Komentarai

D. Ališauskaitė. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vykdymo procese ypatumai

Asmuo, realizuodamas savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, gali patirti bylinėjimosi išlaidų. Įprastai, ginčo šalis, teismo pripažinta neteisia, turi atlyginti laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios privalo būti realios, protingos ir pagrįstos. Dar Romos imperijos laikais pradėjo formuotis nūdienos civilinio proceso principas „pralaimėjęs moka“, kai prokuratorius turėdavo garantuoti ieškovui, jog jis, bylos pralaimėjimo atveju, sumokės viską, kas priklausys pagal sprendimą.[1] Romėnų Respublikos laikotarpiu neišsimokėjęs skolininkas, patekęs kreditoriaus priklausomybėn, galėjo pats ginčyti actio iudicati (liet. specialus ieškinys senovės romėnų ordinariniame procese), tačiau, pradėjus šį ginčą, jam reikėjo nurodyti laiduotoją, kuris ginčo pralaimėjimo atveju sumokės ieškovui.[2]

Bylinėjimosi išlaidų institutas apibrėžia, kokios išlaidos gali būti atlyginamos (paskirstomos) bei nustato jų kompensavimo mechanizmą.[3] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams.[4] Teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ir su teise į teisingą teismą. Pastaroji pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, be kita ko, apima ir tinkamą teismo sprendimo vykdymą, kuris yra integrali teisės į teisminę gynybą dalis ir jam taikomi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio standartai[5].

Reikėtų pažymėti, kad vykdymo proceso vieta teisės sistemoje ne kartą buvo nagrinėta teisės mokslininkų[6]. Galima teigti, kad šiuo metu vyraujanti pozicija yra ta, kad vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija.[7] Kaip ir teisminiame procese, taip ir vykdymo procese gali kilti ginčų tarp išieškotojo ir skolininko, taip pat tam tikrais klausimais, pvz. reglamentuotais CPK 593 straipsnio 2 dalyje, antstolis turi pareigą kreiptis į teismą. Tokiame procese vykdymo proceso šalys gali patirti bylinėjimosi išlaidų, todėl gali kilti klausimas dėl jų paskirstymo. Šiuo aspektu yra aktuali CPK 593 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad šalių vykdymo proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, kai teisme nagrinėjami pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais ir kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso.

Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje[8] dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių draudimą nukreipti išieškojimą į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos finansinę paramą, kasacinis teismas nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų  paskirstymo tarp vykdymo proceso šalių, vadovaudamasis CPK 593 straipsnio 5 dalimi. Tačiau kyla klausimas, ar CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė atitinka sąžiningo civilinio proceso principą, kuomet laimėjusios vykdymo proceso šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.[9] Reikėtų pažymėti, kad kasacinio teismo praktika šiuo klausimu taip pat nebuvo nuosekli. Pavyzdžiui, kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesivadovavo CPK 593 straipsnio 5 dalimi -, išaiškindamas, kad: „teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas, kuriuo vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visais atvejais, neatsižvelgiant į šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiam aiškinimui nagrinėjamu atveju reikšmės turi ir aplinkybė, kad atskirąjį skundą, dėl kurio padavimo suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų, pateikė ne antstolis, o pati vykdymo proceso šalis, šiuo atveju – išieškotoja.“.[10]

Pažymėtina, kad CPK 593 straipsnio 5 dalis įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., o iki tol galiojęs teisinis reglamentavimas tokios taisyklės, kokia numatyta minėtoje normoje, nenustatė. Siekiant įvertinti įstatymų leidėjo tikslus šiuo aspektu, svarbu išnagrinėti minėto pakeitimo parengiamuosius dokumentus. CPK 593 straipsnio 5 dalis Lietuvos teisės sistemoje buvo įtvirtinta 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso pakeitimo įstatymu[11], kurio aiškinamajame rašte[12] teigiama, kad, kai teismas netenkina tam tikrų antstolio prašymų vykdymo procese, nėra pagrįsta, jog skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos vykdymo proceso bylose būtų atlyginamos antstolio, nes pagal turinį tai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privaloma spręsti teismo tvarka. Pradiniu CPK 593 straipsnio 5 dalies variantu buvo siūloma nustatyti, nagrinėjant CPK 593 straipsnio 5 dalyje numatytus pareiškimus, skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.[13] Tačiau po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktų pastabų komitete[14], žodelis „skolininko“ buvo pakeistas į „vykdymo proceso šalių“.

Deimantė Ališauskaitė

Kaip matyti, pirminis CPK 593 straipsnio 5 dalies tikslas buvo sureglamentuoti situacijas, kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, kai antstolis privalo kreiptis į teismą su pareiškimu CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais ir teismas tokio pareiškimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenkina. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką[15], CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės esmė yra tai, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio, išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise ir dėl to kiti vykdymo proceso dalyviai nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų.

Vis dėlto, po svarstymų minėtas pakeitimas įgavo visai kitokią prasmę. Manytina, kad CPK 593 straipsnio 5 dalis -, atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių ji buvo priimta, neturėtų būti taikoma sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tarp vykdymo proceso šalių. Pavyzdžiui, kai antstolis kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl baudos skolininkui už sprendimo nevykdymo skyrimo, teismui tenkinus tokį pareiškimą, išieškotojo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš skolininko. Priešingu atveju vykdymo procese susidarytų netoleruotina situacija, kuomet sprendimo nevykdantis skolininkas, ginčydamas teismine tvarka sprendimą, didina išieškotojo patiriamas išlaidas teisminiame vykdymo procese ir taip išieškotojo patirtos išlaidos viršija išieškomą sumą ar netgi sudaro ženklią jos dalį. Autorės įsitikinimu, tokia situacija neatitiktų teisės į teisingą teismą ir teisės į efektyvią teisminę gynybą. Įstatymų leidėjas, priimdamas CPK 593 straipsnio pakeitimą ir įtvirtindamas minėto straipsnio 5 dalį, atsižvelgė tik į Lietuvos antstolių rūmų siūlymą, bet nenumatė galimybės skolininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims į materialinę satisfakciją už sąmoningą nepagrįstą vykdymo išlaidų reikalavimą bei patirtų bylinėjimosi išlaidų teisėtą neatlyginimą konkrečiu atveju.

Taigi sąžiningas, proporcingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas vykdymo procese yra sudėtinė teisės į teisingą teismą dalis. Valstybė įpareigota užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos teisinės priemonės vykdymo procese nepažeistų teisingos proceso dalyvių interesų pusiausvyros. Galiausiai, 2023 m. kovo 23 d. nutartyje[16] Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos.

Deimantė Ališauskaitė yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto IV kurso civilinės ir verslo teisės šakos studentė, atliekanti praktiką Lietuvos Aukščiausiame Teisme, Civilinių bylų skyriuje.


[1] Ipolitas Nekrošius, Vytautas Nekrošius, Stasys Vėlyvis, Romėnų teisė (Kaunas: VIJUSTA, 1996), 53-61.

[2] Ipolitas Nekrošius, Vytautas Nekrošius, Stasys Vėlyvis, Romėnų teisė (Kaunas: VIJUSTA, 1996), 53-61.

[3] Rimantas Simaitis, Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese (Vilnius: Justitia, 2007), 42.

[4] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020.

[5] Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Hornsby prieš Graikiją (Nr. 18357/91).

[6] Vigintas Višinskis ir Dangutė Ambrasienė, Teismo vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarka, (Jurisprudencija 2, 104, 2008), 39-47, https://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2619; Egidija Stauskienė, Teismo sprendimų įvykdymo atgręžimas, (Jurisprudencija 4, 82, 2006), 76–82, https://www3.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/2888.

[7] Marius Žemkauskas, Mykolas Kirkutis ir Vigintas Višinskis, „Bendrųjų civilinio proceso principų taikymas vykdymo procese“, Mykolo Romerio universiteto Jurisprudencija 27(2) (2020): 510-515 https://ojs.mruni.eu/ojs/jurisprudence/article/view/6371.

[8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-611/2023.

[9] Remigijus Jokubauskas, Mykolas Kirkutis, Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas (Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla, 2022) 153.

[10] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022.

[11] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas (TAR, 2016-11-17, Nr. 2016-26956).

[12] „Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo Nr. I-1274 9, 41 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas“, LRS, žiūrėta 2023 kovo 1 d., XIIP-3551 Įstatymų projektų Reg. Nr. XIIP-3551- XIIP-3554 AIŠKINAMASIS RAŠTAS (lrs.lt).

[13] Civilinio proceso kodekso pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/f1b61290603611e5b316b7e07d98304b?jfwid=-56ckqzwq7

[14] XIIP-3551(2) PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektui (lrs.lt)

[15] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019.

[16] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023.

Back to top button