EK priėmė 2023 m. plėtros dokumentų rinkinį, rekomenduoja pradėti derybas su Ukraina bei Moldova, suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui ir pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai tik bus pasiektas būtinas atitikties lygis

Šiandien Europos Komisija priėmė 2023 m. plėtros dokumentų rinkinį, kuriame išsamiai įvertinta Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos, Kosovo, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Turkijos ir – pirmą kartą – Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo padėtis ir padaryta pažanga narystės į Europos Sąjungą kelyje. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama pagrindinių reformų įgyvendinimo pažangai ir būsimų reformų prioritetų aiškių gairių suteikimui. Prisijungimas yra ir bus pasiekimais grindžiamas procesas, visiškai priklausantis nuo kiekvienos šalies realiai padarytos pažangos.
Atsižvelgdama į Ukrainos ir Moldovos pasiektus rezultatus ir vykdomas reformas, Komisija rekomendavo Tarybai pradėti stojimo derybas su abiem šalimis. Be to, Komisija rekomenduoja Tarybai patvirtinti derybų programas, kai Ukraina ir Moldova bus priėmusios tam tikras esmines priemones. Komisija yra pasirengusi iki 2024 m. kovo mėn. pateikti su šiomis priemonėmis susijusios pažangos ataskaitą Tarybai.
Kalbant apie Sakartvelą, Komisija, atsižvelgdama į pasiektus rezultatus, rekomenduoja Tarybai suteikti Sakartvelui šalies kandidatės statusą su sąlyga, kad bus imtasi tam tikrų veiksmų.
Kalbant apie Bosniją ir Hercegoviną, Komisija rekomenduoja pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai tik bus pasiektas būtinas atitikties narystės kriterijams lygis. Šalis turi dar dėti pastangų, kad įgyvendintų pagrindinius prioritetus, išdėstytus Komisijos nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės ES. Komisija nuolat stebės pažangą ir atitiktį visose srityse, susijusiose su derybų pradėjimu, ir ne vėliau kaip 2024 m. kovo mėn. pateiks ataskaitą Tarybai.
Sprendimas suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainoje paskatino, nepaisant tebesitęsiančio karo, intensyvią reformų dinamiką, kurią tvirtai remia Ukrainos žmonės. Ukrainos vyriausybė ir parlamentas pademonstravo ryžtą siekti esminės pažangos įgyvendinant septynis Europos Komisijos nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės ES nustatytus veiksmus. Ukraina sukūrė skaidrią Konstitucinio Teismo teisėjų išankstinės atrankos sistemą ir reformavo teismų valdymo organus. Ji toliau gerino savo aukšto lygio korupcijos tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus ir sustiprino savo institucinę sistemą. Ukraina ėmėsi teigiamų platesnio masto ir sistemingesnių veiksmų siekdama spręsti oligarchų įtakos klausimą. Šalis taip pat įrodė savo gebėjimą daryti pažangą derindama teisės aktus su ES acquis net ir karo metu.
Moldova padarė didelę pažangą vykdydama 9 veiksmus, išdėstytus Komisijos nuomonėje dėl Moldovos paraiškos dėl narystės ES. Ji pradėjo visapusišką teisingumo sistemos reformą atsižvelgdama į Venecijos komisijos rekomendacijas, be kita ko, vertindama žinomus teisėjus ir prokurorus. Šalis reformavo savo kovos su korupcija įstaigas ir padidino tyrimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių korupcijos bylose skaičių. Moldova priėmė deoligarchizacijos veiksmų planą, kurį ji įgyvendina laikydamasi nustatytų terminų. Nauji teisės aktai, kuriais nustatomas konfiskavimo mechanizmas, padeda kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Šalis priėmė viešojo administravimo strategiją ir įgyvendina reformą visais lygmenimis. Ji dėjo pastangas reformuodama viešųjų finansų valdymą ir priėmė teisės aktus, kuriais siekiama reformuoti viešuosius pirkimus. Moldova sustiprino pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir sustiprino žmogaus teisių apsaugą.
Sakartvelas ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų bendradarbiavimą su ES ir pastaraisiais mėnesiais paspartino reformų įgyvendinimą. Siekdamas įgyvendinti dvylika Komisijos nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės nustatytų prioritetų, Sakartvelas patvirtino teisės aktus ir politikos veiksmus dėl lyčių lygybės, kovos su smurtu prieš moteris ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat dėl atsižvelgimo į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Pradėta teismų reforma, bet vis dar reikalinga visapusiška Aukščiausiosios teisingumo tarybos reforma. Sakartvelas pasidalijo įstatymais ir savo deoligarchizacijos veiksmų planu su Venecijos komisija, kad ši pateiktų nuomonę. Priimta žmogaus teisių apsaugos strategija ir rengiamas veiksmų planas. Sudarytas bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės atstovais memorandumas. Tvirtas partijų politinis konsensunsas padėtų spręsti poliarizacijos problemą ir sparčiau žengti Europos keliu.
Vakarų Balkanai
Stojimo į ES reformų pažanga labai sulėtėjo, nes ataskaitiniu laikotarpiu Juodkalnija patyrė didelę poliarizaciją ir politinį nestabilumą. ES palankiai vertina naujo parlamento sudarymą ir vyriausybės suformavimą – tikimės, kad jie greitai parodys savo pajėgumus ir įsipareigojimą eiti Juodkalnijos narystės į ES keliu bei įvykdyti su stojimu į ES susijusias reformas.Apskritai stojimo derybų pažanga priklausys nuo reformų teisinės valstybės srityje (t. y. ar bus įvykdyti 23 ir 24 skyriuose nustatyti tarpiniai kriterijai). Juodkalnija toliau visapusiškai derina savo teisės aktus su bendra užsienio ir saugumo politika.
Serbija toliau įgyvendino su stojimu į ES susijusias reformas, be kita ko, teisinės valstybės srityje. Serbija pradėjo įgyvendinti 2022 m. konstitucijos pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, ir priėmė naujus žiniasklaidos teisės aktus. Pastarųjų įgyvendinimas gali labai pagerinti reglamentavimo aplinką. Tačiau reikės papildomų pakeitimų, kad jie visiškai atitiktų ES acquis ir Europos standartus. Serbija turi prioriteto tvarka gerinti derinimąsi prie ES bendros užsienio ir saugumo politikos, įskaitant ribojamąsias priemones ir pareiškimus dėl Rusijos. Taip pat reikia dar daugiau nuveikti ir prisiimti politinius įsipareigojimus dėl reformų teisinės valstybės srityje įgyvendinimo. Komisijos vertinimas, kad Serbija įvykdė kriterijus, kad būtų pradėta 3 derybų grupė (Konkurencingumas ir integracinis augimas), nepasikeitė. Serbija turi visapusiškai bendradarbiauti ir imtis visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų atskaitomybę už rugsėjo 24 d. smurtinį išpuolį prieš Kosovo policiją ir gegužės 29 d. išpuolį prieš Taikos palaikymo pajėgas Kosove. Santykių su Kosovu normalizavimo klausimu, nors ES tarpininkaujamame dialoge buvo pasiektas susitarimas, Serbija ir Kosovas dar turi pradėti įgyvendinti savo atitinkamus įsipareigojimus, kurie yra privalomi susitarimo šalims ir kurie yra svarbi jų europinio kelio dalis.
Šiaurės Makedonijoje valdžios institucijos nuolat tvirtino, kad stojimas į ES tebėra jų strateginis tikslas. Šiaurės Makedonija toliau visapusiškai derina savo teisės aktus su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP). Šalis taip pat padarė tam tikrą pažangą teisingumo, laisvės ir saugumo srityje, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu ir migracijos valdymą. Šiaurės Makedonija kaip derybų šalis turi įgyvendinti su ES susijusias reformas, be kita ko, teismų, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse, viešojo administravimo reformą, įskaitant viešųjų finansų valdymą, ir reformą viešųjų pirkimų srityje. Šiaurės Makedonija įsipareigojo prioriteto tvarka pradėti ir įgyvendinti atitinkamus konstitucinius pakeitimus, kad būtų įtraukti kitų tautų piliečiai. ES acquis peržiūra vyko sklandžiai, o valdžios institucijos parodė aukštą įsipareigojimų lygį. Liepos mėn. Komisija pateikė Tarybai peržiūros ataskaitas dėl Šiaurės Makedonijos pagrindų grupės ir tikisi, kad bus skubiai imtasi tolesnių veiksmų, kad derybos dėl šios grupės būtų pradėtos iki metų pabaigos.
Albanija toliau rodė ryžtą įgyvendinti ES reformas ir daryti pažangą vykdant reformas pagrindų grupės srityje. Tolesnis visiškas suderinimas su ES BUSP taip pat buvo aiškus šalies strateginio pasirinkimo stoti į ES ženklas. Reikia dėti daugiau pastangų dėl saviraiškos laisvės, mažumų klausimų ir nuosavybės teisių, taip pat pagrindinėse teisinės valstybės principo srityse, pavyzdžiui, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse. ES acquis peržiūra vyko sklandžiai, o valdžios institucijos parodė aukštą įsipareigojimų lygį. Liepos mėn. Komisija pateikė Tarybai peržiūros ataskaitas dėl Albanijos pagrindų grupės ir tikisi, kad nedelsiant bus imtasi tolesnių veiksmų. Siekiama iki metų pabaigos pradėti stojimo derybas dėl 1 grupės (pagrindai).
Bosnijai ir Hercegovinai pernai gautas kandidatės statusas suteikė labai reikalingą teigiamą postūmį. Netrukus po rinkimų buvo sudaryta nauja vyriausybė, kuri pradėjo vykdyti reformas, visų pirma patvirtindama pakeitimus, kuriais nustatyti sąžiningumo patikrinimai teisminėse institucijose. Tačiau reikia dėti dar daugiau pastangų. Tai apima svarbių teisinės valstybės ir teismų reformų priėmimą ir pažangą vykdant konstitucines ir rinkimų reformas, kurios yra svarbiausias prioritetas siekiant užtikrinti lygias visų piliečių teises. Taip pat svarbu išsaugoti šalies konstitucinę tvarką. Separatistinės ir autoritarinės priemonės, įtrauktos į Republika Srpska, neatitinka kelio į ES. Bosnija ir Hercegovina turi dėti daugiau pastangų, kad įgyvendintų pagrindinius prioritetus, išdėstytus Komisijos nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės. Todėl Komisija rekomenduoja pradėti stojimo į ES derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai tik bus pasiektas būtinas atitikties narystės kriterijams lygis.
Kosovas ir toliau buvo įsipareigojęs siekti europinio kelio. Jis toliau savanoriškai visiškai prisiderino prie ES BUSP, be kita ko, pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir patvirtino Rusijai taikomas ribojamąsias priemones. Ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta pasiekimų teisėkūros srityje, įskaitant svarbią rinkimų reformą. Tačiau reikia nuveikti dar daugiau, be kita ko, dėl teisingumo reformų veiksmų plano. 2024 m. sausio 1 d. įsigalios vizų režimo su Kosovu liberalizavimas. Padėtį šiaurinėje Kosovo dalyje paveikė kelios krizės, naujausia iš jų – smurtinis išpuolis prieš Kosovo policiją 2023 m. rugsėjo 24 d. Santykių su Serbija normalizavimo klausimu, nors ES tarpininkaujamame dialoge buvo pasiektas susitarimas, Kosovas ir Serbija dar turi pradėti įgyvendinti savo atitinkamus įsipareigojimus, kurie yra privalomi susitarimo šalims ir kurie yra svarbi jų europinio kelio dalis.
Turkija ir toliau yra svarbi Europos Sąjungos partnerė ir šalis kandidatė, tačiau stojimo derybos nuo 2018 m. vis dar yra sustabdytos, kaip nustatyta Europos Vadovų Tarybos sprendime. Šalis nepakeitė neigiamos pasitraukimo nuo Europos Sąjungos tendencijos ir mažai vykdė su stojimu susijusias reformas. Su Turkija buvo toliau bendradarbiaujama esminėse bendros svarbos srityse, pavyzdžiui, kovos su terorizmu, ekonomikos, energetikos, aprūpinimo maistu, migracijos ir transporto srityse. Turkija turi imtis ryžtingų veiksmų, kad iš esmės pagerintų suderinimą su ES BUSP ir suintensyvintų bendradarbiavimą ribojamųjų priemonių apėjimo prevencijos ir nustatymo srityje. Paprašius Europos Vadovų Tarybai, lapkričio mėn. vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija pateiks Tarybai ataskaitą dėl ES ir Turkijos santykių padėties, kuri grindžiama Europos Vadovų Tarybos nustatytomis priemonėmis bei galimybėmis ir kuria siekiama strateginės ir į ateitį orientuotos veiklos.
Dabar Taryba turi apsvarstyti šiandienines Komisijos rekomendacijas ir priimti sprendimus dėl tolesnių plėtros proceso veiksmų.
Europos Komisijos informacija
Daugiau informacijos
Toliau pateiktos išsamios išvados ir rekomendacijos kiekvienai šaliai
Albanija: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Bosnija ir Hercegovina: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Kosovas: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Juodkalnija: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Šiaurės Makedonija: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Serbija: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Turkija: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Ukraina: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Moldova: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė
Sakartvelas: informacinis pranešimas; ataskaita; šalies informacijos suvestinė