Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo antstolio veiksmų teisėtumo iki procesinių dokumentų įteikimo svarbos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, žemės sklypo bendraturčiai atsisako duoti sutikimą, priminta, kad  kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Atsakovai byloje yra išreiškę savo poziciją, kad jie nenori, jog jų naudojama Žemės sklypo dalis būtų atitverta nuo gatvės aklina tvora, nes jie sklype vykdo komercinę veiklą, atsakovams aktualu, kad jiems nustatyta naudotis sklypo dalis būtų matoma. Kadangi atsakovai nesutinka, jog jiems atskirai nustatytoje naudotis Žemės sklypo dalyje būtų statoma tvora, teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovams negali būti pripažinta teisė be atsakovų sutikimo pagal tokį projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes tai pažeistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta šalių taikos sutartimi nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Pažymėta, kad tokiu atveju bendraturčiui, atsisakančiam duoti sutikimą, nereikia papildomai įrodinėti ir pagrįsti, jog toks projektas neproporcingai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

_____

Nutartyje dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu nustatyto sutartyje termino darbo vietai įsteigti prigimties ir padarinių praleidus šį terminą pabrėžta, kad ieškovė biudžetinė įstaiga Užimtumo tarnyba civiliniuose santykiuose dalyvauja kaip valstybinė viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti Užimtumo įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sudarydama sutartis ji yra ribojama jai suteikto specialaus teisnumo ir turi laikytis viešosios teisės normų, kuriose nustatyta lėšų naudojimo tvarka ir įtvirtintos standartinės sutarties sąlygos. Sutarties sąlyga dėl sutarties nutraukimo praleidus įvykdymo terminą kyla iš viešosios teisės normų, yra teisėta ir sąžininga. Kadangi, sudarydamos Savarankiško užimtumo rėmimo sutartį, šalys sutarties 2.1 papunktyje susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo, kuris atitinka Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkto reglamentavimą, todėl nėra pagrindo jo netaikyti. Įvertinus aplinkybes (tai, kad atsakovė tinkamai ir laiku nepranešė apie nenugalimos jėgos aplinkybes), darytina išvada, kad ieškovė neturėjo papildomai tirti sutarties neįvykdymo aplinkybių ir pagrįstai nutraukė sutartį joje nustatytu vienašalio sutarties nutraukimo pagrindu. 

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmus (išieškotų lėšų paskirstymą) vykdant išieškojimą iš skolininko (palikėjo), kai vykdymo proceso metu skolininko turtą paveldi valstybė,  pritarta apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad, remiantis CPK 626 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių nuostatomis, antstolė, atsiskaičiusi su hipotekos kreditoriumi ir padengusi vykdymo išlaidas, patirtas iki vykdomosios bylos sustabdymo, turėjo sustabdyti vykdomąsias bylas ir likusias po atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi ir vykdymo išlaidų padengimo lėšas pervesti VĮ Turto bankui, kad šis atskaitytų su kreditoriais Taisyklių ir CPK tvarka. Tokiu būdu būtų vienodomis sąlygomis tenkinami visų skolininko (palikėjo) kreditorių reikalavimai (išskyrus hipotekos kreditorių), nepriklausomai nuo to, ar jie buvo pradėję skolininko (pareiškėjo) atžvilgiu priverstinį vykdymo procesą. Todėl skundžiamas antstolės 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymas dėl išieškotojų lėšų paskirstymo vykdomosiose bylose, išskyrus dalį dėl lėšų paskirstymo išieškotojui hipotekos kreditoriui, yra neteisėtas.  Sistemiškai aiškindama CPK 626 straipsnio 4 dalį, 628 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių nuostatas, teisėjų kolegija nusprendė, kad šiuo atveju, kai skolininko (palikėjo) turtą vykdymo proceso metu paveldėjo valstybė, antstolė, atsiskaičiusi su hipotekos kreditoriumi, turėjo sustabdyti vykdomąsias bylas. Sustabdžiusi vykdomąsias bylas, antstolė lėšas, likusias po atsikaitymo su hipotekos kreditoriumi ir vykdymo išlaidų, patirtų iki vykdomosios bylos sustabdymo, padengimo, turėjo pervesti valstybės institucijai, kuri jas turi paskirstyti skolininko (palikėjo) kreditoriams Taisyklių nustatyta tvarka. Tokiu būdu valstybės institucija patenkina visų likusių skolininko (palikėjo) kreditorių reikalavimus pagal specialią teisės aktuose nustatytą tvarką. Toks vykdymo procesas ir palikėjo kreditorių reikalavimų patenkinimas atitinka ir CPK nustatytą kreditorių lygiateisiškumo principą, taikomą vykdymo procese. Remiantis CPK 754 straipsnio 5 dalimi, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti. 

_____

Nutartyje dėl apeliacinio proceso ribų ir draudimo priimti byloje siurprizinį sprendimą nurodyta, kad laidavimo terminas bei ieškinio senaties terminas yra skirtingos paskirties materialiosios teisės terminai, šių terminų pasibaigimas sukelia skirtingo pobūdžio teisinius padarinius: pasibaigus laidavimo terminui, baigiasi kreditoriaus subjektinė teisė reikalauti prievolės vykdymo iš laiduotojo bei atitinkamai laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui, o pasibaigus ieškinio senaties terminui kreditoriaus subjektinė teisė nesibaigia, o baigiasi tik teisė reikalauti pažeistą subjektinę teisę apginti pareiškiant ieškinį, jeigu skolininkas ginasi ieškinio senatimi. Nagrinėjamu atveju į atsakovės atsikirtimų į ieškinį bei apeliacinio skundo faktinį pagrindą įėjo tik aplinkybės, susijusios su ieškinio senaties termino pradžia ir pabaiga, t. y. atsakovė įrodinėjo, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2012 m. sausio mėn., todėl buvo praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti. Tokių faktinių aplinkybių kaip terminuotas laidavimas, terminuota laidavimu užtikrinta prievolė, terminuoto laidavimo pabaigos momentas ir padariniai bei kreditoriaus pavėlavimo pareikšti reikalavimą laiduotojui per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą atsakovė neįrodinėjo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.88 straipsnį, išėjo už , išėjo už atsikirtimų į ieškinį (ir apeliacinio skundo) faktinio pagrindo ribų ir ėmėsi analizuoti aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme ir kuriomis, be kita ko, atsakovė nesirėmė apeliaciniame skunde.

_____

Nutartyje dėl proceso atnaujinimo nuspręsta, kad su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta išvada, jog pareiškėja buvo informuota ir procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai, nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad teismas būtų ėmęsis visų įmanomų protingų priemonių pareiškėjos buvimo vietai nustatyti, prieš pasinaudodamas dokumentų įteikimo fikcija – jų viešu paskelbimu: teismas išimtinai rėmėsi atsakovo nurodytais duomenimis apie pareiškėjos neva gyvenamosios vietos adresą, netikrino, ar atsakovo nurodytas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas sutampa su registruotu gyvenamosios vietos adresu, neįdėjo pakankamai pastangų, kad nustatytų pareiškėjos gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, patikrino tik „Sodros“ informacinės sistemos duomenis, nebandė dokumentų pareiškėjai įteikti elektroninių ryšių priemonėmis, nesikreipė į notarą, išdavusį pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, kad sužinotų pareiškėjos kontaktus, ir kt. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturėjo pagrindo sutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu dienos ar antstolio vykdomųjų dokumentų viešo paskelbimo dienos, kadangi nėra įrodymų, kad iki antstolio laiško, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie vykdomosios bylos vykdymą, ji faktiškai žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą procesą ar turėjo objektyviai apie jį žinoti, vertinant jos veiksmus pagal rūpestingo asmens standartą, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėja 2015 m. sausio 19 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. 

_____

Nutartyje dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, kilusią dėl to, kad prokuroras kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes netinkamai kvalifikavo kaip nusikalstamą veiką, pabrėžta, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo buvo išteisintas nenustačius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų vieno iš požymio, teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nelaikoma esmine klaida ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ar įtarimas jam pareikštas neteisėtai ir nepagrįstai, nesant tam pakankamai duomenų. Tokių aplinkybių ieškovas nenurodė kaip ieškinio pagrindo. Be to, baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo duomenys buvo surinkti neišsamiai ar ne apie visas reikšmingas aplinkybes, gauti neteisėtai, pažeidžiant asmens teises ar nustatytas konkrečias procesines taisykles. Todėl šiuo atveju vien tai, kad prokuroras netinkamai įvertino surinktus įrodymus, spręsdamas dėl vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių (padarinių) egzistavimo, nesudaro pagrindo tokius jo veiksmus vertinti kaip aplaidžius, pažeidžiančius bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą, dėl to neteisėtus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybės civilinę atsakomybę, todėl nepagrįstai nusprendė pripažinti neteisėtais pirmiau nurodytus prokuroro veiksmus. Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei, todėl skundžiama apeliacinės instancijos nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.