LAT išnagrinėta byla dėl darbuotojo ir darbdavio sudarytos taikos sutarties galiojimo ir darbuotojo teisės kreiptis į teismą
Balandžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą (Nr. e3K-3-129-701/2023), kurioje buvo sprendžiama dėl darbuotojos ir darbdavės sudarytos taikos sutarties galiojimo, kai ją patvirtinęs Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsigaliojo darbuotojai kreipusis į teismą.
Nagrinėtoje byloje darbuotoja darbdavės įsakymu buvo atšaukta iš direktoriaus pareigų. Darbuotoja, nesutikusi su atšaukimo iš pareigų sąlygomis, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija sprendimu patvirtino darbuotojos ir darbdavės sudarytą taikos sutartį ir darbo bylą nutraukė. Darbdavė taikos sutartį įvykdė – sumokėjo darbuotojai 2000 Eur. Nepaisydama to, darbuotoja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš darbdavės visas pagal DK priklausančias išmokėti darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo išmokas.
Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio dalį – priteisė darbuotojai 5563,78 Eur nepanaudotų atostogų kompensacijos, 3781,89 Eur netesybų ir, jeigu darbdavė neatsiskaitytų su darbuotoja teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (3781,89 Eur) kompensaciją už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už penkis mėnesius. Teismas nurodė, kad darbuotojos ir darbdavės taikos sutartis buvo sudaryta darbo byloje, joje yra pateiktas prašymas Darbo ginčų komisijai patvirtinti taikos sutartį ir nors ši ją patvirtino, tačiau dėl kilusio ginčo darbuotoja kreipėsi į teismą, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas ir juo patvirtinta taikos sutartis neįsigaliojo, netapo privalomi ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso, todėl byloje šalys negali remtis taikos sutartimi (DK 231 straipsnio 7 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad šalių ginčas turėjo būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 105 straipsnio 2 dalis), todėl Darbo ginčų komisija neturėjo kompetencijos pradėti nagrinėti ginčą, priimti iš šalių taikos sutartį ir ją tvirtinti.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – darbuotojos ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad, nepriklausomai nuo to, jog darbuotojos ir darbdavės sudaryta taikos sutartis neįgijo vykdytino dokumento galios, galiojanti šalių taikos sutartis, nustatant prašomų priteisti išmokų dydį, vertintina kaip rašytinis įrodymas. Teismas atmetė darbuotojos reikalavimus priteisti iš darbdavės su atšaukimu iš pareigų susijusias išmokas, nes darbdavė įvykdė savo prievolę visiškai atsiskaityti su darbuotoja taip, kaip šalys susitarė taikos sutartyje.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad darbuotojos ir darbdavės sudaryta taikos sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo datos, yra galiojanti ir privaloma abiem šalims, nepaisant to, jog ją patvirtinantis Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo. Ieškiniu pareikštais reikalavimais darbuotoja iš esmės siekia, kad būtų pakeistos sudarytos taikos sutarties sąlygos. Nors pagal DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl šio ginčo išnagrinėjimo teisme, tačiau kai darbo ginčo šalys yra sudariusios taikos sutartį, tai teisme ieškinį pareiškianti šalis, siekdama, jog teismas darbo ginčą išnagrinėtų iš esmės, turi reikšti reikalavimą ir nuginčyti galiojančią, teisiškai įpareigojančią, šalis saistančią taikos sutartį, nes šios sutarties sukurti teisiniai padariniai negali būti ignoruojami, ši sutartis panaikina darbo ginčo dėl teisės išnagrinėti teisme iš esmės galimybę.
Nagrinėjamoje byloje darbuotojai nereiškiant reikalavimo dėl šalių sudarytos ir jau darbdavės įvykdytos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, nustačius, kad darbdavė įvykdė savo prievolę visiškai atsiskaityti su darbuotoja taip, kaip šalys susitarė taikos sutartyje, darbuotojos reikalavimai priteisti jai su darbo sutarties nutraukimu susijusias išmokas apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo darbuotojos ieškinys buvo atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
