Komentarai

D. Ališauskaitė. Komentaras dėl 2022 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo apie priverstinį akcijų (teisių, pajų) pardavimo viešųjų įstaigų dalininkams taikymo atitikties Konstitucijai ir su tuo susijusio teismų praktikos

Panevėžio apylinkės teismas, Panevėžio apygardos teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl Panevėžio krepšinio klubo „Lietkabelis“ dalininko Roko Mickevičiaus pašalinimo iš klubo (ne)galimybės bei teisėtumo. Šią bylą[1] Konstitucinis Teismas (KT) nagrinėjo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) prašymą dėl Civilinio kodekso (CK) 2.34 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo tiek, kiek juo viešųjų įstaigų (VšĮ) dalininkų teisių išpirkimui mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) netaikomas CK antrosios knygos II dalies IX skyriuje esantis teisinis reguliavimas (priverstinis akcijų (teisių, pajų) pardavimas), neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai (Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei), 23 straipsniui (visų pirma, 2 dalies nuostatai, kad „nuosavybės teises saugo įstatymai“, o ne poįstatyminiai aktai) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

LAT kreipėsi į KT dėl nesąžiningo VšĮ dalininko pašalinimo iš VšĮ negalimybės konstitucingumo

LAT nagrinėjo bylą[2] dėl viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo pašalinti iš VšĮ „Lietkabelis“ dalininką, neatlyginant jam už dalininko teisių paėmimą, už tai, kad jis VšĮ vardu su uždarąja akcine bendrove (UAB) sudarė fiktyvią sutartį, kurios pagrindu VšĮ už fiktyvias paslaugas sumokėjo virš 42 000 Eur; kaip dalininkas nesiėmė jokių veiksmų VšĮ finansinei padėčiai gerinti, nors eilinio visuotinio VšĮ dalininkų susirinkimo metu buvo žinomas grynasis VšĮ nuostolis; tikslingai palaikė trečiųjų asmenų prieš VšĮ nukreiptus veiksmus ir rėmė jų kenkėjišką veiklą, pažeisdamas lojalumo ir veikimo VšĮ interesais principus. Nesąžiningas VšĮ dalininkas buvo pašalintas iš VšĮ dalininkų, remiantis pakeistais VšĮ įstatais, kuriuose buvo įtvirtintas leidimas pašalinti iš dalininkų, piktnaudžiaujantį savo teisėmis asmenį, negrąžinant jam indėlio. Tačiau pašalinto dalininko nuomone, VšĮ įstatuose apskritai negali būti nustatyta jos valdymo organo teisė pašalinti asmenį iš viešosios įstaigos dalininkų, kadangi tokia galimybė neįtvirtinta Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme. Tuo tarpu LAT manymu, teisinėje valstybėje netoleruotinos situacijos, kai viešosios įstaigos dalininkas, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams ir kelia grėsmę tokios įstaigos veiklos tęstinumui, negali būti pašalinamas iš dalininkų. LAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl to, kad pašalinus nesąžiningą dalininką iš VšĮ pagal jos įstatų nuostatą, bet nesant galimybės to padaryti pagal Civilinį Kodeksą, būtų galimai pažeista Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nuosavybės santykiai turi būti reguliuojami įstatymu, be to, tokio pašalinimo nenumatymas Civiliniame Kodekse galimai prieštarauja 46 straipsnio 3 daliai, kad valstybė turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Kitaip tariant, kasacinio teismo nuomone, norint teisingai išspręsti bylą, t. y. pateisinti VšĮ dalininko Roko Mickevičiaus pašalinimą iš VšĮ „Lietkabelis“, reikėtų leisti tokį pašalinimą numatyti VšĮ įstatuose, tačiau toks VšĮ „Lietkabelis“ įstatų pakeitimas (kai CK 2.34 straipsnio 5 dalis tokį pašalinimą draudžia) prieštarautų Konstitucijos 23 straipsnio 2 daliai, kur numatyta, jog nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Visgi, Konstitucinis Teismas, tiksliau jo dauguma, šiuo klausimo nepasisakė (iš esmės pasisakė tik viešosios įstaigos ir privačių juridinių asmenų lygiateisiškumo aspektu) ir CK nuostatos prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgė.

Privačių juridinių asmenų priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo instituto (pagal CK IX skyrių) paskirtis

Priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo instituto tikslas – sudaryti sąlygas teismine tvarka pašalinti viešojo juridinio asmens dalyvius, kurių veiksmai prieštarauja to juridinio asmens veiklos tikslams, kai negalima pagrįstai manyti, kad tie jų veiksmai ateityje pasikeis[3]. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką[4], priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo institutas sukurtas CK II knygos IX skyriuje tam, kad būtų galima teismo sprendimu pakeisti privataus juridinio asmens dalyvius, kurių veiksmai rodo, kad jų tikrasis tikslas yra kitas, o ne privačių interesų per juridinį asmenį tenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs[5], kad CK II knygos IX skyriuje įtvirtinto instituto tikslas yra pašalinti tarp akcininkų atsiradusį konfliktą, kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri neišsprendžiama niekaip kitaip, kaip tik priverstinio pardavimo būdu. Pasak kasacinio teismo[6], priverstinis akcijų pardavimas yra kraštutinis akcininko teisių gynimo būdas, taikomas išimtinais atvejais. Pažymima, kad kreiptis dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo gali tik tam tikrų formų privatūs juridiniai asmenys. Pastebėtina, kad net akcinių bendrovių akcininkams CK nenustatė teisės pasinaudoti priverstinio akcijų pardavimo ir pirkimo priemone. Taip yra todėl, kad akcinėse bendrovėse akcininkų skaičius yra neribojamas (įprastai akcinės bendrovės turi daug smulkių akcininkų, suinteresuotų ne siekti juridinio asmens veiklos tikslų, o gauti pelno perkant ir parduodant turimas akcijas esant palankiam jų vertės pokyčiui) ir akcijos gali būti platinamos viešai rinkoje, akcinių bendrovių akcininkų teisių ir teisėtų interesų gynybai yra įtvirtintos kitos priemonės, kaip antai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme numatyti privalomas oficialus siūlymas ir privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo teisė.

VšĮ steigimo paskirtis: pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, CK ir teismų praktiką

Kaip numatyta teismų praktikoje, viešieji juridiniai asmenys steigiami nesiekiančių naudos sau asmenų ir jų tikslas yra tenkinti viešuosius interesus. Viešasis juridinis asmuo gali turėti ir siekti pelno, tačiau šio juridinio asmens dalyvis negali gauti pelno dalies, jeigu viešojo juridinio asmens veikla pelninga, taip pat negali gauti likviduojamo viešojo juridinio asmens turto dalies, viršijančios jo įnašus į turtą, todėl viešiesiems juridiniams asmenims netaikomas priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo institutas, nes jų dalyviai neturi juridinio asmens atžvilgiu reikšmingų turtinių teisių, yra juridinio asmens nariai, o narystė negali būti perleidžiama ar parduodama kitam asmeniui.[7] VšĮ siekia užtikrinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą, o dalininkai neįgyja teisės į VšĮ pelną, neturi kokių nors dalių, nustatomų pagal jų, kaip dalininkų, įnašus į VšĮ kapitalą. Teisės mokslo doktrinoje[8] taip pat įtvirtinta, kad viešiesiems juridiniams asmenims CK antros knygos IX skyrius netaikomas, nes jų dalyviai neturi kokių nors reikšmingų juridinio asmens atžvilgiu turtinių teisių. Čia teigiama dar ir tai, kad juridinio asmens dalyvis paprastai yra VšĮ narys, o narystė negali būti perleidžiama ar parduodama kitam asmeniui.

2022 m. gruodžio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo argumentai ir jų vertinimas

Kaip jau buvo minėta, Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime nuspręsta, jog Civilinio kodekso 2.34 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją viešosioms įstaigoms šio kodekso antrosios knygos IX skyrius („Priverstinis akcijų (teisių, pajų) pardavimas“) netaikomas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, vertindamas CK 2.34 str. 5 d. nuostatos, kad „viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos IX skyrius netaikomas“, atitiktį Konstitucijai, iš esmės rėmėsi tuo, kad privačiųjų juridinių asmenų (uždarųjų akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, žemės ūkio bendrovių ar kooperatinių bendrovių, mažųjų bendrijų) ir viešųjų juridinių asmenų teisių skirtumus pateisina jų veiklos tikslo specifikos skirtumai. Tačiau Konstitucinis Teismas šiame nutarime kažkodėl nepasisakė dėl to, ar priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo instituto netaikymas viešosios įstaigos dalininkams, kurie trukdo šios viešosios įstaigos veiklai, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad valstybė turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (ko prašė LAT savo kreipimesi Konstituciniam Teismui). Be to, Konstitucinis Teismas nepasisakė ir dėl to, ar priverstinis akcijų pardavimas neprieštarautų pašalinto dalininko konstitucinėms nuosavybės teisėms bei niekaip nesureagavo į tokį ordinarinių teismų teisės taikymą, pagal kurį iš esmės yra keičiama įstatymo (šiuo atveju CK 2.34 str. 5 dalies) norma.

Visgi čia taip ir lieka neatsakytas klausimas, ar draudimas pašalinti nesąžiningą VšĮ dalininką, kai jo veikla kelia realią grėsmę viešosios įstaigos tinkamam veiklos tęstinumui, neprieštarauja minėtai Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“. KT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs[9], kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus. VšĮ dalininkai, naudodamiesi savo teisėmis, siekia tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą ir nesiekia kokios nors materialinės naudos iš viešosios įstaigos veiklos. Autorės nuomone, pasitaiko atvejų, kai VšĮ dalininkai pradeda piktnaudžiauti turimomis teisėmis ir ypatingai apsunkina VšĮ įgyvendinti tikslus, dėl kurių ji buvo įsteigta, o kiti tos VšĮ dalininkai neturi teisinių priemonių nesąžiningą dalininką pašalinti iš VšĮ dalininkų. Taigi yra pagrindo manyti, kad toks draudimas neatitinka Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, įpareigojančios Lietuvos valstybę reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

2023 m. balandžio 6 d. LAT nutartis ir jos vertinimas

LAT po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo atnaujino civilinę bylą ir priėmė 2023 m. balandžio 6 d. nutartį[10], kurioje teisėjų kolegija nusprendė, jog CK 2.34 straipsnio 5 dalis, kurioje teigiama, kad „viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos IX skyrius („Priverstinis akcijų (teisių, pajų) pardavimas) netaikomas“, šioje byloje, visgi, gali būti taikoma, t. y. viešosios įstaigos dalininko atžvilgiu gali būti taikomas priverstinis akcijų (teisių, pajų) pardavimas, nors toks aiškinimas ir neatitinka minėtos Civilinio Kodekso 2.34 straipsnio 5 dalies nuostatos.  Be to, ir Viešųjų įstaigų įstatyme, skirtingai nei Asociacijų įstatyme, nėra reguliavimo, nustatančio, kad viešosios įstaigos įstatuose turėtų ar galėtų būti nustatyta viešosios įstaigos organo teisė pašalinti asmenį iš viešosios įstaigos dalininkų[11].

Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintus viešosios įstaigos dalininko teisių įgijimo bei jų įgyvendinimo ypatumus, šiuo atveju steigėjo (kuris piktnaudžiauja savo teisėmis) turimos dalies VšĮ kapitale priverstiniu pardavimu, būtų nepaneigtas viešosios įstaigos veiklos tęstinumas, kuris laikytinas viešuoju interesu. Pasak Teismo, „tai derėtų su iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies kylančiu reikalavimu, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, kad, pagal Konstitucijos 23 straipsnį, viešojo intereso (konstituciškai svarbaus tikslo) buvimas gali būti pagrindas apriboti asmens teisę į nuosavybę tik tuo atveju, kai dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų svarbių priežasčių neapribojus teisės į nuosavybę nebūtų įmanoma apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui“. Manytina, jog Aukščiausiasis Teismas ryžosi priimti sprendimą, prieštaraujantį CK normai, dėl to, kad Konstitucinis Teismas minėtame nutarime niekaip nepasisakė apie tokios teismų praktikos (ir klausimo kėlimo kreipimesi į Konstitucinį Teismą) ydingumą.   

Vietoj išvadų…

Primintina, jog CK 2.116 straipsnio[12] 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo yra nustatyta tik privataus juridinio asmens dalyviams, tuo tarpu pagal CK 2.34 straipsnio 5 dalį, „viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos IX skyrius netaikomas“. Visgi, įstatymų leidėjui siūlytina VšĮ atžvilgiu numatyti analogišką galimybę teismine tvarka, kaip, kad yra įtvirtinta CK antrosios knygos IX skyriuje privatiems juridiniams asmenims dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo, pašalinti savo teisėmis piktnaudžiaujantį VšĮ dalininką iš VšĮ dalininkų. Nors kasacinis teismas šioje byloje[13] išsprendė nesąžiningo VšĮ dalininko likimą, tačiau, kaip jau buvo minėta, galima būtų abejoti tokios LAT nutarties teisėtumu, nes ji prieštarauja CK 2.34 straipsnio 5 dalies imperatyviai nuostatai, kad „viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos IX skyrius netaikomas“.

Straipsnį parengė Deimantė Ališauskaitė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto IV kurso studentė, Tutoriato „Konstitucinio Teismo jurisprudencijos aktualijos“ dalyvė (vadovas doc. dr. V. A. Vaičaitis)


[1] Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimas Dėl Civilinio kodekso nuostatos, draudžiančios taikyti priverstinį akcijų (teisių, pajų) pardavimą viešųjų įstaigų dalininkams. TAR, 2022-12-13, Nr. 25400.

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2023.

[3] Konstitucinio Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimas Dėl Civilinio kodekso nuostatos, draudžiančios taikyti priverstinį akcijų (teisių, pajų) pardavimą viešųjų įstaigų dalininkams TAR, 2022-12-13, Nr. 25400.

[4] Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-40/2007.

[5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. e3K-3-178-403/2020.

[6] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2013.

[7] Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-40/2007.

[8] Gintautas Bartkus, „CK 2.33-2.131 str.“, iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, Antroji knyga, Asmenys (Valentinas Mikelėnas, Gintautas Bartkus, Vytautas Mizaras, Šarūnas Keserauskas, Vilnius: Justitia, 2002), 99.

[9] Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Dėl nepašalinamų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių priežasčių, TAR, 2022-12-13, Nr. 25400.

[10] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2023.

[11] Ibid.

[12] Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-2074 2012 m. birželio 19 d. redakcija, įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.

[13] Ibid.

Back to top button