Paskelbta EK 2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita.
Liepos 5 d. Europos Komisija paskelbė ketvirtąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje apžvelgtas teisinės valstybės principo taikymas kiekvienoje valstybėje narėje.
Nors kai kuriose ES valstybėse narėse tebėra su teisinės valstybės principo taikymu susijusių problemų, ataskaita tapo pagrindine pokyčių ir teigiamų reformų varomąja jėga. Iš tiesų, į 65 proc. praėjusių metų rekomendacijų buvo visapusiškai arba iš dalies atsižvelgta. Tai rodo, kad valstybės narės deda daug pastangų, siekdamos įgyvendinti praėjusių metų rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, kad teisinės valstybės sistemoms tobulinti skirtos reformos reikalauja laiko, vos per metus įvykę pokyčiai yra tikrai reikšmingi. Visgi kai kuriose valstybėse narėse dar liko sisteminių problemų.
Šį dokumentų rinkinį sudaro komunikatas, kuriame nagrinėjama bendra padėtis ES, ir 27 šalių skyriai, kuriuose apžvelgiami reikšmingi pokyčiai kiekvienoje valstybėje narėje nuo 2022 m. liepos mėn. Ataskaitoje pateikiamas praėjusių metų rekomendacijų vertinimas ir vėl pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybėms narėms.
Ataskaita apima keturis ramsčius: nacionalines teisingumo sistemas, kovos su korupcija sistemas, žiniasklaidos pliuralizmą ir kitus institucinius stabdžius bei atsvaras.
Pagrindinės išvados ir rekomendacijos
- Teisingumo reformos
Praėjusiais metais teisingumo reformos išliko vienu iš svarbiausių politinės darbotvarkės klausimų: daugelis valstybių narių ėmėsi veiksmų pagal 2022 m. rekomendacijas ir įgyvendino reformas, dėl kurių susitarta pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
Daug valstybių narių pasistūmėjo dar toliau arba pasiekė finišą įgyvendindamos svarbias reformas teismų nepriklausomumui didinti – čia paminėtinos teisėkūros pastangos didinti teismų tarybų nepriklausomumą ir veiksmingumą, tobulinant teisėjų skyrimo procedūras ir aukščiausiųjų teismų veikimą, – taip pat rengiasi veiksmams prokuratūrų autonomijai stiprinti.
Valstybės narės taip pat įvedė priemones, kuriomis siekiama didinti teisingumo veiksmingumą ir gerinti jo kokybę ir sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į teismą. Valstybės narės toliau investavo į savo teisingumo sistemas, nors kai kuriose iš jų teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis kelia susirūpinimą ir dėl to yra sunku įdarbinti kvalifikuotų teisminių institucijų darbuotojų. Be to, keliose valstybėse narėse vis dar esama struktūrinių problemų, susijusių su teismų nepriklausomumu.
2023 m. rekomendacijose dėl teisingumo aptariami tokie klausimai kaip būtinybė taikyti apsaugos priemones teisėjų skyrimo procedūrose, teismų tarybų sudėtis, prokuratūros autonomija ir poreikis suteikti teisminėms institucijoms tinkamus išteklius, įskaitant teisėjų ir prokurorų atlyginimus.
- Kovos su korupcija sistemos
Korupcija ir toliau kelia didelį susirūpinimą tiek ES piliečiams, tiek įmonėms. 2023 m. specialioji „Eurobarometro“ apklausa apie piliečių požiūrį į korupciją ES rodo, pavyzdžiui, kad vis didesnė dauguma piliečių (70 proc.) ir įmonių (65 proc., remiantis greitosios „Eurobarometro“ apklausos apie įmonių požiūrį į korupciją ES duomenimis) mano, kad korupcija jų šalyje yra plačiai paplitusi. Europiečiai vis skeptiškiau vertina nacionalines pastangas kovoti su korupcija – apie 67 proc. mano, kad korupcijos aukštuosiuose sluoksniuose bylos nagrinėjamos netinkamai.
Kelios valstybės narės ėmėsi priemonių, atsižvelgdamos į 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl kovos su korupcija. Kai kurios valstybės narės ėmėsi baudžiamosios teisės reformų, kad sustiprintų kovą su korupcija. Vienos valstybės narės rėmėsi jau sukaupta sėkminga korupcijos aukštuosiuose sluoksniuose tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir sankcijų taikymo patirtimi, kitos ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų už kovą su korupcija atsakingų baudžiamojo persekiojimo institucijų pajėgumus, skirdamos papildomų išteklių ir didindamos specializacijas.
Kalbant apie prevenciją, kelios valstybės narės atnaujino arba šiuo metu peržiūri esamas kovos su korupcija strategijas ir veiksmų planus. Kitos valstybės narės ėmėsi veiksmų, kad sustiprintų sąžiningumo užtikrinimo sistemas, pavyzdžiui, elgesio kodeksus arba lobizmo taisykles. Šiais metais pateiktos rekomendacijos yra susijusios su prevencinių sistemų, pavyzdžiui, lobistinę veiklą ir interesų konfliktų taisykles reglamentuojančių sistemų, stiprinimu, taip pat veiksmingo korupcijos bylų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo užtikrinimu.
Valstybės pareigūnams daugumoje valstybių narių taikomi informacijos apie turtą ir interesus atskleidimo įpareigojimai, tačiau atskleidžiamos informacijos apimtis, skaidrumas ir prieinamumas, taip pat tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo lygis bei veiksmingumas jose skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse korupcijos bylų tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas trunka ilgai ir vis dar trūksta patikimos patirties, ypač aukštųjų sluoksnių bylose. Siekdama užtikrinti nuoseklesnį ir veiksmingesnį atsaką į korupciją visoje Sąjungoje, 2023 m. gegužės mėn. Komisija pasiūlė naują ES lygmens teisės aktą dėl korupcijos.
- Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas
Kai kurios valstybės narės priėmė, sustiprino arba svarsto priemones, kuriomis siekiama pagerinti žurnalistų saugumą ir darbo sąlygas, be kita ko, remdamosi naujausiomis Komisijos iniciatyvomis, pavyzdžiui, Rekomendacija dėl žurnalistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo užtikrinimo ir Rekomendacija dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų. Nuo paskutinės ataskaitos paskelbimo kai kurios valstybės narės priėmė teisės aktus, kuriais didinamas žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas, ir sugriežtino nuostatas, kuriomis didinamas jų žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumas arba išplečiama jų kompetencija.
Susirūpinimą tebekelia skaidrumo stoka platinant valstybinę reklamą, interesų konfliktai ir galimybė susipažinti su viešais dokumentais. Tai yra keletas svarbių ataskaitoje nurodytų problemų, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Kai kurios valstybės narės inicijavo reformas, kad sustiprintų savo visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą, tačiau yra valstybių narių, kuriuose šios srities problemos vis dar neišspręstos.
Ataskaitos išvados dėl žiniasklaidos laisvės grindžiamos įvairiais šaltiniais, įskaitant Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją (2023 m.), Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platformą, taip pat Žiniasklaidos laisvės apžvalgos platformą.
Komisija vėl paskelbė keletą rekomendacijų, be kita ko, susijusių su skaidriu ir sąžiningu valstybinės reklamos paskirstymu, nepriklausomu visuomeninės žiniasklaidos valdymu ir žurnalistų saugumo didinimo priemonėmis, taip pat teise susipažinti su viešais dokumentais. 2022 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė Žiniasklaidos laisvės aktą, dėl kurio šiuo metu deramasi, kad būtų nustatytos ES lygmens apsaugos priemonės žiniasklaidos pliuralizmui ir redakcinei nepriklausomybei apsaugoti.
- Institucinė stabdžių ir atsvarų sistema
Valstybės narės toliau gerino savo teisėkūros procesų kokybę ir į šiuos procesus įtraukė suinteresuotuosius subjektus – ši tendencija minėta ir ankstesnėse teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose. Konstituciniai teismai toliau atlieka svarbų vaidmenį stabdžių ir atsvarų sistemoje ir taip pat priėmė svarbių sprendimų dėl nacionalinių teisingumo sistemų organizavimo. Nacionalinių žmogaus teisių institucijų, ombudsmenų ir kitų nepriklausomų institucijų statusas kai kuriose valstybėse narėse dar labiau sustiprintas. Daugumoje valstybių narių yra susiformavusi pilietinei visuomenei palanki ir ją palaikanti aplinka, o kai kurios iš jų imasi dar didesnio palaikymo priemonių.
Tačiau kai kuriose valstybėse narėse vis dar nėra oficialios konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais sistemos arba jos tinkamai nesilaikoma praktikoje, o pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai ir toliau susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, finansavimo trūkumu ir veiklos erdvės apribojimais. Išreikštas susirūpinimas dėl tolesnio naudojimosi nepaprastosios padėties įgaliojimais įvairiose valstybėse narėse.
Ataskaitoje vėl pateikiama informacija apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Be to, joje toliau nagrinėjama valstybių narių stabdžių ir atsvarų sistemų reakcija į šnipinėjimo programų naudojimą.
Siekdama spręsti kai kurias iš šių problemų, Komisija dar kartą pateikė rekomendacijas, į kurias buvo atsižvelgta tik iš dalies arba visai neatsižvelgta, ir atitinkamais atvejais pateikė papildomų rekomendacijų dėl, pavyzdžiui, suinteresuotųjų subjektų veiksmingo dalyvavimo teisėkūros procese, akredituotų nacionalinių žmogaus teisių institucijų steigimo ir veikimo ir atviros veiklos sistemos pilietinei visuomenei užtikrinimo.
Skyriuje apie Lietuvą EK pastebi, kad politikas buvo paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju be jokio “atšalimo laikotarpio”. Atkreiptas dėmesys, kad pagaliau paskirtas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, yra koreguojama teisinės pagalbos sistema, imamasi veiksmų užtikrinti geresnį teismų finansavimą, gerėja situacija dėl suteikimo galimybių susipažinti su valstybės institucijų dokumentais. Dar kartą pabrėžiama, kad advokato ir kliento paslapties užtikrinimas nėra visiškas tinkamas šalyje.
Dabar Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą remiantis šia ataskaita tęsti bendro pobūdžio ir konkrečioms šalims skirtas diskusijas ir naudoti rekomendacijas konkrečiam įgyvendinimui išsamiau nagrinėti. Ji taip pat ragina nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir kitus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus ir dalyvius tęsti nacionalinį dialogą teisinės valstybės principo taikymo klausimais, taip pat Europos lygmeniu, aktyviau dalyvaujant piliečiams. Galiausiai Komisija prašo valstybių narių veiksmingai priimti ataskaitoje nustatytus iššūkius ir yra pasirengusi padėti joms dedant pastangas toliau įgyvendinti ataskaitos rekomendacijas.
2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Klausimai ir atsakymai
2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Rekomendacijos
2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalių skyriai
2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Šalių skyriai: santraukos ir rekomendacijos
2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Metodika
Europos Komisijos informacija
