J. Einikienė. Teismo įsakymas administraciniame procese numarintas ?/…/.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. administraciniame procese atsirado naujas teisės institutas, papildęs iki tol buvusią išimtinai ginčo teiseną. Teismai dėjo nemažai vilčių dėl darbo krūvio administraciniuose apygardų teismuose sumažėjimo įvedus šį naują proceso instrumentą, kadangi įsigaliojusio naujo Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) II dalies II skyriaus 5 skirsnio „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“ nuostatos numatė ekonomiškesnę ir operatyvesnę galimybę supaprastinto proceso tvarka viešojo administravimo subjektui (įvairioms tarnyboms, departamentams ir kitoms įstaigoms) kreiptis į teismą dėl į valstybės biudžetą ar kitus valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Tačiau, kaip ir kiekviena procedūra, ja gali būti pasinaudota tik jei nėra įstatyme numatytų aplinkybių ir laikomasi nustatytų reikalavimų.

Viena iš prielaidų ginčo nagrinėjimui teismo įsakymo teisenos tvarka yra „įstatymų numatyti atvejai“, kuriems esant viešojo administravimo subjektas gali kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Tai susiję su viešojoje teisėje taikomais „leidžiama viskas, kas numatyta“ ir teisėtumo principo reikalavimais, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kuriems priskirtini viešojo administravimo subjektai, taikomo specialaus teisnumo samprata. Tad pamąstymai, kad vien teismo įsakymo administraciniame procese įtvirtinimas ir yra „įstatymų numatytas atvejis“, pakankamas iš esmės bet kuriam viešojo administravimo subjektui kreiptis į teismą dėl sumų priteisimo, vargu ar suderinamas su viešojoje teisėje galiojančiais kitokiais nei privatinėje teisėje principais.

Vienintelis „įstatymų numatytas atvejis“ dėl galimybės viešojo administravimo subjektui kreiptis dėl teismo įsakymo išdavimo buvo įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme. Deja, nuo šių metų pradžios įsigaliojusioje Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijoje šio „įstatymų numatyto atvejo“ nebeliko. Pastarojo įstatymo pakeitimo aplinkybių ir tokios korekcijos būtinybės jo aiškinamasis raštas neatskleidžia.

Per pirmuosius trejus metus Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos 6543 bylos dėl teismo įsakymų išdavimo (2020 – 710; 2021 – 759; 2022 – 5074). 2022 metais buvo išnagrinėtas didžiausias kiekis teismo įsakymo tvarka administracinių bylų, kas sutrikdė ir normalų įprasta tvarka nagrinėjamų administracinių bylų nagrinėjimo ritmą, prailgimo kitų bylų nagrinėjimo trukmę, išeikvojo teismui skiriamų paštui asignavimų sumą, didino įsiskolinimą. Nepaisant to, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir sutvarkymą priteisimas teismo įsakymo tvarka skolininkams sukelia mažesnes teisines pasekmes ir sąnaudas, kadangi prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimui nebūtinas teisinis išsilavinimas ir išsamus motyvavimas, asmenys turi galimybę operatyviai sumokėti prašomą išieškoti vietinės rinkliavos sumą ir tuomet byla nutraukiama; teismo procesas numato, kad teismo įsakymo teisenoje negalima apeliacija ir bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tad ši procedūra operatyvesnė ir ekonomiškesnė.

Ir nors šiemet teismo įsakymo administraciniame procese institutas turėjo žengti į ketvirtuosius gyvavimo metus, tačiau kyla klausimas, ar dėl nesuderintų su administracinių teismų bendruomene (bylas dėl teismo įsakymų išdavimo nagrinėja išimtinai apygardos administraciniai teismai) teisėkūros iniciatyvų, ar dėl nekokybiškos teisėkūros nebus šis administracinio proceso institutas numarintas, kadangi iki šiol vieninteliame įstatyme – Atliekų tvarkymo įstatyme – numatyta galimybė viešojo administravimo subjektams kreiptis į teismą dėl į valstybės biudžetą ar kitus valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) išnyko.

Kaip žinia, civiliniame procese gerokai anksčiau atsirado teismo įsakymo institutas ir bylos teismo įsakymo tvarka nagrinėjamos tik apylinkės teismuose, taip tausojant apygardos lygmens teismų turimus ribotus pajėgumus didesnės reikšmės bylų nagrinėjimui. Galimai nuo šių metų galiojančios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymas įtvirtino panašų apygardos administracinių teismų pajėgumų tausojimo mechanizmą, numatęs, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendžia tam tikrus ginčus. Tokius lūkesčius galėjo kelti minimo įstatymo 31-2 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatęs, kad (tekstas cituojamas): „ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka: 1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija“.

Galima būtų manyti, kad įstatymų leidėjas rado dar optimalesnę ginčų dėl vietinės rinkliavos nagrinėjimo tvarką, efektyviai išnaudojant egzistuojančią ikiteisminę administracinės justicijos instituciją, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eAS-446-502/2023 išaiškino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai nenumato ginčų dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nagrinėjimo ikiteisminės tvarkos ir jos privalomumo, o „tik numato Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetenciją ne teismo tvarka nagrinėti ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją.“ Teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimai dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo iš rinkliavų mokėtojo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30-1 straipsnio 6 dalies nuostata. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto išaiškinimo galima suprasti, jog dėl vietinės rinkliavos priteisimo administracinės bylos nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, kuri tiek teismui, tiek ginčo šalims kainuoja ženkliai daugiau tiek patiriamų išlaidų, tiek ir proceso trukmės prasme. Ir ši tvarka pagal esamą teisinį reguliavimą yra vienintelė tvarka netgi mažesnėms nei teismo patiriamos pašto sąnaudos (1 vokas registruota siunta kainuoja apie 7 eurus) vietinės rinkliavos sumoms (pasitaikė prašymų dėl 2-5 eurų vietinės rinkliavos priteisimo) priteisti. Belieka tikėtis, kad vėlesnė administracinių teismų praktika atskleis daugiau nurodyto  pasikeitusio teisinio reguliavimo aiškinimo taisyklių ir bus atsakyta dėl teismo įsakymo instituto likimo administraciniame procese.

Tad šiai dienai, esant tik pirmiesiems teismų praktikos atvejams, galime tik pasvarstyti, kokį ženklą galėtume dėti straipsnio pavadinimo pabaigoje: teisines diskusijas inicijuojantį klaustuką, kokybiškų teisėkūros iniciatyvų viltingą daugtaškį ar teismo įsakymo pabaigos administraciniame procese tašką?

Jovita Einikienė yra Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, teismo pirmininko pavaduotoja