvinę funkciją ir kitų asmenų, darančių tapačias veikas, atžvilgiu – šie, žinodami ir įsivertinę, jog šansai atsidurti laisvės atėmimo įstaigoje yra pakankamai menki, toliau „sėkmingai“ gali tęsti savo veiklą.

Kita vertus, kriminologai kelia klausimą, kaip dažnai nusikaltimus darantys asmenys apskritai žino apie atsakomybės ribas, gresiančias bausmes. Nepaisant to, vertinant, ar asmuo, žinodamas apie gresiantį laisvės atėmimą, visgi pasirinktų daryti BK 201 straipsnyje numatytas veikas, pritaikant G. S. Becker modelį atrodytų, jog asmuo įsivertintų patiriamą riziką (gresiantį laisvės atėmimą) ir iš padaromos veikos gaunamą naudą. Pavyzdžiui, jeigu asmuo paskaičiuotų, jog jis iš „naminukės“ pardavimų per metus uždirba 10 000 EUR, taip pat asmuo žino, jog jam maksimaliai gali grėsti 5-eri metai laisvės atėmimo, jis galimai pasiskaičiuotų negautų pajamų kiekį (pvz. 50 000 EUR/5 metus) ir tuomet nuspręstų, ar jo jau uždirbtas pelnas bei iš įkalinimo įstaigos išėjus gaunamas pelnas (jeigu asmuo ir toliau verstųsi atitinkama neteisėta veikla) yra didesnis (be abejonės, įvertinus ir tikimybę būti „pagautam“ teisėsaugos institucijų ir pan.), tuomet šis spręstų, ar jo vykdoma neteisėta veikla yra naudinga ir atitinkamai naudingesnė santykyje su galima laisvės atėmimo bausme. Taigi, manytina, jog G. S. Becker pozicija laisvės atėmimo bausmių atžvilgiu BK 201 straipsnio kontekste galėtų būti pritaikoma tik iš dalies – rizikos ir pajamų, gaunamų iš neteisėtos veiklos, įsivertinimo santykyje.

Draudžiamos veiklos monitoringo sąnaudos: veiklos licencijavimas

Svarstant registruotame, bet kol kas neįsigaliojusiame AKĮ projekte numatyto teisinio reguliavimo pakeitimus, didžiausias dėmesys atkreiptinas į jo įgyvendinimo ir stebėsenos sąnaudas. Minėtas AKĮ pakeitimo projektas numato galimybę  „naminukę“ gaminti ūkininkams, esant kelioms sąlygoms: (i) jeigu gamybos aparatai yra pažymėti identifikaciniu numeriu; (ii) jeigu 48 valandos iki gamybos ir 24 valandos po gamybos pranešama Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai; (iii) jeigu bendras tokiu būdu pagaminamo alkoholio kiekis šalyje neviršija 100 litrų per metus.

Pažymėtina, jog „naminukės“ ar kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba savo reikmėms, tausojant šalių senąsias kultūras ir tradicijas, leidžiama daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių – Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje. Naujas AKĮ projektas numato galimybę leisti ūkininkams gaminti ir parduoti kaimo turizmo sodyboje ne didesnės kaip 65 procentų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos alkoholinius gėrimus. Projekte numatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiga atlikti ex post teisinio reguliavimo vertinimą, kuriuo taip pat būtų įvertinta galimybė išplėsti reguliavimą, suteikiant teisę ūkininkams vykdyti tradicinių alkoholinių gėrimų prekybą. Remiantis G. S. Becker straipsnyje pateikta analize, šio autoriaus teigiama mintimi, jog potencialūs teisės pažeidėjai seka racionalaus žmogaus mąstymu ir nuspėjamai reaguoja į paskatas, toliau įvertinamas tokio reguliavimo siūlymas ir galimos pasekmės valstybinių institucijų atžvilgiu.

Pažymėtina, jog ūkininkų tradicinių alkoholinių gėrimų gamyba įstatymo projekte numatyta kaip išimtis iš licencijuojamų veiklų sąrašo (12 straipsnio 1 dalies pakeitimas: „Gaminti alkoholio produktus (išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytus alkoholinius gėrimus ir šio Įstatymo 10¹ straipsnyje nurodytus ūkininkų pagamintus tradicinius alkoholinius gėrimus) leidžiama tik įmonėms, turinčioms licenciją gaminti šiuos produktus“). Tokia projekto lengvata sudaro pagrindą manyti, jog ūkininkų tradiciniai alkoholiniai gėrimai galėtų tapti privilegijuotais produktais: jų ūkininkai neprivalėtų licencijuoti, bet įstatymo projekte numatoma galimybė įteisinti ne tik jų gamybą, kuri, kaip minėta, savo reikmėms leistina daugelyje Europos valstybių, bet ir prekybą jais. Visgi, projekte nebuvo nenumatytas joks reguliavimo mechanizmas gamybos ir pardavimo veikloms. Tai kelia pagrįstų klausimų, kaip nelicencijuojant veiklos galėtų būti  sekamas tokių produktų gaminimas, kaip teikiamos gėrimų gamybos ir realizavimo ataskaitos, kurios privalomos pateikti kontroliuojančiai institucijai licencijavimo atveju? Licencijavimo sistema padeda valstybei sekti žymų poveikį sveikatai darančių produktų realizavimą, todėl ir šiuo atveju privalo būti numatytas lygiavertis kontrolės mechanizmas.

Įvertinus tai, jog buvo svarstoma apie ūkininkų vykdomą „naminukės“ prekybą, aparatai, kuriais būtų išgaunamas alkoholis, būtų laikomi maisto produktų gamybos įranga, kuriems taikomi ir atitinkami higienos standartai, maisto tvarkymo normos. Visgi, įstatymo projekte nebuvo numatytas gamybos įrangos sertifikavimo mechanizmas, privalomi patikrinimai ar kitos procedūros. Taip pat, nesant būtinų licencijų, būtų neįtraukiama į apskaitą ir patalpų, kuriose alkoholio produktas bus gaminamas, planas. Tai kelia rimtų abejonių ir dėl gaminamo maisto produkto kokybės, veiklos atitikties higienos normoms, vartotojų teisių apsaugos užtikrinimo. Įstatymo projekto spraga šiuo atveju  keltų  grėsmę maisto produkto saugai ir vartotojų sveikatai, kas savo ruožtu yra pagrindiniai AKĮ numatyti tikslai.

Draudžiamos veiklos monitoringo sąnaudos: alkoholio gaminių „degustavimas“ kaimo turizmo sodybose

Projekte buvo numatyta, jog ūkininkams, kurie sertifikavo gaminamus alkoholinius gėrimus kaip tautinio paveldo produktus, būtų leidžiama gaminti juos kaimo turizmo sodybose ne parduoti, o savo ar šeimos poreikiams tenkinti ir degustuoti vietoje. Apie tokią veiklą ūkininkas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis turėtų informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) prieš gaminant produktą, o po gamybos proceso pabaigos nurodyti, kokį kiekį produkto pagamino. Numatyti ir kiti reikalavimai – leistinas šių produktų pagaminimo kiekis, reikalavimai, į kokias talpas jie turėtų būti pilstomi, kaip žymėti produktą ir kt. Ši informacija turėtų būti pateikta ir gamybos duomenys pildomi registracijos žurnale.

VMVT pirmiau įvardytos veiklos atžvilgiu turi teisę dalyvauti gamybos procese, tikrinti minėtą žurnalą. Numatyta VMVT tik teisė, o ne pareiga – ar tokios veiklos monitoringas būtų tinkamai užtikrintas ir kaip būtų sprendžiamas papildomos naštos institucijai suteikimo klausimas laiko ir finansų atžvilgiu? Kaip būtų užtikrinta, jog ūkininkas VMVT praneš apie tikrąjį pagaminto produkto kiekį, jei nenumatytos papildomos procedūros ar patikrinimai? Svarbu pažymėti, jog projektas nepasiūlė ir degustacijos apibrėžimo, kuris, be kita ko, nėra įtvirtintas ir kituose teisės aktuose – koks yra leistinas produkto suvartojimas, kad būtų tik „padegustuota“, o kada tai būtų neleistina veikla, kuriai taikomos sankcijos? Pažymėtina, jog degustacijų veikla taip pat yra licencijuojama kaip viešojo maitinimo veikla. Kodėl išimtis numatyta ūkininkams, besiverčiantiems verslu, ir kaip tokią jų ūkinę veiklą sureguliuoti?

Dėl draudimo pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems nei 20 m. bei alkoholio pardavimo laiko apribojimų

AKĮ tikslas pagal 1 straipsnio 1 dalį – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Ūkininkai, gaminantys tradicinius alkoholinius gėrimus, privalėtų užtikrinti, kad degustacijų kaimo turizmo sodybose metu asmenys iki 20 metų nevartotų naminių alkoholinių gėrimų. Ūkininkams, kurių pardavimo veikla įstatymo projekte nebuvo sureguliuota, taip pat galiotų bendras draudimas neparduoti alkoholio asmenims iki 20 m. Tačiau kaip praktikoje būtų įmanoma sukontroliuoti, ar ūkininkai šio reikalavimo laikosi, neteikiant jokių ataskaitų? Manytina, jog pranešimų apie galimus įstatymų pažeidimus kaimo turizmo sodybose būtų mažiau, nei mieste, atsižvelgiant į vietovių atokumą. Koks mechanizmas galėtų užtikrinti įstatymų reikalavimų laikymąsi?

Be to, šiuo metu mažmeninės prekybos vietose galioja bendrasis draudimas pardavinėti alkoholį po 20 val. darbo dienomis ir po 15 val. sekmadieniais. Nesant įtvirtinto efektyvaus kontrolės mechanizmo, kaip bus užkirstas kelias situacijoms, kai nespėjus alkoholinio gėrimo nusipirkti parduotuvėje, tai bus atliekama atvažiavus į kaimo turizmo sodybą? Šie ir kiti klausimai, neapsvarstyti registruotame AKĮ projekte, rodo tokio pasiūlyto liberalesnio reguliavimo ydingumą ir kelia pagrįstų abejonių, ar priėmus projektą, nebūtų įnešta dar daugiau nežinomybės.

Veiklos reguliavimo vertinimas institucijų veiklos sąnaudų požiūriu

Pažymėtina, jog Vyriausybė šiam projektui pritarė, tačiau siūlė jį papildyti nuostatomis dėl ūkininkų, kuriems leidžiama gaminti alkoholinius gėrimus, veiklos licencijavimo būtent tam, kad padėtų kontroliuoti gamybos ir realizavimo apimtis bei užtikrinti produktų kokybės kontrolę. Tokią kontrolę buvo siūloma pavesti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Pažymėtina, jog priimtame naujausiame AKĮ pakeitime licencijos alkoholinių gėrimų gamybai, išskyrus silpnųjų alkoholinių gėrimų gamybai asmeniniam naudojimui, išlieka privalomos.

Reikia įvertinti ir tai, jog valstybės institucijoms toks pakeitimas lemtų papildomas žmogiškųjų resursų, laiko ir materialiųjų išteklių sąnaudas, kurioms būtinas papildomas valstybinis finansavimas. G. S. Becker pabrėžia, jog draudžiamos veikos padarymo tikimybė mažėja, augant nubaudimo tikimybei bei, atitinkamai, visuomenės išlaidoms (minėtoms laiko, finansų, žmogiškųjų resursų kategorijoms). Nustatant bet kokį veiklos kontrolės mechanizmą, būtina įvertinti ir naštą, tenkančią institucijoms, bei jų teikiamą naudą – ar naujai įdarbintų asmenų, atsakingų už ūkininkų „naminukės“ gamybos ar prekybos kontrolę, išlaikymo sąnaudos (mokami atlyginimai) nebūtų didesnės, nei gaunama nauda, siekiant kontroliuoti tokią veiklą? Kiek ir kokių resursų reikės, kad tokia veikla būtų tinkamai valstybės reguliuojama? Reikia įvertinti ir tai, kad kaimo turizmo sodybos yra įsitvirtinusios už miesto ribų, didesnės išlaidos būtų reikalingos ne tik atlyginimo forma institucijų darbuotojams, bet didesnės būtų ir laiko sąnaudos dėl kelionių į atokias vietoves. Siekiant pasverti, ar veiklą valstybei „apsimoka“ uždrausti ir gauti konkretų efektą, ar naudingiau ją įteisinti, auginant valstybės ekonominę galią, tačiau investuojant į veiklos stebėseną, būtina numatyti aiškesnes to reguliavimo taisykles ir atlikti išsamų ekonominį vertinimą.

Veiklos reguliavimo vertinimas „potencialių nusikaltėlių“ atžvilgiu

Visi šie klausimai, į kuriuos sunku rasti atsakymą, veda prie išvados, jog netinkama draudžiamos veiklos stebėsena potencialius „nusikaltėlius“ skatintų tęsti rizikingą veiklą, nesilaikyti numatytų taisyklių, tikintis likti nenubaustiems. Pagal G. S. Becker, į draudžiamą veiklą linkusiam asmeniui didesnę įtaką daro bausmės neišvengiamumas, o ne jos dydis. Šiuo atveju būtent bausmės dėl naminių alkoholinių produktų gamybos taisyklių nesilaikymo neišvengiamumas būtų  ganėtinai žemo laipsnio. Todėl, tikėtina, turintis žemą atgrasymo galią.

Kadangi šiame siūlytame įstatymo projekte aiškių reikalavimų ūkininkams nėra numatyta, institucijos neturėtų konkrečių gairių, kaip reikėtų vykdyti stebėseną. Visa tai sudarytų palankias aplinkybes ūkininkams pelnytis iš alkoholinių produktų gamybos, išvengiant bendrų draudimų ir turint pagrįstą lūkestį nepakliūti į institucijų akiratį. Įvertinus tai, kad ūkininkų turizmo sodybos nėra taip lengvai pasiekiamos, kaip mažmeninės alkoholio parduotuvės mieste, ši veikla, veikiausiai, nebūtų institucijų taip dažnai stebima ar tikrinama. Tai galėtų tapti paskatomis ūkininkams nepastebėtiems nukrypti nuo leistinos naminio alkoholio produktų kiekio normos, alkoholio stiprumo, bendro amžiaus, nuo kurių parduodami alkoholiniai gėrimai, reikalavimo laikymosi ir  be kita ko, prisidėtų ir palankių sąlygų plėstis šešėliniam verslui. Nesant efektyvaus reguliavimo ūkininkai taptų privilegijuota grupe įstatymo atžvilgiu, o tai galėtų skatinti ir kitus verslininkus siekti šio statuso ir lengvatų, nes potenciali iš ūkinės veiklos gauta nauda viršytų galimą riziką būti patrauktiems atsakomybėn.

Išvados

Šiuo metu siūlomas „naminukės“ gamybos ir galimo pardavimo reguliavimo pakeitimas AKĮ iš esmės neatliktų G. S. Becker aptariamos prevencijos funkcijos dėl žemo bausmės neišvengiamumo laipsnio, be kita ko, taptų papildoma našta priežiūros institucijoms. Įstatymų leidėjui grįžus prie šio klausimo, siūlytina taisykles dėl naminių alkoholinių produktų gamybos ir prekybos ūkininkams koreguoti, aiškiai identifikuoti galimas rizikas, atlikti išsamesnius ekonominius apskaičiavimus dėl reguliavimo efektyvumo bei sistemiškai atsižvelgti į kitų Europos šalių pavyzdžius.

Simona Dilytė ir Gabija Darčkutė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto IV kurso studentės. Šis komentaras parengtas tyrimo, atlikto studijuojant studijų dalyką „Ekonominė teisės analizė“ (dėstytojas doc. dr. Donatas Murauskas), pagrindu.

---

^[1] G.S. Becker „Crime and Punishment: An Economic Approach“ (1968).

^[2] LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-511/2023.

^[3] LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020.