Naujausios LAT nutartys: nuo prekių ženklo savininko teisių apsaugos iki bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama, ar egzistuoja viešasis interesas prokurorui ginčijant bendrovių sudarytą komercinį sandorį. Teisėjų kolegija nurodė, kad sutartį sudarė Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos privatūs juridiniai asmenys, todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą, kokios valstybės teisė taikytina ginčo sutarčiai, aktualios 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) nuostatos. Įvertinęs šio reglamento 3 ir 9 straipsnių nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo šių nuostatų aiškinimo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad sandorio šalių susitarimas dėl taikytinos teisės negali apriboti ginčo nagrinėjimo vietos teisės imperatyvių nuostatų taikymo ginant viešąjį interesą.

Nurodyta, kad CK 1.86 straipsnyje įtvirtintos normos, reglamentuojančios tariamojo sandorio negaliojimo pagrindą ir tokio sandorio negaliojimo pasekmes, yra imperatyvaus pobūdžio. Todėl sandorį sudarančios šalys negali pažeisti šios normos reikalavimų, o tai padariusios – negali išvengti tokio sandorio negaliojimo pasekmių, įtraukdamos sąlygą dėl sandoriui taikytinos teisės. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė viešąjį interesą pažeidžiančios sutarties šalims piktnaudžiauti ir siekti išvengti viešojo intereso apsaugos. Šioje byloje prokuroras ginčija atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ sudarytą sutartį kaip neteisėtą (t. y. tariamąjį) sandorį pagal imperatyvias Lietuvos teisės normas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad prokuroro nesaisto šalių susitarimas dėl taikytinos teisės, iš esmės yra teisinga. Taip pat konstatuota, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu ab initio, turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.

_____

Byloje dėl prekių ženklo savininko teisių apsaugos ir lygiagretaus vaistų importuotojo teisės perpakuoti į Lietuvą importuojamą vaistinį preparatą pažymėta, kad, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, prekių ženklo savininkas gali teisėtai užprotestuoti tolimesnę prekybą valstybėje narėje vaistiniu preparatu, importuotu iš kitos valstybės narės, jei importuotojas prekę perpakavo ir ją iš naujo paženklino prekių ženklu, nebent: pirma, įrodoma, jog prekių ženklo savininko naudojimasis prekių ženklo suteiktomis teisėmis tam, kad užprotestuotų prekybą perpakuotomis šiuo prekių ženklu pažymėtomis prekėmis, prisidėtų prie dirbtinio valstybių narių rinkų atskyrimo; antra, įrodoma, jog perpakavimas negali paveikti originalios pakuotėje esančios prekės būklės; trečia, ant pakuotės aiškiai nurodomas prekės perpakuotojas ir jos gamintojas; ketvirta, perpakuotos prekės pateikimas neturi būti toks, kad pakenktų prekių ženklo ir jo savininko geram vardui; taigi etiketė negali turėti trūkumų, būti prastos kokybės ar netvarkinga, penkta, prieš pateikdamas perpakuotas prekes į rinką importuotojas turi įspėti prekių ženklo savininką ir jo prašymu turi jam pateikti tokios prekės pavyzdį.

Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmai galėtų būti pripažįstami teisėtais tik tuo atveju, jei lygiagrečiai importuojamo vaistinio preparato prekyba originalia eksporto valstybės pakuote Lietuvoje būtų draudžiama. Priešingai, vadovaujantis ESTT praktikoje nurodytomis sąlygomis, lygiagretaus importuotojo veiksmai perpakuojant lygiagrečiai importuojamą tą patį vaistinį preparatą, kuriuo Lietuvoje jo gamintojas prekiauja kitu pavadinimu, gali būti pripažįstami teisėtais, jei, be kita ko, nustatomas būtinumas perpakuoti ir pervadinti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą, kuris gali pasireikšti ir dėl importo valstybėje narėje egzistuojančių praktinių (ne tik teisinių) kliūčių importuotojui veiksmingai patekti į rinką, t. y. jeigu nustatoma, kad prekių ženklo savininko prieštaravimas prekiauti perpakuotais produktais, pažymėtais prekių ženklu, prisidėtų prie dirbtinio rinkų padalijimo tarp valstybių narių.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiama dėl būtinumo lygiagrečiam importuotojui perpakuoti ir perženklinti lygiagrečiai importuojamą vaistinį preparatą ir dėl prekių ženklo savininko prieštaravimo tokiam perpakavimui ir perženklinimui teisėtumo, teismo vaidmuo įrodinėjimo procese privalo būti aktyvesnis, siekiant išsiaiškinti visas ginčui teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes ir nustatyti, ar prekių ženklo savininkas, skirtingose valstybėse narėse tą patį vaistinį preparatą žymėdamas skirtingais pavadinimais, neprisideda prie dirbtinio valstybių narių rinkų skaidymo. Toks teismo aktyvumas įrodinėjimo procese išplaukia būtent iš tokio ginčo, susijusio su konkurencijos vaistų rinkoje galimu ribojimu ir atitinkamai pacientų (vartotojų) interesu, kad vaistų rinkoje būtų veiksminga ir didesnė konkurencija, pobūdžio. Todėl tai lemia aktyvesnį teismo vaidmenį įrodinėjimo procese paskirstant tarp šalių įrodinėjimo naštą ir pareikalaujant papildomai įrodinėti aplinkybes, kurioms nustatyti byloje pateiktų įrodymų nepakanka.

_____

Nutartyje dėl vienos iš jungtinės veiklos sutartį pasirašiusių šalių teisės atsisakyti sutarties arba reikalauti pakeisti jos sąlygas teisėjų kolegija nurodė, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tačiau teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais, pavyzdžiui, pašalinant esminę šalių nelygybę, kai, sudarant sutartį, vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas.

Byloje sprendžiant ginčą, ar ieškovė, atsakovei pasiūlius bendromis lėšomis įrengti atskirą elektros įvadą, reikalingą elektros energijai tiekti į gręžinį, ir vandens apskaitos prietaisus, pagrįstai prašė teismo pakeisti atitinkamus jungtinės veiklos sutarties punktus, buvo nurodyta, kad liko neįvertintas jungtinės veiklos sutarties tikslas – tinkamai eksploatuojant gręžinį ir jam eksploatuoti reikalingą įrangą, užtikrinti nenutrūkstamą vandens tiekimą iš gręžinio į sutarties šalims nuosavybės teise priklausančius namus. Asmenys, kurie buvo suinteresuoti, kad į jų namus iš gręžinio būtų tiekiamas vanduo, prisidėjo turtiniais įnašais, prisijungimas prie gręžinio nebuvo savitikslis, juo buvo siekiama užsitikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti, kad gręžinys ir jam eksploatuoti reikalinga įranga yra tiek ieškovės, tiek kitų namų priklausiniai, nes, nutraukus vandens tiekimą, o kartu namų gyventojams praradus galimybę tenkinti poreikius, kurie susiję su nuolatiniu vandens naudojimu, nebūtų užtikrinamas tinkamas gyvenamųjų namų naudojimas pagal paskirtį. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagrindinio daikto naudojimą pagal paskirtį galima užtikrinti ne tik turint priklausinį nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais (nuoma, panauda, jungtine veikla ir pan.). Dėl to, net ir pripažinus, kad, sudarant jungtinės veiklos sutartį, prieš vieną jos šalį – atsakovę – kitoms sutarties šalims buvo nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas, ginčas gali būti išspręstas pakeičiant jungtinės veiklos sutartį. LAT teisėjų kolegija panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

_____

Nutartyje dėl atsiskaitymo su mirusio kooperatinės bendrovės nario įpėdiniais tvarkos išaiškinta, kad, remiantis Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, asmeniui, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, išmokamos šios išmokos: 1) už pajų įneštas pajinis įnašas, 2) nariui priskirtos turto dalies piniginis ekvivalentas, 3) apyvartai proporcinga išmoka, 4) dividendas. Kitos išmokos asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, nėra išmokamos. Tai reiškia, kad asmuo, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, neįgyja teisės į išmoką, lygią pajaus rinkos vertei. Pažymėta, kad tokį aiškinimą, be kita ko, pagrindžia ir tarptautiniai kooperatyvų reglamentavimo standartai.

Taip pat nurodyta, kad Kooperatinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis aiškintina sistemiškai kartu su 10 straipsnio 5 ir 6 dalimis, t. y. tuo atveju, kai kooperatinės bendrovės narių sprendimu yra nustatyta nuosavą kapitalą (visą ar jo dalį) priskirti jos nariams, asmenys, kurių narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė, įgyja teisę į Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytą išmoką – nariui priskirtos turto dalies atlyginimą piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis. Tuo atveju, kai pagal kooperatinės bendrovės įstatus jos nuosavas kapitalas (išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus) yra nedalomas, asmuo, kurio narystė kooperatyve pasibaigė, neturi teisės į kooperatinės bendrovės turto (kapitalo) dalies atlyginimą pagal Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, nes tokiu atveju kooperatinės bendrovės nariui ji nepriskirta.

_____

Nutartyje dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą, priminta, kad CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys civilinėje byloje nustatomas dviem etapais. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys – nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Faktinis priežastinis ryšys gali būti įvairaus pobūdžio – gali būti akivaizdu, kad žalingi padariniai kilo tik dėl skolininko veiksmų, bet galimi ir atvejai, kai skolininko veiksmai esmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tačiau nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Jei žalą nulėmė kelios priežastys, teismas turi nustatyti, ar nesant skolininko veiksmų žala vis tiek būtų atsiradusi, ir tik tuo atveju, jei nustatoma, kad be skolininko veiksmų, nors ir ne vienintelės žalos atsiradimo priežasties, žala nekiltų, teismas gali daryti pagrįstą išvadą, kad faktinis priežastinis ryšys byloje įrodytas. Nustačius faktinį priežastinį ryšį, antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą.

Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovės teikė bendrą atsiliepimą į ieškinį, tripliką, apeliacinį skundą, kuriuose buvo dėstoma bendra atsakovių pozicija, atsakovės buvo atstovaujamos to paties advokato ir vykusiuose teismo posėdžiuose, sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovėms priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo, kadangi vieno procesinio dokumento parengimas, kuriame abiejų šalių gynybinė pozicija sutampa, darbo trukmės požiūriu negali būti prilyginamas dviem atskiriems skirtingos teisinės pozicijos procesiniams dokumentams. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į advokato faktiškai sugaištą darbo laiką, atsakovių prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis už procesinių dokumentų parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme sumažintinas 15 procentų.