Seimas pritarė valstybės tarnybos reformai
Seimas šiandien pritarė Valstybės tarnybos įstatymo projektui, kuriuo kuriama lanksti, efektyvi ir moderni valstybės tarnyba, stiprinama vadovų grandis, investuojama į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinama motyvacinė ir atlygio sistema.
Pokyčiai, priėmus įstatymus
Politikų, valstybės pareigūnų ir teisėjų darbo užmokesčio skaičiavimas.
Šioms pareigybėms didinamas darbo užmokestis, kad atitiktų valstybės pareigybių hierarchiją, pagal priimamų sprendimų sudėtingumą ir atsakomybės lygį. Merams ir teisėjams darbo užmokestis didės nuo 2023 m. liepos 1 d., Seimo nariams ir Vyriausybės nariams – nuo naujos kadencijos. Valstybės pareigūnams, kurie dar nėra įpusėję savo kadencijos, darbo užmokestis didės nuo 2024 m. sausio 1 d., o tiems, kurių kadencija jau persirito į antrą pusę, alga galės didėti tik nuo naujos kadencijos pradžios. Toks sprendimas taip pat yra kompromisinis, nes pradiniame variante visiems valstybės pareigūnams didesnis darbo užmokestis buvo siūlomas nuo naujos kadencijos. Įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams – taip pat nustatoma panaši schema. Jei vadovas yra neįpusėjęs kadencijos, jam bus siūloma pasirašyti susitarimą dėl veiklos rezultatų. Sutikus pasirašyti susitarimą tokiems vadovams bus mokamas didesnis darbo užmokestis. Likusiems vadovams iki kadencijos pabaigos bus taikomas esamas darbo užmokestis.
Politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams nebebus mokamas priedas už stažą, tačiau pats stažas skaičiuosis toliau. Jei šie asmenys grįš į valstybės tarnybą, gaus priedą už stažą pagal valstybės tarnautojams taikomas taisykles.
Keisis ir pareiginės algos bazinis dydis, tačiau jo reikšmė ateityje bus kur kas mažesnė, nei yra dabar. Baziniu dydžiu laikomas 2022 m. VMDU dydis – 1785,4 euro. Šis dydis bus svarbus tik perskaičiuojant dabartinį pareiginės algos koeficientą. Perskaičiuojant bus imama esama pareiginė alga ir dalijama iš bazinio dydžio, taip gaunant naują pareiginės algos koeficientą. Vėlesniais metais, skirtingai nei šiuo metu, bus tvirtinamas ne naujas bazinis dydis, tačiau bus deramasi dėl darbo užmokesčio fondo didėjimo. Tai reiškia, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus susitariama, kiek didinti įstaigų „mokos fondą“, o įstaigos vadovas šias lėšas skirstys pagal įstaigos darbo užmokesčio politiką. Svarbu pažymėti, kad koeficiento perskaičiavimas nedarys jokios įtakos darbo užmokesčio dydžiui – pareiginė alga dėl perskaičiavimo nesumažės.
Politikams, valstybės pareigūnams ir teisėjams darbo užmokestis indeksuosis tuo pačiu dydžiu, kokiu nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje bus sutarta didinti įstaigų darbo užmokesčio fondą.
Konkursai į valstybės tarnybą bus decentralizuoti, tačiau siekiant užtikrinti jų skaidrumą, Viešojo valdymo agentūrai bus pavestos funkcijos dalyvauti konkursuose.
Valstybės tarnautojai, kurie iki 2023 m. neįgis aukštojo išsilavinimo, toliau eiti pareigas galės tik esamoje pozicijoje iki 65 metų, jiems negalės būti taikomas tarnybos pratęsimas.
Vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statuso pakeitimas į dirbančius pagal darbo sutartis. Įstatyme įtvirtinta, kad valstybės tarnautoju bus laikomas asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme. Pastarajame įtvirtinta, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai.
Už Valstybės tarnybos įstatymą (projektas Nr. XIVP-2066(3) balsavo 78, prieš buvo du Seimo nariai, susilaikė 45 parlamentarai.
Seimo informacija
