Komentarai

D. Murauskas. Australija pralaimėjo reikšmingoje byloje dėl klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms

Ar gali viena valstybė būti atsakinga už globalaus reiškinio įtaką žmogaus teisėms? Aršios diskusijos sukasi aplink individualiai prieš valstybes inicijuojamus procesus dėl klimato kaitos galbūt nulemtų žmogaus teisių pažeidimų. Dar neseniai atrodę kaip tolimos ateities ginčai šiandien jau aktualizuojasi. Rugsėjo pabaigoje vieną iš reikšmingiausių šiai dienai atsakymų į sudėtingą žmogaus teisių ir klimato kaitos santykio problematikų pateikė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JT ŽTK, Komitetas).

Komitetas pateikė išvadą reikšmingoje byloje Torres Strait Islanders v. Australia, konstatavęs, kad Australija ėmėsi nepakankamų veiksmų, stabdydama klimato kaitos nulemtą poveikį Toreso sąsiaurio salų vietiniams gyventojams (Torres Strait Islanders). Tokiu Australijos neveikimu buvo pažeistos pareiškėjų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (Paktas) 17 ir 27 straipsniuose numatytos teisės.

Pakto 17 straipsnio 1 dalis numato, kad niekas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo būsto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Pakto 27 straipsnis numato, kad tose valstybėse, kur yra tautinių, religinių ir kalbinių mažumų, asmenims, priklausantiems tokioms mažumoms, negali būti atimta teisė drauge su kitais jų grupės nariais turėti savo kultūrą, išpažinti ir praktikuoti savo religiją ar vartoti gimtąją kalbą.

Faktai

Pareiškėjai – Toreso sąsiaurio salų vietiniai gyventojai – nurodė, kad kylantis vandens lygis lemia potvynius ir jų apgyvendintų salų eroziją. Kylanti temperatūra lemia koralų rifo ir vandens augalijos nykimą. Pareiškėjų nuomone, Australija nepriėmė pakankamų šiltnamio poveikį lemiančias emisijas stabdančių priemonių ir nepakankamai apribojo iškastinio kuro išgavimą ir naudojimą. Toks Australijos neveikimas lėmė grėsmę pareiškėjams ir kitiems salyno gyventojams, įskaitant ir Pakto 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į gyvybę. Australijos neveikimas pasireiškė ir nepakankamu prisitaikymo prie poveikį mažinančių priemonių priėmimo – infrastruktūros projektų, ypač susijusių su kylančiu jūrų lygiu, vystymu.

Byla išnagrinėta pagal vieną iš pirmųjų skundų, paduotų žmogaus teisių tribunolui klimato kaitos poveikiui jautrių salynų gyventojų. JT ŽTK išvados reikšmingos klimato kaitos kontekste teikiamų žmogaus teisių pažeidimus nagrinėjančioms institucijoms – išvadoje matyti ne vienas įdomus ir diskutuotinas tokio pobūdžio byloms aktualus vertinimas.

Reikšmingi išaiškinimai

JT ŽTK savo išvadoje plėtoją ne vieną įdomesnę mintį apie valstybių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus klimato kaitos kontekste. Čia paminėsiu tris.

Pirma, Australijos vyriausybė tarp kitų argumentų pateikia konceptualų valstybės tarptautinės atsakomybės argumentą klimato kaitos kontekste. Vyriausybė referavo ir į Tarptautinės teisės komisijos (International Law Commission) komentarą dėl valstybių tarptautinės atsakomybės sampratos (Responsibility of States for Internationally Wrongful Acts), pabrėždama, kad klimato kaita negali būti priskirta konkrečios valstybės atsakomybei pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę. JT ŽTK neišgirdo šio argumento, nurodęs, kad „abiejų šalių pateikta informacija pagrindžia, kad [Australijos] valstybė yra ir dešimtmečius buvo tarp valstybių, kurios lėmė didelį kiekį šiltnamio poveikį lemiančių emisijų išleidimą. Komitetas taip pat pabrėžia, kad [Australijos] valstybė turi aukštus ekonominius ir išsivystymo rodiklius“. Vien šis JT ŽTK atlikto vertinimo aspektas vertas atskiro straipsnio.

Antra, Komitetas pabrėžė, kad byloje pateikta informacija leidžia daryti išvadą, jog nesiimdama aktyvių veiksmų – įgyvendindama adekvačias priemones, kuriomis būtų apsaugotas pareiškėjų būstas, privatus ir šeimos gyvenimas, Australija pažeidė Pakto 17 straipsnį. JT ŽTK nurodė, kad tais atvejais, kai klimato kaitos poveikis turi tiesioginę įtaką asmens būsto neliečiamumui, o neigiamas poveikis yra didelis dėl jo intensyvumo / trukmės ir sukeliamos fizinės ar psichinės žalos, gamtos nykimas gali būti laikomas neigiamai veikiančiu asmens gerovę ir būti numatomu ir rimtu privataus ir šeimos gyvenimo bei būsto neliečiamumo pažeidimu. Tokia išvada padaryta, be kita ko, Komitetui įvertinus Toreso sąsiaurio salų vietinių gyventojų ypatingą kultūrinį ryšį su šio sąsiaurio salomis, salų svarba gyventojų papročiams ir kasdieniam gyvenimui.

Todėl iš individualaus ypatingo salos gyventojų ryšio su salomis išplaukė ir, trečia, konstatuotas Pakto 27 straipsnio pažeidimas – „tose valstybėse, kur yra tautinių, religinių ir kalbinių mažumų, asmenims, priklausantiems tokioms mažumoms, negali būti atimta teisė drauge su kitais jų grupės nariais turėti savo kultūrą, išpažinti ir praktikuoti savo religiją ar vartoti gimtąją kalbą“. Komitetas pabrėžė pareiškėjų nurodytą besikeičiančios gamtos įtaką jų tradicinėms žemėms ir natūraliems ištekliams, kuriuos jie naudoja tradicinėje žvejyboje ir žemės ūkyje, taip pat ceremonijoms, kurios gali būti atliktos tik aptariamose salose. Komitetas taip pat atsižvelgė į pareiškėjų teiginius dėl jų kultūrinės tapatybės ryšio su salomis ir jas supančiomis jūromis. JT ŽTK pabrėžė, kad Australija nepaneigė pareiškėjų argumentų, jog jie negali puoselėti savo kultūros Australijos saloje.

Kokią įtaką ši išvada gali turėti?

Skirtingai nei, pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo atveju, Komiteto išvadų įgyvendinimas nėra stipriai formalizuotas procesas. Tad Komitetas aptariamoje išvadoje nurodo konkrečius jos tinkamo įvykdymo būdus. Komitetas nurodė Australijos vyriausybei užtikrinti pareiškėjams „visišką atlyginimą“ (full reparation) už pažeistas teises. Komitetas nurodė, kad Australija turi pareigą imtis veiksmų, kad būtų išvengta panašių pažeidimų ateityje ir nustatė 180 dienų laikotarpį Australijos vyriausybei pateikti ataskaitai apie išvados įgyvendinimą.

Komiteto išvada šioje byloje kelia intensyvias diskusijas tarp žmogaus teisių ekspertų. Valstybės tarptautinė atsakomybė už klimato kaitos padarinius yra kontraversiškas klausimas. Šiuo metu klimato kaitos nulemtų žmogaus teisių pažeidimo problematika keliama ne viename žmogaus teisių tribunole, įskaitant ir Europos Žmogaus Teisių Teismą. Lietuva yra ratifikavusi Pakto Fakultatyvųjį protokolą, todėl potencialiai gali kilti klausimas dėl tariamų Lietuvos Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų klimato kaitos kontekste. Atsižvelgiant į aptariamos australų bylos išvados argumentus ir panašaus turinio žmogaus teisių katalogus, Komiteto išvada gali prisidėti prie kitų žmogaus teisių tribunolų doktrinos formavimo panašiose bylose. Kita vertus, didelės svarbos yra individualus kiekvienos situacijos vertinimas ir kontekstas – o jis šiuo metu kiek pakitęs (vien kokią įtaką daro energetikos krizė ir recesija).

Dr. Donatas Murauskas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas

Back to top button