Naujausios LAT nutartys privatinės teisės srityje: nuo galimybių pašalinti viešosios įstaigos dalininkus iki užsienio teisės įrodinėjimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sutarties vienašališką nutraukimą prieš terminą dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo, išaiškino, kad tokiu atveju, kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta galimybė keisti nuomojamo valstybinės sklypo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, yra pakeičiamas valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas ir, turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, rekonstruojamas valstybinės žemės sklype esantis statinys bei pakeičiama jo paskirtis, valstybinės žemės nuomos sutartis keistina, kad ji atitiktų privačiam asmeniui nuosavybės teise turimo valstybinės žemės sklype esančio statinio paskirtį, o ne nutrauktina. Atitinkamai esant tokioms aplinkybėms padarytas valstybinės žemės naudojimo būdo pakeitimas neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas nutraukti sutartį pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį. Tik valstybinės žemės nuomos sutartyje nesant įtvirtintos tokios galimybės, valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama, sudarant naują valstybinės žemės nuomos sutartį pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai ieškovas, turėdamas galiojantį statybos leidimą, rekonstravo katilinę į gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 90 procentų, valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu sutartyje nustatyta valstybinės žemės sklypo naudojimo būdas atitiko žemės sklype esančio ieškovui priklausančio statinio paskirtį. Duomenų, kad ieškovas katilinę į gyvenamąjį namą rekonstravo neteisėtai, teismai nenustatė, statybos leidimas išduotas esant atsakovės pritarimui atlikti tokią rekonstrukciją. Žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas atitiko ir Vilniaus miesto bendrajame plane teritorijos, kurioje yra ginčo žemės sklypas, vieną iš galimų naudojimo būdų. Ieškovas turi teisę į valstybinės žemės sklypo, reikalingo turint galiojantį statybos leidimą pastatytam ieškovui nuosavybės teise priklausančiam statiniui naudoti pagal paskirtį, nuomą, valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo nustatyta galimybė keisti žemės sklypo paskirtį, todėl pripažintina, kad atsakovė neteisėtai nutraukė su ieškovu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas ieškovo ieškinį, atsižvelgė ne į visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio normas, dėl to nepagrįstai atmetė ieškinį.

_____

LAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės pakeisti esamą savivaldybės administracijos paskirtą namo administratorių, išaiškino, kad sprendimas dėl jo pakeitimo priimamas daugiau kaip 50 procentų visų (o ne tik balsavime dalyvavusių) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

_____

Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pašalinimo iš viešosios įstaigos dalininkų sąlygas ir tvarką, pasisakyta, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra įtvirtintas reguliavimas, nustatantis pareigą ar teisę viešosios įstaigos įstatuose nustatyti viešosios įstaigos organo teisę pašalinti viešosios įstaigos dalininką. Šiame įstatyme taip pat nėra teisės normų, nukreipiančių į kitus įstatymus, kuriuose būtų toks reguliavimas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, teisinėje valstybėje netoleruotinos situacijos, kad viešosios įstaigos dalininkas, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams, todėl kelia grėsmę tokios įstaigos veiklos tęstinumui, negalėtų būti pašalinamas užtikrinant, kad pašalinimo procese nebus pažeistos įstatymų saugomos jo, kaip dalininko, teisės. Nuspręsta, kad nagrinėjamoje byloje aktualus ir turėtų būti taikomas CK antrosios knygos IX skyriuje įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nustatyta juridinio asmens dalyvio teisė kreiptis į teismą reikalaujant, kad juridinio asmens dalyvio teisės, priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi. Taip pat mutatis mutandis turėtų būti taikomas ir teisinis reguliavimas, nustatantis minėtos teisės įgyvendinimą. 

Pažymėta ir tai, kad, atsižvelgiant į Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintus viešosios įstaigos, kaip viešojo juridinio asmens, kurio tikslas tenkinti viešuosius interesus, taip pat į viešosios įstaigos dalininko teisių įgijimo bei jų įgyvendinimo ypatumus, mutatis mutandis taikant CK antrosios knygos I dalies IX skyriaus normas, reglamentuojančias juridinio asmens dalyvio teisės kreiptis į teismą reikalaujant, kad juridinio asmens dalyvio teisės, priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi, įgyvendinimą, viena vertus, turėtų būti užtikrinta viešosios įstaigos dalininko, kurio teisės išperkamos priverstine tvarka, turtinės teisės, susijusios su įnašu, apsauga, kita vertus, nepaneigtas viešosios įstaigos veiklos tęstinumas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas viešuoju interesu. Todėl, sprendžiant dėl išperkamų viešosios įstaigos dalininko teisių kainos (sumokama maksimali kaina, atitinkanti dalininko įnašo (įnašų), kurį (kuriuos) patvirtina viešosios įstaigos jam išduotas dokumentas, vertę, kaip nurodyta šios nutarties 39 punkte pateiktame teisinio reguliavimo apibendrinime, sumokama mažesnė kaina ar apskritai ji nemokama), turėtų būti nustatyta, kokios vertės viešosios įstaigos turto turėtų teisę gauti viešosios įstaigos dalininkas, dėl kurio teisių išpirkimo kainos yra sprendžiama, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu viešoji įstaiga būtų likviduojama. Taip nustatyta kaina, teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrintų pusiausvyrą tarp viešosios įstaigos dalininko teisės gauti teisingą atlyginimą už išperkamas teises ir kito (kitų) viešosios įstaigos dalininko (dalininkų) intereso inicijuoti priverstinį dalininko teisių išpirkimą bei nutraukti dalininko, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos tikslams, veiksmus, tokiu būdu užtikrinant viešosios įstaigos veiklos tęstinumą.

_____

Nutartyje dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį nuomotojui perdavus techniškai netvarkingą daiktą pasisakyta, kad sistemiškai aiškinant CK 6.524 straipsnį bei CK 6.483 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą šiame straipsnyje nustatyta nuomininko pareiga užtikrinti tinkamą transporto priemonės būklę, atlikti jos einamąjį ir kapitalinį remontą gali būti taikoma tik nuomininkui perdavus techniškai tvarkingą, neturinčią techninių trūkumų transporto priemonę ir negali būti interpretuojama kaip apimanti nuomininko pareigą visais atvejais remontuoti techninių reikalavimų neatitinkantį jam perduotą automobilį, nebent sutartyje būtų susitarta kitaip. Todėl teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog automobilio gedimo priežastis, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų tenkinimo, neturi esminės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, susitarusios dėl nuomos mokesčio dydžio ir jo mokėjimo tvarkos, šalys Nuomos sutartyje neaptarė, ar nuomininkui turi būti grąžintas nuomos mokestis nuomos laikotarpiu sugedus automobiliui ir nuomininkui negalint juo naudotis pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra tiesiogiai susijusi su tinkamu nuomotojo pareigos perduoti daikto paskirtį atitinkančios būklės, t. y. be trūkumų, daiktą įvykdymu (išskyrus atvejus, kai šalys aptarė daikto trūkumus sudarydamos sutartį) (CK 6.477 straipsnis, 6.483 straipsnio 1 dalis). Kitoks aiškinimas paneigtų nuomos instituto paskirtį, pažeistų nuomos teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyrą.

_____

Nutartyje dėl civilinių ir darbo teisinių santykių atribojimo pabrėžta, kad faktą dėl darbo teisinių santykių tarp šalių buvimo atskleidžia tokie nustatyti objektyvieji požymiai: tarp šalių yra susitarimas; jo pagrindu vykdoma tam tikra rūšiniais požymiais apibrėžta darbo funkcija (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos); viena iš šalių dirba paklusdama kitos šalies nustatytai darbo tvarkai; dirbama atlygintinai. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėta ir tai, kad, nepaisant to, jog autoriaus (ar atlikėjo) teisinį statusą ir su juo susijusias teises reglamentuoja specialus teisės aktas (ATGTĮ), tačiau tiek autorius, tiek atlikėjas, kaip ir daugelio kitų profesijų atstovai, turi teisę sudaryti tiek darbo, tiek civilinės teisės reguliuojamą (pvz., autorinę ar intelektinių paslaugų teikimo) sutartį (vadovaudamasis ATGTĮ ar atitinkamomis CK nuostatomis). Kilus ginčui dėl šalis siejančių teisinių santykių pobūdžio, jų kvalifikavimą turėtų lemti ne vienos iš šalių turimas autoriaus ar atlikėjo (ar bet kurios kitos profesijos atstovo) teisinis statusas, o realiai tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių faktinis pobūdis, įvertintas pagal bendrąsias darbo sutarties atribojimo nuo civilinės teisės reguliuojamų sutarčių taisykles.

Nutartyje pabrėžta, kad bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad šalys, sudarydamos ginčo sutartį, susitarė ir ieškovė faktiškai vykdė tęstinę darbo funkciją, už kurios atlikimą gaudavo pastovų darbo užmokestį. Tai, kad ieškovė pati nedengė išlaidų, susijusių su sutarties vykdymu, nemokėjo mokesčių ir įmokų, neregistravo individualios veiklos, nėra pakankamas pagrindas paneigti tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius.

Nutartyje priminta, kad  pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuojamas. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Nors įstatyme nenustatyta, kiek išsamiai teismas turi pagrįsti atsisakymą priimti įrodymus, toks atsisakymas turi būti pakankamai aiškus ir konkretus, leidžiantis šalims suprasti teismo sprendimo nepriimti įrodymus priežastis.

_____

Nutartyje dėl antstolio pareigos mokėti valstybės rinkliavą arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą atlyginimą už registro objekto registravimą pabrėžta, kad įvertinus tai, kad įstatymų leidėjas galimybę gauti neatlygintinas paslaugas iš ieškovo susiejo su reikalavimu paslaugų gavėjui būti finansuojamam iš biudžeto, spręstina, kad toks reguliavimas yra diferencijuotas pagal objektyvų ir valstybės turto administravimo efektyvumo požiūriu pagrįstą kriterijų, todėl atsakovo argumentas dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo atmestinas. Antstolių įstatyme yra įtvirtintas finansavimo mechanizmas, nes įstatyme nustatyta, kad antstolis gauna pajamas už įstatymuose nustatytų funkcijų vykdymą ir paslaugų teikimą. Tai, kad šis mechanizmas praktikoje ne visais atvejais užtikrina, jog įstatymuose nustatytų funkcijų vykdymas būtų padengtas iš skolininkų lėšų, nesant paneigtai galimybei antstoliui finansuoti savo veiklą iš kitų teisės aktuose nustatytų šaltinių, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolio nuosavybės teisė yra pažeidžiama.

Pabrėžta, kad VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalį valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų statusą turi tik tie subjektai, kurie atitinka dvi būtinąsias sąlygas: pirma, yra finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų; antra, kuriems Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Lingvistinė šios normos išraiška yra vienareikšmė, nustatanti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų statusą įgyja tik abu minėtus kriterijus atitinkantys subjektai. Dėl to antstoliai, kurie nors ir vykdo jiems valstybės priskirtas funkcijas, bet nėra finansuojami iš biudžeto ar valstybės pinigų fondų, todėl nepatenka į valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kategoriją VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalies prasme. Taigi atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad teismai nepagrįstai neatsižvelgė į VIIVĮ 2 straipsnio 19¹ dalies antrąją sąlygą, suteikiančią asmenims teisę į neatlygintinas registro paslaugas tais atvejais, kai registruotini duomenys teikiami vykdant valstybės įgaliojimus ir teisės aktuose šiems asmenims priskirtas funkcijas, atmestinas.

_____

Byloje kreditorius kasaciniu skundu prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir grąžinti bylą dėl jo finansinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes delspinigiai buvo apskaičiuoti pagal Baltarusijos Respublikos teisę, o jų sumažinimo klausimas išspręstas pagal Lietuvos teismų praktiką. Teismai nesiaiškino užsienio teisės taikymo praktikos užsienio teismuose, nors turėjo pareigą būti aktyvūs bankroto bylose. LAT teisėjų kolegija pasisakė, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimo išsprendimas pagal Lietuvos teisę kasaciniame teisme reikštų siurprizinio teismo sprendimo priėmimą, nes byloje šalys, turėjusios įrodinėti užsienio teisės turinį, nepasisakė ir neteikė argumentų dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pagal Lietuvos Respublikos teisę. Byloje teismų nustatyta, kad Sutarties 8.2 punkte šalys susitarė dėl Baltarusijos Respublikos įstatymų taikymo. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką taikytinos užsienio teisės turinys pripažintinas fakto, o ne teisės klausimu, todėl pareiga įrodyti užsienio teisės turinį (užsienio teisės normas, jų taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje) teko ginčo šalims, kurios atitinkamai rėmėsi užsienio teise. Pasisakydamas dėl delspinigių mažinimo apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad delspinigių mažinimo institutas Baltarusijos Respublikos CK 314 straipsnyje reglamentuotas iš esmės analogiškai kaip ir Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje, todėl spręsdamas šį klausimą atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl minėtų Lietuvos Respublikos CK normų aiškinimo bei taikymo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad šalys nepateikė jokių įrodymų, jog Baltarusijos teismų praktikoje delspinigių mažinimo institutas būtų aiškinamas ir taikomas iš esmės kitaip.

Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje nesprendė ir nepasisakė dėl kreditoriaus reikalavimo dėl delspinigių tvirtinimo pagal Lietuvos teisę, o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, LAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismų padarytas proceso teisės normų pažeidimas, netinkamai nustatant taikytiną teisę ir taip neatskleidžiant bylos esmės, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl kreditoriaus reikalavimo dėl delspinigių tvirtinimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.  

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių daugianarį tiekėją sudarantiems ūkio subjektams (jungtinės veiklos partneriams) taikomus padarinius už netinkamai vykdytą ir dėl esminio pažeidimo nutrauktą viešojo pirkimo sutartį, aiškinimo ir taikymo, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje gautus Teisingumo Teismo išaiškinimus, nurodyta, kad, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį dėl tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė, atlikto esminio pirkimo sutarties pažeidimo, negalimas ūkio subjektų grupės narių automatinis įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės narius turi būti atliktas individualus kiekvieno grupės nario elgesio vertinimas, sudarant galimybę kiekvienam nariui pateikti paaiškinimus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl jo elgesio buvo padarytas sutarties esminis pažeidimas, kuris nulėmė teisėtą perkančiosios organizacijos spendimą nutraukti pirkimo sutartį. Konstatuota, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis automatinį tiekėją sudarančių ūkio subjektų grupės narių (šiuo atveju – jungtinės veiklos partnerių) įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatitinka ES teisinio reguliavimo. Po prejudicinio sprendimo susiklosčiusi situacija lemia būtinybę sprendžiant šalių ginčą taikyti Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, kuris reiškia, jog nacionalinis teismas negali taikyti nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės nuostatai.

_____

Nutartyje dėl juridinių asmenų atstovavimo teisme pagal pavedimą, teismo pareigos veikti ex officio viešųjų pirkimų bylose konstatuota, kad asmens turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali pagrįsti: 1) teisės bakalauro diplomas, išduotas baigus pirmosios pakopos universitetines studijas pagal universitetinę teisės bakalauro studijų programą; 2) teisės magistro diplomas, išduotas baigus antrosios pakopos universitetines studijas pagal universitetinę teisės magistro studijų programą; 3) teisės magistro diplomas, išduotas baigus universitetinę vientisųjų teisės studijų programą. Tai reiškia, kad, pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekiant pagrįsti, jog darbuotojas ar valstybės tarnautojas, atstovaujantis juridiniam asmeniui teisme, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pakanka pateikti teisės magistro diplomą, išduotą baigus magistrantūros teisės studijų programą.

Pažymėta, kad nacionalinis saugumas yra viešasis interesas, kuris sudaro pagrindą teismui ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į ribotas privačių asmenų galimybes įrodinėti aplinkybes, susijusias su kito privataus asmens pasiūlymo neatitiktimi nacionalinio saugumo reikalavimams, taip pat įstatymų leidėjo valią skirti ypatingą dėmesį nacionaliniam saugumui, pagrindą teismui ex officio spręsti dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams sudaro ne pirmiau nurodytų aplinkybių akivaizdumas, o pagrįstos abejonės dėl tokių aplinkybių egzistavimo tikimybės.  Apibendrinant teisinį reguliavimą darytina išvada, kad perkančiųjų organizacijų pareigų apimtis ir turinys vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams pagal ankstesnį (galiojusį paskelbiant ginčo Pirkimą) ir naująjį teisinį reglamentavimą skiriasi. Taigi, dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įsigalioję VPAGSSĮ ir kitų teisės aktų pakeitimai nulėmė, kad perkančioji organizacija įgijo pareigą visų tiekėjų pasiūlymų atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams vertinti iš naujo, pagal nustatytus pagrindus ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad, 2022 m. liepos 12 d. sprendimu panaikinus ieškovės ginčijamą 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir atnaujinus Pirkimo procedūras, išnyko nagrinėjamo ginčo dalykas, o perkančiosios organizacijos pareigų apimtis ir turinys vertinant trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams pagal naująjį teisinį reglamentavimą skiriasi nuo buvusių ginčijamo sprendimo priėmimo metu, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos rezultatas neturės įtakos byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Dėl to laikytina, kad ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje. Civilinė byla nutrauktina ieškovei praradus materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko.

_____

Nutartyje dėl atskirojo skundo padavimo terminų konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas teisiškai nereikšminga aplinkybę, kada (ir ar) suinteresuotam asmeniui buvo įteikta rašytinio proceso tvarka priimta pirmosios instancijos teismo nutartis, netinkamai aiškino ir taikė atskirųjų skundų padavimo terminų skaičiavimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nesant tam teisinio pagrindo ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos suinteresuoto asmens atžvilgiu taikė CPK 307 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Nustatyti pažeidimai yra pagrindas panaikinti kasacine tvarka skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui.

_____

Nutartyje dėl pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdus, įrodinėjimo naštos paskirstymą ir ieškinio senaties taisyklių taikymą išaiškinta, kad daikto garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktus įvykdymas vertinamas kitaip, be kita ko, įrodinėjimo našta pasikeičia pirkėjo naudai, tiesioginės daikto garantijos pagal sutartį atveju. Tiesioginės pardavėjo garantijos atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), o pardavėjas – kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

Teismo taikomas pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdas, be kita ko, turi įtakos ieškinio senaties taisyklių taikymui. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas tuo atveju, kai iš pirkimo–pardavimo sutarties subsidiariai reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraisiais pagrindais, o kai pirkėjo teisės ginamos taikant specialiuosius pirkėjo teisių gynimo būdus (CK 6.334 straipsnis), taikytinas CK 1.125  straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Nuspręsta, kad nagrinėjamoje byloje buvo praleistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 1300 Eur kainos, sumokėtos už daiktą (grindų dangą), grąžinimo pareikšti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nenustačius pagrindų atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, ši ieškinio dalis atmesta. Dėl kitos ieškinio dalies – dėl nuostolių atlyginimo – trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą nebuvo praleistas, tačiau, ieškovei neįrodžius daikto (grindų dangos) trūkumų daikto perdavimo metu, daiktui neišlikus, atmesta ir ši ieškinio dalis.