V. Nikitinas. Ar Lenkijos ūkininkai turi teisę blokuoti pasienio kelius?
Lenkijos ūkininkų organizuojamai blokadai nerimstant ir įgaunant vis didesnį pagreitį, kyla klausimų dėl šių veiksmų teisėtumo.
Reikia prisiminti, jog 2022 m. buvo panaikinti visi Ukrainos importo muitai ir kvotos, siekiant palengvinti tranzitą sausumos keliais ir suteikti alternatyvą prekių gabenimui Juodąja jūra. Šis laisvosios prekybos režimas paskatino Ukrainos grūdų augimą kaimyninėse valstybėse, sukeldamas vietinių ūkininkų protestus dėl nesąžiningos konkurencijos. Ginčai kilo 2023 m. pavasarį, kai Lenkija, Vengrija ir Slovakija įvedė nacionalinius draudimus įvairiems žemės ūkio produktams iš Ukrainos. Netrukus šių valstybių pavyzdžiu pasekė ir Rumunija su Bulgarija. Tačiau Europos Komisija, vertindama šiuos valstybių narių veiksmus, atkreipė dėmesį, kad tokie draudimai yra neteisėti bei prieštarauja viso bloko solidarumo dvasiai ir kelia pavojų bendrosios rinkos vientisumui.
Nepaisant Europos Komisijos perspėjimų, Lenkijoje vis dar tęsiasi protesto akcijos prieš, anot Lenkijos ūkininkų, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, įvežamų į Lenkijos rinką iš karo alinamos Ukrainos. Lenkijos ūkininkai blokuoja sienos su Ukraina perėjimo punktus ir greitkelius, buvo užblokavę kelią į Vokietiją ir, galiausiai, tęsia protestą Lietuvos pasienyje.
Pažymėtina, kad vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų yra vidaus rinkos sukūrimas, užtikrinantis „keturių laisvių“ principą – laisvą asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimą. Laisvas prekių judėjimas užtikrina teisę į laisvą valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse pagamintų prekių, kurios yra laisvoje apyvartoje valstybėse narėse, judėjimą.
Aktualu jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos draudžia kiekybinius importo ir eksporto ribojimus tarp valstybių narių bei nustato, jog prekių importo, eksporto ar tranzito draudimai arba apribojimai gali būti pateisinami tik visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais. Teisingumo Teismas siaurai aiškina leidžiančių nukrypti nuostatų sąrašą, laikydamasis pozicijos, jog jos visos yra susijusios su neekonominiais interesais.
Reikia pažymėti, kad bet kokie valstybės narės taikomi laisvo prekių judėjimo ribojimai turi būti pagrįsti vienu iš aukščiau nurodytų motyvų. Aktualu, kad konkurencijos ribojimai nėra tiesiogiai įvardyti kaip pagrindas laisvo prekių judėjimo apribojimui, tad kyla pagrįstų abejonių dėl Lenkijos, kaip valstybės narės, veiksmų atitikties aukščiau nurodytiems reikalavimams.
Be to, itin svarbu, kad valstybės narės taikomos priemonės atitiktų proporcingumo principą, t. y., valstybė narė privalo pateisinti pasirinktas priemones. Teisingumo Teismo praktikoje aiškinama, jog proporcingumo principu reikalaujama, kad valstybių narių pasirinktos priemonės apsiribotų tuo, kas iš tikrųjų yra tinkama ir būtina siekiamam teisėtam tikslui apsaugoti. Tai reiškia, kad tinkamumas reikalauja, jog nagrinėjama priemonė būtų tinkama norimam tikslui pasiekti, o būtinumas reikalauja, kad pasirinktos priemonės neribotų laisvo prekių judėjimo daugiau nei būtina. Todėl, vertinant valstybės narės pateiktą pagrindimą, svarbu atsižvelgti į tai, ar yra kitų alternatyvių priemonių. Pvz., vienoje iš bylų Teisingumo Teismas nurodė, kad prieš priimdamos tokią radikalią priemonę kaip visiškas kelių ruožo, kuris yra gyvybiškai svarbus tam tikrų valstybių narių susisiekimo kelias, eismo uždraudimas, valdžios institucijos privalo atidžiai išnagrinėti galimumą taikyti priemones, kurios mažiau riboja judėjimo laisvę, ir jas atmesti tik tokiu atveju, kai aiškiai nustatytas jų netinkamumas siekiamam tikslui.
Lenkijos ūkininkų taikomos blokados atveju keltinas klausimas, ar nėra alternatyvių priemonių, kurios pateisintų siekiamus tikslus. Atitinkamai, turėtina omenyje, jog dėl kelio blokados neigiamų padarinių gali kilti ne tik dėl prekių iš Ukrainos gabenimo, tačiau gali būti sudaromi ribojimai ir laisvam kitų prekių judėjimui.
Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo taip pat nustatyta, jog valstybės narės taikomi draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu. Teisingumo Teismo praktikoje šiuo klausimu aiškinama, jog minėta nuostata siekiama apsisaugoti nuo valstybių narių piktnaudžiavimo ir neleisti, jog prekybos ribojimai, grindžiami aukščiau nurodytais motyvais, būtų atskirti nuo jų tikslo ir panaudoti siekiant įtvirtinti kitose valstybėse narėse pagamintų prekių diskriminaciją arba netiesiogiai saugoti tam tikrus nacionalinius produktus, t. y., priimti protekcionistines priemones.
Taigi Lenkijos ūkininkų veiksmai privalo būti vertinami per Lenkijos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, taikomų priemonių prizmę. Atsižvelgiant į šiomis priemonėmis sukeliamus ribojimus, kyla pagrįstų abejonių dėl šių priemonių proporcingumo ir atitikties laisvo prekių judėjimo principui. Valstybei narei tinkamai nepagrindus poreikio taikyti atitinkamas priemones, Europos Komisija gali inicijuoti Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą.
Dr. Vilius Nikitinas yra advokatas, ,„Nikitinas Legal“ vadovaujantis partneris, VU Teisės fakulteto lektorius
