LAT: piktnaudžiaujančio savo teisėmis asmens teisės neturėtų būti ginamos
Lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą (Nr. e3K-3-266-1075/2022) , kurioje buvo sprendžiama dėl pasekmių, sandorį pripažinus fiktyviu (tariamuoju) ir netaikius restitucijos (negrąžinus turto buvusiam savininkui) pagal tokį sandorį dėl to, kad šalys veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo teisėmis (siekta išvengti galimų turtinių prievolių vykdymo).
Nagrinėtoje byloje ieškovas 2015 m. sudarė fiktyvią turto pirkimo–pardavimo sutartį su atsakovu, tačiau 2019 m. pasikeitus aplinkybėms jis paprašė atsakovų, kuriems pagal sutartį jau priklausė turtas, sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį su dar kitu asmeniu. Nagrinėtoje byloje ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiomis šias 2015 m. ir 2019 m. pirkimo–pardavimo sutartis bei taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti jam žemės sklypą, sodo pastatą ir jo priklausinius.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatavęs, kad 2015 m. sutartis yra tariamasis sandoris, sudarytas tik dėl akių, ieškovui siekiant neteisėtai ir nesąžiningai išvengti galimų turtinių prievolių vykdymo. Šis teismas, nustatęs, kad šalys piktnaudžiavo subjektinėmis teisėmis, veikė nesąžiningai, apgaulingai ir savanaudiškai, netenkino reikalavimo pripažinti 2015 m. sutartį negaliojančia. Taip pat teismas nepripažino negaliojančia ir 2019 m. sutarties, konstatavęs, kad sutarties šalys sandoriu ir jo pasekmėmis patenkintos, o kadangi ieškovas nebuvo šio sandorio šalis, jis neturi reikalavimo teisės į jo užginčijimą.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: 2015 m. sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, tačiau restitucijos netaikė įvertinęs nesąžiningus šalių veiksmus, pripažinęs juos prieštaraujančiais gerai moralei ir konstatavęs piktnaudžiavimą teisėmis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Pagrindiniai argumentai, kuriuos ieškovas nurodė kasaciniame skunde, buvo susiję su 2019 m. sutarties vertinimu. Ieškovas taip pat nurodė, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog restitucija pagal 2015 m. sutartį negalima, taip pat nepagrįstai negynė jo teisių.
Kadangi ieškovas nepateikė išsamių teisinių argumentų, susijusių su restitucijos netaikymu, nors 2015 m. sutartis pripažinta negaliojančia, kasacinis teismas nusprendė dėl restitucijos pasisakyti tik tiek, kiek tai susiję su ieškovo argumentais dėl 2019 m. sutarties ir jo pareikštu reikalavimu priimti naują sprendimą – pripažinti 2019 m. sutartį negaliojančia, taikyti vienašalę restituciją pagal šią sutartį ir grąžinti ieškovui ginčo turtą.
Kasacinis teismas nurodė, kad pagal formuojamą praktiką bylose dėl tariamojo sandorio negaliojimo turi būti įvertintas sandorio tikslas, nes nuo to gali priklausyti, ar konkrečiu atveju taikomi bendrieji negaliojančių sandorių padariniai – restitucija, ar kiti. Jeigu tariamasis sandoris kartu pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, jo padariniams taikomos specialiosios teisės normos (CK 1.81 straipsnio 2, 3 dalys), kuriose įtvirtinta, kad asmenų, sandorio sudarymu ar jo imitavimu siekusių viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančių tikslų, teisės gali būti neginamos ar ginamos iš dalies.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad teismo praktikoje aiškinant CK 1.137 straipsnio nuostatas pažymėta, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.
Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ieškovo veiksmus nesąžiningais, prieštaraujančiais gerai moralei, konstatavęs piktnaudžiavimą subjektine teise, turėjo diskreciją nuspręsti neginti ieškovo.
Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad 2015 m. sutartis yra niekinis sandoris ir negalioja nuo sudarymo momento, tačiau šios sutarties šalių teisės neginamos ir restitucija netaikoma, todėl nėra pagrindo ginti ieškovo teises 2019 m. sutarties atžvilgiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
