Teismai

LAT: asmenys, nesantys teisėtais vaiko atstovais, pagal BK 163 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn netraukiami

Lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą (Nr. 2K-7-196-303/2022) , kurioje buvo keliamas klausimas dėl vaiko motinos sugyventinio, t. y. asmens, gyvenančio kartu su vaiko motina, tačiau nesančio vaiko tėvu (įtėviu), globėju ar kitu teisėtu atstovu, baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 163 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis (BK 163 straipsnis), fiziškai bei psichiškai gniuždydamas vaiką ir žiauriai su juo elgdamasis, taip nesunkiai susargdino šį savo šeimos narį (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas nurodė, kad, ilgą laiko tarpą būdamas vaiko motinos sugyventinis, D. K. padarė BK 163 straipsnyje nustatytą nusikaltimą faktiškai įgyvendindamas vaiko tėvo teises ir pareigas.

Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. K. nuteisimo pagal BK 163 straipsnį ir dėl šios dalies priimdamas naują, išteisinamąjį, nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad D. K. negali būti BK 163 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas, nes jis nėra biologinis vaiko tėvas, nebuvo įsivaikinęs vaiko, taip pat nebuvo jo oficialiu globėju, rūpintoju ar kitu teisėtu atstovu, t. y. neatitinka BK 163 straipsnyje nustatytų specialiojo šio nusikaltimo subjekto požymių.

Kasaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų, argumentuodamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas D. K. naują, išteisinamąjį, nuosprendį dėl nusikalstamos veikos (BK 163 straipsnis), taikė formalius baudžiamosios atsakomybės už šį straipsnį kriterijus pro hac vice (šiam atvejui, šiai bylai ar situacijai), t. y., pasisakydamas dėl šios nusikalstamos veikos sudėties subjekto, jį aiškino pernelyg siaurai.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad šis teismas, padaręs išvadą, kad D. K. nėra BK 163 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektas, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kasacinės instancijos teismas sutiko su tuo, kad vaiko motinos sugyventinis, ilgą laiką gyvenantis kartu su vaiku, gali daryti (daro) vienokią ar kitokią įtaką to vaiko asmenybės formavimuisi, jo vystymuisi, taip pat gali ir pažeidinėti vaiko teises bei interesus, tačiau kartu pažymėjo, kad specialiojo subjekto sąvoka yra susieta su formaliaisiais požymiais, t. y. nukentėjęs vaikas ir prieš jį nusikalstamus veiksmus atlikę asmenys turi būti susiję biologiniais tėvystės, motinystės ryšiais (taip pat ir įvaikinimo atveju), globos (rūpybos) santykiais arba jų ryšys turi būti kitaip formalizuotas (asmenys pripažįstami teisėtais vaiko atstovais). Sąvokos „faktinė šeima“ ir „teisėtas vaiko atstovas“ savo turiniu nėra tapačios, t. y. ne visi suaugę asmenys, kuriuos su vienu iš vaiko tėvų sieja faktiniai šeimos santykiai, traktuotini kaip tokio vaiko teisėti atstovai (būtent tik pastariesiems teisės aktuose nustatytos konkrečios reikšmingos teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu). Kita vertus, tokie asmenys dėl nusikalstamų veiksmų prieš vaiką ir dėl fizinio ir (ar) psichinio smurto artimoje aplinkoje taip pat yra baudžiami pagal bendrųjų teisės normų (BK 129, 135, 138, 140 straipsniai) kvalifikuotas sudėtis, taip įvertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, įvertinusi BK 163 straipsnio normos turinį, kitus, atskleidžiant joje nurodytos nusikalstamos veikos subjekto sąvoką, reikšmingus teisės aktus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, baudžiamajame įstatyme ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintų nullum crimen sine lege (veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra nurodyta įstatyme) principo reikalavimų kontekste, konstatavo, kad plečiamasis teisėto vaiko atstovo sąvokos teisminis aiškinimas neatitiktų BK 163 straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos esmės; toks aiškinimas, prieštaraujantis ankstesnei teismų praktikai, nebūtų numatomas ir reikštų ne tik netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą bei taikymą, bet ir pirmiau nurodyto esminio baudžiamosios teisės principo pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuroro ir nuteistųjų kasacinius skundus. D. K., išteisintas pagal BK 163 straipsnį, lieka nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl savo šeimos nario nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button