Naujausios LAT nutartys: nuo viešojo intereso gynimo iki jungtinės veiklos sutarties ypatumų

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių 1 012 391,90 Eur žalos atlyginimą, 66 363,83 Eur palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys grindžiamas šalių 2019 m. spalio 15 d. sudarytos tiekimo sutarties (Sutartis) pažeidimu, o Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcija nagrinėti ginčą grindžiama ieškovės Bendrųjų pardavimo sąlygų (2019 m. vasario mėn. redakcijos) (Bendrosios pardavimo sąlygos) 11.2 punktu. Atsakovės prašė ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Atsakovės nurodė, kad, remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsniu, ieškovės reikalavimai atsakovėms turėtų būti nagrinėjami Portugalijos Respublikos kaip prievolės įvykdymo vietos teismuose. Bendrųjų pardavimo sąlygų 11 punktas, nustatantis, kad Sutarties vykdymui ir aiškinimui yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė, nepakeičia Reglamente įtvirtintų jurisdikcijos nustatymo taisyklių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtu. Su šia pozicija sutiko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija.

Pabrėžta, kad atsižvelgiant į ESTT jurisprudenciją, tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai bendrosios sąlygos, kuriose įtvirtinta sąlyga dėl jurisdikcijos, nėra tiesiogiai pridėtos prie sutarties, tokios sąlygos teisėtumui konstatuoti turi būti nustatytos dvi aplinkybės: 1) abiejų šalių pasirašytos sutarties tekste daroma aiški nuoroda į šias bendrąsias sąlygas, kuriose yra minėta sąlyga, kurią (nuorodą į bendrąsias sąlygas) įprastai rūpestinga šalis gali patikrinti; 2) apie bendrąsias sąlygas, kuriose yra nuostata dėl jurisdikcijos suteikimo, iš tikrųjų buvo informuota kita susitariančioji šalis. Taigi svarbu patikrinti, ar apie bendrąsias sąlygas iš tikrųjų buvo pranešta šiai susitariančiajai šaliai.

ESTT, be kita ko, yra konstatavęs, kad: 1) Reglamento „Briuselis I“ 23 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad sutikimo su elektroninėmis priemonėmis sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties bendrosiomis sąlygomis, kuriose įtvirtintas susitarimas dėl jurisdikcijos, „spustelint“ būdas yra pranešimo perdavimas elektroninėmis priemonėmis, užtikrinantis ilgalaikį šio susitarimo įrašą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu naudojant šį būdą galima prieš sudarant sutartį atsispausdinti ir išsaugoti bendrųjų sąlygų tekstą (2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje El Majdoub, C-322/14, 40 punktas); 2) jurisdikciją nustatanti sąlyga yra teisėta, kai ji yra įtraukta į bendrąsias sąlygas, į kurias raštu sudarytoje sutartyje daroma nuoroda pateikiant interneto svetainės hipersaitą, kurį spustelėjus galima su jomis susipažinti, jas parsisiųsti ir atspausdinti prieš pasirašant minėtą sutartį, nors šalis, kuriai ši sąlyga yra nepalanki, nebuvo oficialiai paraginta pritarti šioms bendrosioms sąlygoms, pažymint tam tikrą langelį minėtoje interneto svetainėje (2022 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Tilman, C‑358/21, 59 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad sutarties tekste daroma aiški nuoroda (bet ne pateikiamas svetainės hipersaitas) į šias bendrąsias sąlygas, kuriose yra minėta sąlyga ir kurią įprastai rūpestinga šalis gali patikrinti. Tačiau bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad apie bendrąsias sąlygas, kuriose yra nuostata dėl jurisdikcijos suteikimo, iš tikrųjų buvo informuota kita susitariančioji šalis.

_____

Išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama, kuriam iš jungtinės veiklos partnerių turi būti įvykdyta prievolė pagal rangos sutartį, kai prievolės vykdymo metu pasikeičia atsakingasis partneris. Teisėjų kolegija nurodė, kad tarp jungtinės veiklos sutarties šalių susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai, kurie reiškia, jog atsakingasis partneris veikia visų partnerių vardu, tvarko bendrus reikalus ir priima mokėjimus pagal rangos sutartį. Pakeisdamos atsakingąją partnerę šalys susitarė dėl neriboto atstovavimo, kuris reiškia, kad naujajai atsakingajai partnerei pavedama toliau tvarkyti visus neužbaigtus ir naujus bendrus partnerių reikalus pagal jungtinę veiklą, neatsižvelgiant į tai, kad tam tikros aplinkybės atsirado iki jungtinės veiklos sutarties pakeitimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikros reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis atsiradimo momentas, tarp partnerių egzistuojant atstovavimo teisiniams santykiams, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, kadangi šalys apibusiu susitarimu nutarė visas buvusios atsakingosios partnerės funkcijas ir teises (įskaitant ir teisę priimti visus atsiskaitymus iš atsakovės) perduoti naujajai atsakingajai partnerei. Priešingas aiškinimas neatitiktų ir protingumo bei racionalumo kriterijų, nes partneriams santykiuose su trečiaisiais asmenimis tuo pačiu metu atstovautų du partneriai, o tai sudarytų neapibrėžtumo situaciją tiek patiems jungtinės veiklos partneriams, tiek ir tretiesiems asmenims, keltų ginčų kilimo grėsmę. Papapildomai pažymėta, kad sprendžiant klausimą, kuriam iš jungtinės veiklos atsakingųjų partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kai sutarties vykdymo metu atsakingasis partneris šalių susitarimu pakeičiamas kitu, turi būti įvykdytas atsiskaitymas už atliktus darbus pagal rangos sutartį, yra svarbus ne reikalavimo teisės sumokėti už konkrečius atliktus darbus momentas, nes reikalavimo teisė atsiranda ne atsakingajam partneriui, bet visiems jungtinės veiklos partneriams, bet skolininko prievolės vykdymo momentas.

_____

Nutartyje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo bei advokato suteiktų paslaugų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, aiškinimo priminta, kad pagal bendrą principą, antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą parenka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius iš advokatų, su kuriais yra sudarytos sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sąrašų. Tačiau, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pats. Rinktis jis gali nebūtinai iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sudaryto advokatų sąrašo, t. y. nebūtinai iš tų advokatų, su kuriais Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba yra sudariusi sutartis. Tokiu atveju, jeigu pareiškėjas pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris nėra įtrauktas į advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašus, jis kartu su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi pateikti ir rašytinį pasirinkto advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, sudaro sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su pageidaujamu advokatu ir priima sprendimą dėl šio advokato paskyrimo. Jeigu sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje su pareiškėjo pasirinktu advokatu nesudaroma, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba jos teritorinis skyrius parenka advokatą iš advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, sąrašų. Tad advokato įtraukimo į advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą vienoje (vienose) teisės srityje (srityse), sąrašą aplinkybė nėra kliūtis sudaryti antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, tačiau kitoje (kitose) teisės srityje (srityse), sutartį, kurios pagrindu (ir apimtimi) advokatas, remiantis VGTPĮ 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis, taptų priskirtinas advokatams, prireikus teikiantiems antrinę teisinę pagalbą (su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, be kita ko, susijusiomis ir su veiklos lengvatomis bei apmokėjimu). Tokiu atveju už susitarimo konkrečioje byloje pagrindu suteiktas paslaugas advokatui mokėtina atskirai nuo pastoviai (kiekvieną mėnesį) už nuolatinį antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio, nes ir susitarimas sudaromas dėl teisinės pagalbos srityje, kurioje teisinės pagalbos neįsipareigota teikti pagal nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija koreliuoja tiek su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtimi bei tikslais (sudaryti galimybę kiek įmanoma kiekvienam asmeniui veiksmingai ginti savo teises ir įstatymais saugomus interesus nuo bet kokio pažeidimo), tiek su įstatyme įtvirtintu valstybės biudžeto lėšų efektyvaus bei ekonomiško (pa)naudojimo principu.

Pažymėta, kad tas faktas, jog sudarydama Papildomą sutartį ieškovė jau buvo saistoma Nuolatine sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir kartu turėjo galimybę naudotis šioje sutartyje įtvirtintomis garantijomis bei lengvatomis, savaime (nesant byloje tai patvirtinančių duomenų) nereiškia, jog ji šiomis lengvatomis bei garantijomis naudojosi ir vykdydama Papildoma sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu atveju atsakovė, teigdama, kad Papildoma sutartis su ieškove buvo sudaryta siekiant būtent išplėsti Nuolatinėje sutartyje apibrėžtą ieškovės teiktos antrinės teisinės pagalbos apimtį, taigi iš esmės papildyti Nuolatinę sutartį, turėjo pateikti į bylą duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad ir teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai L. M. pagal Papildomą sutartį ieškovė veikė Nuolatinėje sutartyje aptartomis sąlygomis, be kita ko, ir dėl lengvatų bei garantijų. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė šiomis lengvatomis ir garantijomis naudojosi. Taigi byloje liko nenustatytos ir neįvertintos su Papildomos sutarties vykdymu susijusios ir jai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės.

_____

Nutartyje dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo patikėjimo teise, pastatų klasifikavimo pagal jų naudojimo paskirtį, termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ginant viešąjį interesą eigos pradžios ir jo atnaujinimo, padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo dalyką ir nepagrįstai nusprendė, kad esminis nagrinėjamo ginčo klausimas – ar tokio pobūdžio statinio statyba buvo galima pagal valstybinės žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Nors ieškovas ieškinį ir apeliacinį skundą, be kita ko, grindė faktiniais ir teisiniais argumentais, jog ginčo sklypas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu perduotas savivaldybei naudotis patikėjimo teise konkrečiai reikmei – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties statiniams statyti – ir gali būti naudojamas tik konkrečiam tame įsakyme nurodytam tikslui, pagal teisės aktuose įtvirtintą imperatyvų teisinį reglamentavimą patikėtinis jam patikėjimo teise perduotą valstybinės žemės sklypą privalo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis, o atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracija ginčo sklypą išnuomojo, be kita ko, ir sporto paskirties statiniams statyti, taip pažeisdamos imperatyvias teisės normas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių ieškovo argumentų neišnagrinėjo ir į juos neatsakė. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip nepagrindžiantys šio teismo padarytos išvados, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu perduota patikėjimo teise į ginčo sklypą naudojamasi tinkamai, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. 

Pažymėtina, kad, apygardos prokurorui nustačius sąlygų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo egzistavimą, prasideda ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino eiga ir per šį terminą prokuroras turi priimti sprendimą, ar kreiptis su ieškiniu į teismą, ar ne, o priėmęs sprendimą kreiptis į teismą, be kita ko, turi parengti procesinį dokumentą – ieškinį ir jį pateikti teismui. Jei prokuroras dėl svarbių priežasčių praleido aptariamą terminą, šis gali būti atnaujintas pagal įstatyme nustatytas šio termino atnaujinimo taisykles. Apygardos prokurorui priėmus sprendimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir nesikreipti su ieškiniu į teismą, jo (prokuroro) laiko sąnaudos dokumentams parengti sumažėja. Skundui dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduoti įstatyme nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas, taigi praktikoje galimos situacijos, kai toks skundas yra paduodamas dar nepraėjus vienam mėnesiui nuo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos konkrečiu atveju pradžios.  Teisėjų kolegija vertino, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškinant taip, kad joje nustatytas terminas apygardos prokurorui ir Generalinės prokuratūros prokurorui (aukštesniajam prokurorui) taikomas ir skaičiuojamas atskirai, kaip tokio aiškinimo padarinys yra gaunamas rezultatas, jog įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas transformuojasi į dviejų mėnesių terminą. Tokia įstatymų nustatyta tvarka apriboto termino transformacija vertintina kaip nederanti su jo nustatymo, apribojimo tikslais – teisinio saugumo principo įgyvendinimu, siekiu užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą. Tuo tarpu ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškinant taip, kad joje nustatytas terminas apygardos prokurorui ir Generalinės prokuratūros prokurorui (aukštesniajam prokurorui) taikomas kaip prasidedantis, kai apygardos prokuroras nustatė viešojo intereso pažeidimą, kaip tokio aiškinimo padarinys gaunamas rezultatas atitinka įstatymų nustatyta tvarka apriboto termino nustatymo tikslus. Pastarasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies aiškinimas nevertintinas kaip prieštaraujantis kasaciniame skunde nurodytiems teisės aktams, nustatantiems aukštesniojo prokuroro teisę panaikinti skundžiamą apygardos prokuroro sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, ar paneigiantis Prokuratūros įstatyme įtvirtintą suinteresuotų asmenų teisę skųsti žemesniojo prokuroro priimtus sprendimus, prokuroro savarankiškumo ir nepriklausomumo principus, nes taip aiškinant ir taikant aptariamą ABTĮ normą aukštesniojo prokuroro teisė panaikinti skundžiamą apygardos prokuroro sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl viešojo intereso gynimo bei suinteresuotų asmenų teisė skųsti žemesniojo prokuroro priimtus sprendimus išlieka, šios teisės nėra paneigiamos, kaip ir nepaneigiami prokuroro savarankiškumo bei nepriklausomumo principai, o aptariamas terminas, jeigu jis praleistas, gali būti atnaujintas pagal įstatyme nustatytas jo atnaujinimo taisykles.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aiškindama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad kai viešojo intereso pažeidimą nustato apygardos prokuratūros prokuroras, tačiau nutarimu atsisako taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o Generalinės prokuratūros prokuroras (aukštesnysis prokuroras), atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones pripažinęs nepagrįstu, panaikina apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą ir, turėdamas tikslą pašalinti tą viešojo intereso pažeidimą, pareiškia teisme ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas šiems abiem prokurorams prasideda tą dieną, kai apygardos prokuroras nustatė viešojo intereso pažeidimą. Jei prokuroras dėl svarbių priežasčių praleido aptariamą terminą, šis gali būti atnaujintas pagal įstatyme nustatytas šio termino atnaujinimo taisykles.