LAT išaiškino, kaip taikyti ieškinio senaties terminą tais atvejais, kai pirkėjo reikalavimas dėl parduoto daikto trūkumų pareiškiamas tikrojo pardavėjo statytiniui
Balandžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla (Nr. e3K-3-71-823/2024), kurioje buvo sprendžiama dėl pirkėjų, nusipirkusių gyvenamąjį namą su paslėptais trūkumais, teisių gynimo.
Nekilnojamojo turto pirkėjai reikalavimą dėl parduotų daiktų trūkumų pirmiausia pareiškė asmeniui, kuris pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodytas kaip pardavėjas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė ir tikrieji pardavėjai yra kiti asmenys, pirkėjai atitinkamai patikslino ieškinio reikalavimus ir reikalavimą dėl parduotų daiktų trūkumų nukreipė į tikruosius turto pardavėjus. Pirkimo–pardavimo sutartis teismų pripažinta apsimestine (simuliacine) dėl pardavėjo asmens. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, pritaikęs ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį pirmajam atsakovui (statytiniui) įvertino kaip pareikštą netinkamam atsakovui ir dėl to pripažino, kad jis nenutraukė ieškinio senaties pareikšti reikalavimą tikriesiems pardavėjams.
Pirkėjai kasaciniame skunde kėlė klausimą, kaip turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas tuo atveju, kai paaiškėja, kad pirkimo–pardavimo sandoris yra apsimestinis dėl subjekto, ir ar ieškinio pareiškimas statytiniui nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrosios sandorio šalies atžvilgiu.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti sandorį (ar jo dalį) apsimestiniu ir negaliojančiu yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu pripažinti teises pagal tikrąjį (dengiamąjį) sandorį. Sandoriui esant sudarytam per statytinį, reikalavimai gali būti nukreipti į tikrąją sandorio šalį tik teismui pripažinus tokį sandorį apsimestiniu. Atitinkamai reikalavimai tikrajai sandorio šaliai negali būti pareikšti anksčiau, nei reikalavimus pareiškusiai šaliai tapo žinoma apie sandorio apsimestinį pobūdį.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad simuliacijoje nedalyvavusi šalis dengiamojo (slapto) susitarimo atžvilgiu laikytina sąžiningu trečiuoju asmeniu, galinčiu panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (tikrąją sandorio šalį ir jos statytinį), todėl jos ieškinio pareiškimas statytiniui ieškinio senaties taikymo tikslais vertintinas kaip ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir nutraukia ieškinio senaties terminą ir tikrosios sandorio šalies (kuriai šiuo tikslu „atstovauja“ statytinis) atžvilgiu.
Kasacinis teismas padarė išvadą, kad pradinis ieškinys ieškovų buvo pareikštas tinkamam atsakovui (asmeniui, kurį ieškovai sąžiningai laikė tikrąja sandorio šalimi), o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus sandorio apsimestinumo faktui šis faktas negali būti tikrosios sandorio šalies panaudotas prieš ieškovus, be kita ko, ieškinio senaties termino taikymo tikslais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, ir bylos dalį pagal šį ieškovų reikalavimą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
