EŽTT nenustatė pažeidimo byloje dėl reikalavimo visiškai atlyginti regreso tvarka išmokėtas socialinio draudimo netekto nedarbingumo išmokas
2024 m. sausio 30 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT ar Teismas) paskelbė sprendimą byloje Bernotas prieš Lietuvą (peticija Nr. 59065/21), kurioje nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimo dėl to, kad pareiškėjas privalo regreso tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (SODRA) atlyginti nukentėjusiajam Ž. K. išmokėtą netekto darbingumo pensiją.
Baudžiamojoje byloje nacionaliniai teismai konstatavo, kad 2010 m. pareiškėjas dėl neatsargumo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles, su savo medžiokliniu šautuvu iššovė ir sužalojo Ž. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) 3 dalyje. Baudžiamojoje byloje nacionaliniai teismai iš nuteistojo pareiškėjo nukentėjusiojo Ž. K. naudai priteisė turtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas sumokėjo.
SODRA nustatė, kad dėl patirtų sužalojimų Ž. K. neteko žymios dalies darbingumo ir turi teisę į netekto darbingumo pensiją vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Nuo 2011 m. SODRA, remdamasi Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalimi, periodiškai teikia ieškinius nacionaliniams teismams prieš pareiškėją, prašydama priteisti ieškovei SODRAI iš pareiškėjo (atsakovo) nukentėjusiajam Ž. K. išmokėtų socialinio draudimo netekto darbingumo išmokų atlyginimą. Nacionaliniai teismai tenkino SODROS ieškinius.
EŽTT konstatavo, kad įsikišimas į pareiškėjo teises pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnį (įpareigojimas atlyginti SODRAI jos išmokėtas socialinio draudimo netekto darbingumo išmokas) buvo nustatytas įstatymo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Įsikišimu buvo siekiama teisėto tikslo (apsaugoti valstybės lėšas ir nusikaltimo aukos interesus). Vertindamas įsikišimo proporcingumą, EŽTT rėmėsi nacionalinių teismų argumentais dėl poreikio atskirti Ž. K. turtinę žalą, atsiradusią sužalojimo metu (gydymo ir transporto išlaidos), ir vėliau atsiradusią turtinę žalą (Ž. K. pajamų netekimas netekus darbingumo, papildomos gydymo išlaidos, reabilitacija). Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad žalos atlyginimas, kurį pareiškėjas sumokėjo nukentėjusiajam Ž. K. baudžiamajame procese, visiškai atlygino Ž. K. padarytą žalą.
oliau EŽTT vertino, ar pareiškėjui teko per didelė individuali našta ir ar Lietuvos valdžios institucijos pasiekė teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso ir pareiškėjo nuosavybės teisės apsaugos reikalavimų. EŽTT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėjo ginčyti nacionaliniame teisme priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir Ž. K. sužalojimų; nacionaliniai teismai vertino, ar Ž. K. darbingumas sumažėjo dėl pareiškėjo veiksmų, ar Ž. K. mokama netekto darbingumo pensija lygi žalai, atsiradusiai dėl sužalojimo. EŽTT konstatavo, kad netekto darbingumo pensija nukentėjusiajam Ž. K. buvo nustatyta atsižvelgiant į jo individualias aplinkybes ir patirtą žalą; jei nukentėjusiojo Ž. K. darbingumas ateityje padidėtų, pareiškėjas turi teisę prašyti nacionalinių teismų iš naujo įvertinti iš jo išieškomų išmokų dydį.
EŽTT pabrėžė, kad pareiškėjas neprašė SODROS ir nacionalinių teismų sumažinti iš jo išieškomų išmokų dydį dėl pareiškėjo finansinės padėties arba dėl to, kad žala padaryta dėl neatsargumo arba dėl to, kad pareiškėjas jau atlygino reikšmingą žalos dalį. Be to, pareiškėjas nesiskundė EŽTT, kad pareiga atlyginti SODROS išmokas buvo pareiškėjui pernelyg didelė našta atsižvelgiant į jo finansinę padėtį. EŽTT pažymėjo, kad nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi priemonių, siekdamos palengvinti pareiškėjui tenkančią finansinę naštą (SODRA patenkino visus pareiškėjo prašymus atlyginti išmokas dalimis, o teismo procesą prieš pareiškėją pradėjo tik pareiškėjui atsisakius atlyginti išmokas). Pasak EŽTT, pareiškėjo įpareigojimo periodiškai atlyginti išmokas trukmė (iki 2039 m., kol nukentėjusysis Ž. K. sulauks pensinio amžiaus) nedaro įsikišimo neproporcingo.
Vyriausybės atstovo EŽTT informacija
