LAT: ne bet kuris prokuroras, o tik atsakingas už konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinių veiksmų kontrolę, turi teisę panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir perduoti papildyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui medžiagą
Birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą asmens (M. R.), nuteisto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis sistemingai baugino savo buvusią sutuoktinę, naudodamas psichinę prievartą.
Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą nuteistasis prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti, nurodydamas, kad šioje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė, neturėdama tam įgaliojimų, panaikino kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje galiojantį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (dėl 2020 m. liepos 14 d. veikos) ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, išaiškino, kad ne bet kuris prokuroras, o tik atsakingas už konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinių veiksmų kontrolę, turi teisę panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir perduoti papildyti ikiteisminio tyrimo pareigūnui medžiagą, nustatęs, kad toks nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Toks aiškinimas atitinka ir teisinio apibrėžtumo principą, reikalaujantį, kad viešosios teisės subjektai (ir prokurorai) veiktų pagal jiems įstatymais suteiktų įgaliojimų ribas (lot. intra vires). Priešingu atveju būtų iškreiptas prokuroro, kaip ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio subjekto, vaidmuo, suteikiant iš esmės neribotus įgaliojimus bet kuriam prokurorui veikti (priimti sprendimus, naikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar kito prokuroro sprendimus) bet kuriame baudžiamajame procese, tokį veikimą pateisinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 2 straipsnyje įtvirtinta bendrąja prokurorų pareiga atskleisti nusikalstamas veikas.
Teismo nagrinėtoje byloje Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl M. R. pagal 2021 m. sausio 27 d. K. R. pareiškimą dėl sistemingo jos bauginimo naudojant psichinę prievartą. Įtarimai M. R. buvo pateikti ne tik dėl šiame pareiškime nurodytų jo veiksmų, bet ir dėl veiksmų, dėl kurių ankstesniu nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir šio nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas buvo patvirtinti tam įgalioto kito tos pačios prokuratūros prokuroro. Ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas nutarimas buvo įsiteisėjęs, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka neskųstas. Nutarimą panaikinusiai prokurorei teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteikti įgaliojimai peržiūrėti, keisti ar naikinti ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtintą kito tos pačios grandies prokuroro rezoliucija, ar priimti procesinius sprendimus kito prokuroro kontrolei priskirtame ikiteisminiame tyrime.
Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinčio tam įgaliojimus prokuroro gali būti panaikintas tik nustačius, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip nepagrįstai buvo motyvuotas prokurorės nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje byloje buvo padaryti kasaciniame skunde nurodyti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – prokurorės nutarimas, kuriuo panaikintas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priimtas pažeidžiant BPK nuostatas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
