D. Murauskas. Bylinėjimosi išlaidos EŽTT bylose prieš Lietuvą – kyla vis naujų klausimų
Bylinėjimosi išlaidos tapo svarbia Lietuvos bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dalimi. Atrodo, kad 2020 m. Černius ir Rinkevičius sprendimas sukrutino Lietuvos teisės sistemą ir aktualizavo bylinėjimosi išlaidų instituto taikymo problematiką. O ji, žiūrėk, ne viena. Trumpai aptarsiu „lietuviškų“ bylinėjimosi išlaidų bylų EŽTT grupę ir iškelsiu klausimą dėl šių bylų aktualumo.
Černiaus ir Rinkevičiaus sprendimas ir LRKT 2021 m. kovo 19 d. nutarimas
2020 m. vasario 18 d. EŽTT priėmė sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18), kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį. EŽTT nurodė, atsisakydami atlyginti pareiškėjų administracinio teisės pažeidimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas teismai sudarė kliūtis pareiškėjams tinkamai realizuoti jų teisę kreiptis į teismą.
Pareiškėjai skundė jų atžvilgiu konstatuotus administracinius teisės pažeidimus (šiuo metu – administracinius nusižengimus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK)), kurių pagrindu jiems skirtos 500 eurų dydžio baudos. Nors pareiškėjai nuginčijo nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų, teisinis reguliavimas ir teismų praktika nesudarė jiems galimybių prisiteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Susiklostė situacija, kai retrospektyviai žiūrint pareiškėjams būtų buvę pigiau sumokėti skirtas baudas ir neginčyti nutarimų pagrįstumo. EŽTT pažymėjo, kad Lietuvos teismų sprendimai, kuriais atsisakyta priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, buvo grindžiami vien nacionalinių įstatymų aiškinimu, jog siekiant tokią teisę realizuoti turėjo būti įrodytas valstybės veiksmų neteisėtumas – neatsižvelgta į bylinėjimosi išlaidų proporcingumą, lyginant su materialine nauda, kuri buvo gauta panaikinus baudas.
Šiame kontekste ypač svarbus Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) nesant galimybės teismui, nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidos advokatui, prieštaravo teisės kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.) ir teisei turėti advokatą (Konstitucijos 31 str. 6 d.), taip pat teisinės valstybės principui. Šioms Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančiu pripažintas ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui.
Šiuo metu nagrinėjamos „lietuviškos“ EŽTT bylos dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje Girdauskienė prieš Lietuvą (Nr. 54171/21) pareiškėja skundžiasi tuo, kad jai teko sumokėti daugiau atsakovams ir trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų nei jai buvo atlyginta byloje iš esmės. Be to, ji, remdamasi Konvencijos 13 str. (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), skundžiasi tuo, kad negalėjo apskųsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Byloje Filimanavičienė prieš Lietuvą (Nr. 4624/20) pareiškėja abejoja Lietuvos teismų atsisakymo nagrinėti jos prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo teismas priteistų bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumu. Pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dalies bylinėjimosi išlaidų patyrimą pagrindžiančių dokumentų. Tai pareiškėja grindžia negautu pranešimu apie bylos nagrinėjimo laiką. EŽTT klausimą nagrinės dviem aspektais – (i) dėl Lietuvos teismų atsisakymo apskritai nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl papildomo sprendimo ir (ii) dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo pagrįstumo, remiantis Černius ir Rinkevičius sprendime pateiktais išaiškinimais.
Byloje Gruzdas prieš Lietuvą (Nr. 21049/21) pareiškėjas teigia, kad Lietuvos teismai nepagrįstai priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas valstybės valdomos įmonės naudai. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su prašymu panaikinti AB „Amber Grid“ sprendimą neišduoti techninių projektavimo sąlygų jo gyvenamojo namo statybai, per kurio žemės sklypą eina magistralinis dujotiekis. EŽTT byloje vertins, ar nebuvo pažeistos teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir nuosavybės teisė teismams iš pareiškėjo priteisus bylinėjimosi išlaidas valstybės valdomos įmonės naudai.
Byloje Ruminas prieš Lietuvą(Nr. 3181/22) pareiškėjas skundžiasi tuo, kad jam nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apylinkės teismo nutrauktoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Nors pareiškėjas po Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atnaujinti jo bylą dėl žalos atlyginimo (kiek tai susiję su pirmiau nepriteistomis bylinėjimosi išlaidomis), teismas tokio prašymo netenkino. Šioje byloje kyla įdomus EŽTT Černiaus ir Rinkevičiaus sprendimo ir Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo taikymo laike klausimas, kai asmuo kvestionuoja iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ordinariniuose teismuose išnagrinėtus klausimus. Konstitucinio Teismo doktrina šiuo klausimu lyg ir aiški, bet bus įdomu sužinoti, kaip klausimą įvertins EŽTT.
Ar EŽTT bylose keliami visi aktualūs klausimai bylinėjimosi išlaidų srityje?
Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nesibaigia EŽTT bylomis. Mažiau nei prieš mėnesį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti LAT prašymą dėl ANK 666 straipsnio atitikties Konstitucijai. LAT abejonių kelia ANK nenumatyta galimybė priteisti asmeniui bylinėjimosi išlaidas iš administracinio nusižengimo teiseną inicijavusio nukentėjusiojo, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Klausimas įdomus ir jis taiko į vieną iš esminių bylinėjimosi išlaidų tikslų – kurti optimalias paskatas ginčus inicijuojantiems subjektams.
Bet ir be inicijuotų procesų vis dar atviras klausimas yra išlaidų atlyginimas ikiteisminiuose procesuose arba administracinių nusižengimų teisenose. Diskusijos kyla dėl specifinių baudžiamojo ir administracinio nusižengimo proceso atvejų, kai skundą teikia nukentėjusysis. Atskirai verta paminėti individualaus bylinėjimosi išlaidų priteisimo apskaičiavimo problematiką, apimančią klausimą, kaip apskritai teismai galėtų vertinti bylinėjimosi išlaidas ir kodėl individualus jų vertinimas įprastai baigiasi ženkliu sumažinimu, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Kodėl tai svarbu?
Bylinėjimosi išlaidoms esant ne vieno teisminio proceso centre, verta prisiminti šio instituto svarbą. Bylinėjimosi išlaidos veikia ne tik kaip teismų krūvius balansuojantis įrankis. Bylinėjimosi išlaidos yra teisės turėtų advokatą dalis. Ši teisė atveria asmenims galimybę abejoti galimai neteisėtais kitų subjektų veiksmais. Realios galimybės prisiteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvimas stabdo asmenis nuo siekio kelti klausimus, nuryjant tikėtino neteisėtumo piliulę – kai neskųsti apsimoka labiau nei rizikuoti dėl nepriteistinų bylinėjimosi išlaidų. O čia yra ir pasitikėjimo teismais momentas.
Iš EŽTT keliamų ir kitų su bylinėjimosi išlaidomis susijusių, bet šiame tekste neaptartų problematikų matyti, kad bylinėjimosi išlaidos yra klausimas, dėl kurio būtina plati diskusija. Būtų įdomu suprasti, ar EŽTT nagrinėjamos problematikos sietinos tik su konkrečių situacijų specifika, ar tai gali būti ir tam tikrų sisteminių bylinėjimosi išlaidų instituto reglamentavimo / taikymo problemų išraiškos.
Dr. Donatas Murauskas, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedra, „Ellex Valiūnas“ advokatas