LAT išnagrinėta byla dėl redakcinės atsakomybės viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui taikymo

Sausio 18 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla (Nr. e3K-3-61-823/2024) dėl redakcinės atsakomybės taikymo viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Byloje taip pat buvo spręsta dėl asmens, kurio garbė ir orumas buvo pažeisti, turėtų išlaidų, ginant savo pažeistas teises neteisminiu būdu, teisinio kvalifikavimo.

Nagrinėtoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (atsakovės) rodytoje laidoje transliuoto reportažo metu, taip pat per šį reportažą paviešintame interviu su pašnekovu (atsakovu) buvo paskelbta ne tik ieškovo garbę ir orumą žeminanti pašnekovo nuomonė, bet ir ieškovo garbę bei orumą žeminantis laidos vedėjų komentaras; be to, iš abiejų atsakovų solidariai priteistas ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Atsakovė, kreipdamasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, ginčijo tik civilinės atsakomybės taikymą jai, kaip visuomenės informavimo priemonei.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad redakcinė atsakomybė viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui gali būti taikoma ne tik už tikrovės neatitinkančių duomenų, bet ir už nesąžiningos nuomonės, žeminančios asmens garbę ir orumą, paskleidimą (Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 2 straipsnio 31 dalis, 53 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo atsakomybės už asmens garbę ir orumą žeidžiančios nuomonės paskleidimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į VIĮ 54 straipsnyje įtvirtintus redakcinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindus.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, nėra pagrindo laikyti, jog viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas visais atvejais besąlygiškai yra atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės, kai yra paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti trečiojo asmens nuomonė. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas (jo darbuotojai) elgėsi sąžiningai ir etiškai, laikėsi bendros pareigos užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už trečiojo asmens nuomonės paskelbimą, jei jis sąžiningai stengėsi užtikrinti (kontroliuoti) skelbiamos nuomonės atitiktį VIĮ 2 straipsnio 31 dalies reikalavimams.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad aplinkybės, ar konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiksmai buvo sąžiningi, ar saviraiškos ir informacijos laisve buvo piktnaudžiaujama, nustatymas yra fakto klausimas, susijęs su konkrečioje byloje surinktų įrodymų vertinimu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, vertinant saviraiškos (žiniasklaidos) laisvės ribojimo pagrįstumą, t. y. kokia turėtų būti nustatoma saviraiškos laisvės ir kitų teisiškai reikšmingų gėrių pusiausvyra, atsižvelgiama į: informacijos (nuomonės) skleidimo formą (būdą), jos turinį, bendrą informacijos ar nuomonės pateikimo kontekstą ir jos skleidimo tikslą; taip pat į tai, kiek žinomas buvo asmuo, apie kurį buvo paskelbta informacija, ir kokia yra publikacijos tema (dalykas), koks buvo ankstesnis to asmens elgesys; kokiu būdu buvo gauta informacija ir ar ji buvo teisinga (tikra); kokio sunkumo nuobauda buvo paskirta žurnalistams ar leidėjams.

Teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl atsakovės redakcinės atsakomybės padarė įvertinęs aptartus kriterijus: atsakovės laidoje parodyto reportažo metu viešai paskelbtos informacijos turinį, temą (dalyką), jos paskleidimo formą (būdą), kiek žinomas buvo (yra) asmuo, apie kurį paskelbta informacija, kokiu būdu buvo gauta informacija ir ar ji patikima bei teisinga, būtinybę informaciją paskelbti nedelsiant (jos nebuvimą), bendrą ginčo teiginių pateikimo kontekstą ir jų paskleidimo tikslą. Teisėjų kolegijos vertinimu, redakcinė atsakomybė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ taikyta nustačius, kad šiuo atveju saviraiškos laisve buvo piktnaudžiaujama, siekiant ne sąžiningo visuomenės informavimo, o kitų tikslų (dirbtinai kelti „skandalus“ ir didinti savo laidų žiūrimumą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuostolių ir procesinio pobūdžio (bylinėjimosi) išlaidų atribojimo, pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos yra turtiniai praradimai (nuostoliai), susiję su pažeistos teisės gynimu būtent teismine tvarka. Nuo tiesioginių nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos skiriasi, visų pirma, tuo, kad joms atlyginti įstatymas nustato specialią tvarką, t. y. bylinėjimosi išlaidos atlyginamos toje byloje, kurioje jos patirtos, ir laikantis specialių proceso įstatyme nustatytų taisyklių.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad visuomenės informavimo srityje pažeistas asmens teises, be kita ko, galima ginti neteisminiu būdu, kreipiantis į viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijas, kurių veiklą nustato VIĮ, – žurnalistų etikos inspektorių (VIĮ 49 straipsnis), Visuomenės informavimo etikos komisiją (VIĮ 461 straipsnis), Lietuvos radijo ir televizijos komisiją (VIĮ 47 straipsnis). Toks kreipimasis į nurodytas institucijas (pagal jų kompetenciją) yra savarankiška pažeistų asmens teisių gynimo ne teisme procedūra.

Tuo remdamasi, teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais atsakovės kasacinio skundo argumentus, kad ieškovo išlaidos, turėtos ginant jo pažeistas teises paduodant skundą žurnalistų etikos inspektoriui ir Visuomenės informavimo etikos komisijai, t. y. neprivaloma neteismine tvarka, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad šios išlaidos yra procesinio pobūdžio (t. y. susijusios su pažeistos teisės gynimu), nėra pakankamas pagrindas šias išlaidas pripažinti specialia turtinių praradimų kategorija – bylinėjimosi išlaidomis.

Nurodytos išlaidos (sumos, ieškovo sumokėtos advokatui už skundų Visuomenės informavimo etikos komisijai ir žurnalistų etikos inspektoriui parengimą, pateikimą, dalyvavimą Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdyje) nepatenka į bylinėjimosi išlaidų kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka, tačiau buvo ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovės padaryto pažeidimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nurodytos išlaidos atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovų neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė kasaciniu skundu nepagrindė, kad ieškovo nurodytose institucijose turėtos atstovavimo išlaidos buvo neprotingos ir kad dėl to (ar kitų priežasčių) pats ieškovas turėtų būti pripažintas kaltu dėl nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai nusprendė pasinaudoti jam įstatymo suteikta galimybe ginti savo pažeistas teises neteismine tvarka, negali būti vertinama kaip ieškovo kaltė dėl nuostolių atsiradimo – priešingu atveju asmens teisė pasinaudoti įstatyme įtvirtintais savarankiškais pažeistų teisių gynimo būdais visuomenės informavimo srityje būtų nepagrįstai apribota.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje tinkamai spręsta dėl redakcinės atsakomybės atsakovei, kaip viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, taikymo, taip pat iš esmės tinkamai išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas, todėl paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija