Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo teisėjų nešališkumo prezumpcijos iki deontologinės ekspertizės akto įrodomosios reikšmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl valstybinės žemės nuomos be aukciono nusprendė, kad atsižvelgiant į imperatyvų valstybinės žemės nuomos reglamentavimą, pagal kurį, išnykus teisiniam pagrindui nuomoti valstybinę žemę, nuomos santykiai nebegali būti tęsiami, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 402 Projektą pripažinus įgyvendintu ir išnykus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytam teisiniam pagrindui nuomoti valstybinę žemę ieškovėms be aukciono, ginčo nuomos sutartys negalėjo būti išsaugomos, todėl bendrųjų sutarčių principų pagrindu nėra galimybės tęsti valstybinės žemės nuomą. Pažymėta, kad netoleruotina esama ydinga situacija, kai, nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartis, valstybinėje žemėje esančių statinių savininkės toliau naudojasi žeme neįteisinusios žemės naudojimo jokiu teisiniu pagrindu. Ieškovės per protingą terminą privalo pasirinkti savo poziciją ir kreiptis į valstybinės žemės patikėtinę dėl teisėtai pastatytiems statiniams naudoti pagal paskirtį reikalingo dydžio žemės sklypų išnuomojimo be aukciono arba nusikelti joms priklausančius statinius, o valstybinės žemės patikėtinė privalo imtis priemonių, užtikrinančių, kad ieškovių pozicijos pasirinkimas įvyktų per protingą terminą.

Teisėjas V. Kairevičius, išnagrinėjęs trečiųjų asmenų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta trečiuosius asmenis įtraukti į bylą, nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė klausimą dėl šių asmenų įtraukimo į bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje nutartyje teisėjas nagrinėjo ir pasisakė tik dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų dalyvavimo civilinėje byloje pagrindus, o dėl ginčo esmės nepasisakė. Ieškovės prašė nušalinti teisėją V. Kairevičių nuo bylos nagrinėjimo iš esmės vien dėl to, kad jis, nagrinėdamas atskirąjį skundą, susipažino su pagrindine byla, o individualizuotų aplinkybių, faktų, kurie keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo, nenurodė. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir apibendrindama išdėstytus argumentus, nusprendė, kad, civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant iš esmės, subjektyviuoju aspektu teisėjo nešališkumo prezumpcija nebuvo paneigta, faktų, kurie keltų abejonių dėl jo nešališkumo, nenustatyta, todėl Vilniaus apygardos teismas nutartimi pagrįstai netenkino ieškovių pareiškimo dėl teisėjo V. Kairevičiaus nušalinimo.

_____

Nutartyje dėl teisėjų ir teismų nepriklausomumo bei nešališkumo, teismo teisės priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nuspręsta, kad laikas, praėjęs nuo ieškovės atstovo nagrinėjamoje byloje A. Čeplinsko darbo teisinių santykių Kauno apygardos teisme pabaigos, jokių darbo santykių, juolab pavaldumo, nebuvimas tarp pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusio teisėjo T. Ridiko bei apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjusių teisėjų D. Labokaitės, L. Žemaitienės ir ieškovės atstovo nagrinėjamoje byloje A. Čeplinsko, kai pastarasis, kaip nurodoma kasaciniame skunde, iki 2012 m. gruodžio 27 d. dirbo Kauno apygardos teisme teisėju ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, neteikia pagrindo spręsti apie su darbu teismuose susijusių santykių, buvusių tarp bylą nagrinėjusių teisėjų ir ieškovės atstovo A. Čeplinsko, kai pastarasis dirbo Kauno apygardos teisme teisėju ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, galimą poveikį sprendžiant nagrinėjamą bylą ir atitinkamai teisėjų pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

Pažymėta, kad CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos termino prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo praleidimas nesant prašymą padavusio asmens nurodytų ir (ar) teismo nustatytų svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistąjį terminą, negali būti vertinamas kaip formalus pagrindas CPK 328 straipsnio prasme. Vien tik neteisingas proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę priimti papildomą sprendimą pagal prašymą, kuris pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, aiškinimas ir taikymas nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusių teisėjų šališkumo.

_____

Nutartyje dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo bei kvorumo išaiškinta, jog tam, kad akcijų suteikiamų balsavimo teisių apribojimas atitiktų ABĮ 27 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą – kitų įstatymų nustatytais atvejais, turi būti nustatyta šios normos taikymo sąlygų visuma. Visų pirma, akcijų suteikiamų balsavimo teisių apribojimas turi būti tiesiogiai nustatytas teisės akte. Antra, apribojimas turi būti nustatytas tam tikros galios teisės akte – įstatyme. Trečia, kitų įstatymų normose nustatyti akcijų suteikiamų balsavimo teisių apribojimai siejami su tose teisės normose nurodytų jų taikymo sąlygų – atitinkamų juridinių faktų – atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, t. y. su jose įstatymų leidėjo tiesiogiai įtvirtinta valia taikyti tokius apribojimus, o ne su teismo procesiniu sprendimu ar kitų asmenų valia, ir taikytini vadovaujantis įstatymu nuo tose teisės normose nurodytų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Šios sąlygos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra kumuliatyvios ir, nesant bent vienos iš jų, nelaikytina, kad tokiu atveju akcijų suteikiamos balsavimo teisės yra apribotos kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kaip tai reglamentuojama ABĮ 27 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

Tuo tarpu tam, kad nesuteikiančiomis balsų būtų laikomos akcijos, kurių akcininkui suteikiama teisė balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apribojama teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sprendžiant ginčą dėl nuosavybės teisės į akcijas, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma: i) balsavimo teisės apribojimą taiko teismas; ii) šis apribojimas nustatomas taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą; iii) laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės į akcijas. Šios sąlygos taip pat laikytinos kumuliatyviomis. Pabrėžta, kad ABĮ 23 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama kontroliuojančio akcininko teisė sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą siejama ne su turimų akcijų skaičiumi, o su jų suteikiamais balsais ir jų skaičiumi.

_____

Nutartyje dėl dovanojimo sutarties formos reikalavimų pasisakyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį teismas vienos šalies prašymu gali patvirtinti sandorį, kuris sudarytas nesilaikant notarinės formos, dovanojimo sandoriai, sudaryti nesilaikant privalomos notarinės formos, yra mišraus pobūdžio, nes turi tiek niekinio, tiek nuginčijamo sandorio bruožų. Atitinkamai, vadovaujantis sutarčių teisėje esančiais konsensualizmo, neformalumo ir favor contractus principais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, šalys, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšdamos savo valią, gali dovanojimo sandorį, sudarytą nesilaikant privalomos notarinės formos, patvirtinti (įforminti). Esant tokiai situacijai, kai šalys nesilaikė įstatyme nustatytos dovanojimo sutarties notarinės formos dėl lėšų perdavimo, tokia sutartis savaime nelaikytina niekine, jeigu šalys aiškiai ir nedviprasmiškai parodo, kad abi siekė sudaryti dovanojimo sutartį ir ją vėliau įformina pagal CK keliamus reikalavimus. Bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog dovanojimo sutartys laikytinos sudarytomis lėšų pervedimo momentu, o vėlesnis šių sutarčių įforminimas notarine tvarka, priešingai nei nurodo ieškovė, nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu atveju kvalifikuoti tokias sutartis kaip niekines.

_____

Nutartyje dėl civilinės atsakomybės, kai dėl įvykusios stiprios liūties buvo užtvindytas ieškovų butas, nutarta, kad ieškovų nurodomus atsakovių neteisėtus veiksmus, netinkamai veikiančią nuotekų surinkimo sistemą, netinkamą paviršinių nuotekų tvarkymo organizavimą lėmė ne atsakovių veiksmai ar neveikimas, bet tai buvo nenugalimos jėgos padarinys, t. y. šiuo atveju priežastis buvo išskirtinė momentinė liūtis, dėl kurios paviršiniai nuotekų tinklai nebepajėgė surinkti perteklinio vandens ir buvo užlietas butas. LAT teisėjų kolegijos vertinimu, staigi momentinė liūtis yra pagrįstai pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe, kuri šiame ginče turėtų būti laikoma ne civilinę atsakomybę šalinančiu pagrindu, bet aplinkybe, leidžiančia daryti išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovių veiksmai, todėl jų atsakomybė šiuo atveju nekyla.

_____

Kaip jau rašyta, sausio 4 d. išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai tik iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, formuodama vienodą teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nutartyje pateikė teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat įvertinti ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, išsiaiškinti, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.

_____

Nutartyje dėl žemės ūkio bendrovės pajininko ir nario teisių bei pareigų įgyvendinimo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad bendrovės pajų įgijęs asmuo jos nariu tampa tik tuo metu esantiems bendrovės nariams išreiškus valią dėl pajininko priėmimo į bendrovės narius, bei atsižvelgdama į aplinkybių pagrindu padarytą išvadą dėl ieškovo, kaip bendrovės nario, teisių pripažinimo, sprendė, kad tuo metu buvusių bendrovės narių valia pripažinti ieškovą bendrovės nariu buvo išreikšta. Nuspręsta, kad teismai netinkamai aiškino ŽŪBĮ nuostatas dėl žemės ūkio bendrovės narį apibūdinančių ir jį nuo bendrovės pajininko atribojančių požymių, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis dėl ieškovo teisių ir pareigų bendrovėje įgyvendinimo, todėl  iš esmės formaliais pagrindais nepripažino ieškovo žemės ūkio bendrovės nariu. Teismų išvada nelaikyti (nepripažinti) ieškovo žemės ūkio bendrovės nariu nulėmė neteisėtą teismo sprendimą atmesti tiek reikalavimą pakeisti bendrovės likvidatorių, kaip pareikštą tokios teisės neturinčio asmens, tiek ir reikalavimą pripažinti bendrovės narių susirinkimo 3-iąjį sprendimą negaliojančiu, kaip nepažeidžiantį bendrovės pajininko teisės. Padarytas materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus.

_____

Nutartyje dėl deontologinės ekspertizės akto įrodomosios reikšmės sprendžiant dėl sveikatos paslaugų teikėjo civilinės atsakomybės pažymėta, kad deontologinės ekspertizės atlikimo atveju, atsižvelgiant į šios rūšies teismo ekspertizės ypatumus, susijusius su ekspertų komisijos, kuri atlieka tyrimą ir pateikia bendrą išvadą, sudėtimi (be teismo eksperto, pasitelkiami ir kitų medicinos specialybių gydytojai, neturintys teismo eksperto statuso), pagrindą teismui abejoti ekspertizės išvados patikimumu gali suponuoti paaiškėjęs faktas, keliantis abejonių dėl bet kurio iš ekspertų komisijos narių nešališkumo. Teisėjų kolegija laikė pagrįstais ieškovės skundo argumentus, kad teismai nepagrįstai vadovavosi byloje paskirtos deontologinės ekspertizės aktu, netinkamai nustatė šio akto įrodomąją reikšmę. Konstatuota, kad ekspertizės aktas neatitinka išsamumo ir nešališkumo reikalavimų. Atkreiptas dėmesys, kad tais atvejais, kai pacientas kreipiasi į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės, teismas nevykdo žalos nustatymo komisijos sprendimo teisėtumo peržiūros funkcijos, o nagrinėja ginčą iš esmės. Minėtas sprendimas yra procesinis dokumentas, priimtas laikantis išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, ir neturi įrodomosios reikšmės dėl ginčo esmės.

______

Sausio 5 d. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje A. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai (komercijos tikslais) pašalino technines apsaugos priemones, skirtas autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisėms apsaugoti (BK 194 straipsnio 1 dalis). Šioms priemonėms pašalinti A. Š. panaudojo kompiuterinę įrangą su specialia programine įranga, su kuria prisijungusiems palydovinės TV imtuvams suteikė prieigą prie bendrinamos dekodavimo kortelės, kurioje dekoduojami mokamų palydovinės televizijos paketų kanalų turinio apsaugos raktai. Taip A. Š., neteisėtai atkoduodamas palydovinės televizijos signalą už piniginį atlygį, vykdė retransliavimui prilyginamą veiką. Pažymėta, kad BK 194 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų objektas – intelektinės nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su autorių teisių ar gretutinių teisių įgyvendinimu ir apsauga. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 194 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, atskleidžiančias subjektų, kurių teisės pažeidžiamos, veiklos esmę, iš atitinkamos teisėtos veiklos išplaukiančių įstatymo ginamų teisių turinį, kuris gali būti nustatomas ir aiškinamas atsižvelgiant kompleksiškai ir į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas. Teismas tinkamai nustatė, jog byloje panaikintos techninės apsaugos priemonės saugo autorių turtines teises, kurios apima tiek kūrinių autorių, tiek kolektyvinio administravimo organizacijų ginamas teises. LAT skundą atmetė, A. Š. liko nuteistas pagal BK 194 straipsnio 1 dalį.