B. Mozūraitienė. VIN – 17 simbolių, kurių autentiškumą saugo baudžiamasis įstatymas

Transporto priemonės identifikavimo numeris, kitaip dar žinomas kaip VIN (angl. Vehicle Identification Number), yra tarsi transporto priemonės asmens kodas, pagal kurį galima išskirti konkrečią transporto priemonę, nustatyti jos ypatybes bei istoriją. Šis 17 simbolių derinys tampa ypač aktualus, įsigyjant naudotą automobilį ar kitą transporto priemonę, nes jis leidžia pirkėjui identifikuoti jos kilmę, gamyklinės įrangos pakeitimus, eismo įvykius, kuriuose ši transporto priemonė dalyvavo, odometro rodmenų teisingumą ir kt. Taigi, transporto priemonės identifikavimo numerio (VIN) praktinė reikšmė – nediskutuotina.

Kas tas VIN ir dėl ko baudžiama?

2020 m. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintose Rekomendacijose dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir grąžinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus yra pateikta identifikavimo numerio sąvoka, t. y. transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) apibrėžiamas kaip transporto priemonės gamintojo jai suteiktas ženklų derinys, kad ji būtų vienareikšmiškai identifikuojama. Tuo tarpu kiti ant transporto priemonės paprastai aptinkami simbolių deriniai – valstybinio numerio ženklai, kabinos, variklio, pavarų dėžės, produkcijos numeriai ir kt., padedantys papildomai identifikuoti transporto priemonę, yra priskiriami kitiems identifikavimo žymenims. Taigi, akivaizdu, kad transporto priemonė gali būti identifikuojama pagal visumą įvairių žymenų, vis dėlto, identifikavimo numeris (VIN) yra pagrindinis ir svarbiausias iš jų.

Įstatymų leidėjas, siekdamas apsaugoti teisės aktais nustatytą transporto priemonių registravimo tvarką, o tuo pačiu ir teisėtus savininkų ar kitų valdytojų interesus, už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą numatė griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306¹ straipsnį, už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip numatyta teismų praktikoje, šios normos negalima aiškinti išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas, t. y. taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokių žymenų (duomenų), padedančių identifikuoti konkrečią transporto priemonę, suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-386/2008). Taigi, Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė yra numatyta tik už neteisėtus veiksmus su transporto priemonės identifikavimo numeriais (VIN), o ne kokiais nors kitais aukščiau minėtais jos identifikavimo žymenimis.

Paprastai nuslėpti tikrąjį transporto priemonės tapatumą, atliekant baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus su identifikavimo numeriais (VIN), yra aktualu tuomet, kai tokia transporto priemonė yra gaunama neteisėtu būdu ir yra siekiama ją legalizuoti, arba siekiama nuslėpti tikrąją jos techninę būklę sandorio sudarymo metu, todėl ypač svarbu suprasti esminius BK 306¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius ir išlikti budriems. Viešojoje erdvėje vis pasitaiko informacinių pranešimų, kad tam tikri asmenys VĮ „Regitra“ bando įregistruoti transporto priemones, kurių identifikavimo numeriai galimai yra suklastoti, arba tokios transporto priemonės yra sulaikomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, dėl ko yra pradedami ikiteisminiai tyrimai pagal minėtą BK 306¹ straipsnį, vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose yra negausi. Tačiau, net ir atlikus esamos teismų praktikos analizę, galima išskirti pagrindinius šios nusikalstamos veikos ypatumus, padedančius suvokti jos darymo mechanizmą.

Ką pasisako teismai?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2011 m. sausio 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1/2011 trumpai pasisakė dėl transporto priemonės indentifikavimo numerio suklastojimo požymio, nurodydamas, kad toks numeris yra suklastojamas tada, kai vietoje tikrojo numerio sukuriamas kitas tos priemonės numeris, jį pakeičiant visiškai ar iš dalies. Kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad įstatyme nenurodyta, kokia numerio dalis turi būti pakeista, kad galima būtų laikyti jį suklastotu ir pripažino, kad automobilių BMW-X5 identifikaciniai numeriai buvo suklastoti juos perkalant. Šioje byloje teismas pasisakė ir dėl BK 306¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momento, nurodydamas, kad jis yra baigtas vien tik atlikus tokią veiką, o pasekmės nėra būtinos, taip pat išaiškino, kad šios nusikalstamos veikos būdai bei motyvai jos kvalifikavimui reikšmės neturi.

2014 m. lapkričio 11 d. kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469/2014 pabrėžė transporto priemonės identifikavimo numerio svarbą, nurodydamas, kad toks numeris yra būtinas valstybės institucijoms identifikuoti transporto priemones, o asmuo, naudojantis transporto priemonę, tarp jų ir automobilio savininkas, privalo jį ir jo autentiškumą saugoti. Šioje baudžiamojoje byloje pateiktas svarbus išaiškinimas dėl nusikalstamos veikos subjekto, t. y. tyčinis transporto priemonės identifikavimo numerio sunaikinimas be teisėto pagrindo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo to, ar identifikavimo numerį neteisėtai sunaikino transporto priemonės savininkas, ar kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju automobilio identifikavimo numerio sunaikinimas pasireiškė kietu, smailu įrankiu braižant ir deformuojant numeracijos lauką.

2019 m. priimtose keliose nutartyse (Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-60-942/2019) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neanalizavo šio nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš šių bylų matyti, kokie kaltininkų veiksmai buvo laikomi atitinkančiais BK 306¹ straipsnio turinį. Neteisėtu transporto priemonės identifikavimo numerio sunaikinimu buvo pripažintas jo nutrynimas, nušlifavimas ir (ar) išpjovimas, o suklastojimu – jo perkalimas.

Viena iš nedaugelio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2022, kurioje asmenys buvo nuteisti ir pagal BK 306¹ straipsnį, yra priimta ir šiemet, t. y. 2022 m. vasario 17 d. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo kasacinis skundas buvo atmestas, tokiu būdu paliekant galioti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 1A-359-870/2020.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, praktikoje vis dar kyla neaiškumų, atribojant BK 306¹ straipsnio dispozicijoje numatytus alternatyvius nusikalstamus veiksmus, o būtent transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą ir jų neteisėtą pakeitimą, todėl ši nutartis, atsižvelgiant į tai, kas jos teisėtumas ir pagrįstumas buvo neseniai patikrintas kasacinės instancijos teisme, yra ypač svarbi. Apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje apibrėžė, kad transporto priemonės indentifikavimo numerio suklastojimas yra tada, kai kaltininkas visiškai ar iš dalies vietoje autentiško transporto priemonės indentifikavimo numerio sukuria netikrą, siekdamas naudoti tokį transporto priemonės identifikavimo numerį kaip tikrą ir tokiu būdu apgaulingai patvirtinti savo ar trečiųjų asmenų teises į transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo patikslinta 2011 m. kasacinės instancijos teismo pateikta suklastojimo samprata. Tuo tarpu transporto priemonės identifikavimo numerio neteisėtu pakeitimu yra laikomi atvejai, kai kaltininkas neteisėtai vietoje autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio žymių patalpina kitokias žymes, kurios gali būti panašios į autentiškas transporto priemonės identifikavimo žymes.

Siekiant geriau suprasti šių sąvokų skirtumus, naudinga trumpai aptarti faktines bylos aplinkybes. Nagrinėtoje byloje neteisėtu būdu įgytų vilkikų rėmų dalys, ant kurių buvo tikrasis jų VIN, buvo keičiamos, t. y. buvo dedamos nuo legalių vilkikų („donorų“) nuimtos rėmų dalys su jose esančiais VIN. Baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kad identifikavimo numeriai būtų perkalami ar kitokiu būdu būtų keičiami juos sudarantys ženklai, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reiškia, kad kaltininkai vietoje autentiškų transporto priemonių indentifikavimo numerių nei visiškai, nei iš dalies nesukūrė naujų – netikrų. Taigi, nagrinėjamu atveju veikimo mechanizmas patvirtino, kad pats identifikavimo numeris nebuvo keičiamas, o buvo įdedamos kitos transporto priemonių rėmų dalys, ant kurių buvo iškalti VIN, kas atitiko būtent identifikavimo numerio pakeitimo sąvoką.

Kitas aktualus šioje baudžiamojoje byloje aptartas aspektas – transporto priemonės rėmo (jo dalies) keitimo tikslas. Kasacinės instancijos teismas pritarė gynybos argumentams, kad transporto priemonės remonto darbai, taip pat ir tokie, kurių metu keičiamos detalės su transporto priemonės indentifikavimo numeriu, savaime teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Vertinant tokius asmens veiksmus baudžiamąja teisine prasme, turi būti nustatyta, kad, keičiant transporto priemonių detales su jose nurodytais identifikavimo numeriais, buvo siekiama suklaidinti dėl tikrojo tokios transporto priemonės identifikavimo numerio ir tikrųjų šių vilkikų savininkų. Nagrinėtoje byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, kad, atliekant pagrobtų vilkikų remonto darbus, nebuvo siekiama jų tinkamai įteisinti, priešingai – pakeičiant identifikavimo numerius kitais, buvo siekiama, kad tikrieji vilkikų numeriai, taigi, ir nusikalstamas šių vilkikų gavimo būdas, neišaiškėtų.

Tai visgi – ką turime žinoti?

Apibendrinant pakankamai fragmentišką teismų praktiką transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimo, neteisėto sunaikinimo ar pakeitimo baudžiamosiose bylose, svarbu pažymėti:

1. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) – transporto priemonės gamintojo jai suteiktas ženklų derinys, išskiriantis konkrečią transporto priemonę ir jos ypatybes.
2. BK 306¹ straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės identifikavimo numerių (VIN), o ne kokio nors kito žymens (valstybinio numerio ženklų, kabinos, variklio, pavarų dėžės, produkcijos numerių ar kt.), suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą.
3. Teismų praktikoje vis dar kyla neaiškumų, atribojant transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą ir jų neteisėtą pakeitimą. Transporto priemonės indentifikavimo numerio suklastojimas – vietoje autentiško transporto priemonės indentifikavimo numerio yra sukuriamas visiškai ar iš dalies netikras numeris, siekiant jį naudoti kaip tikrą ir tokiu būdu apgaulingai patvirtinti savo ar trečiųjų asmenų teises į transporto priemonę (pvz., VIN yra perkalamas). Transporto priemonės indentifikavimo numerio pakeitimas – vietoje autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio žymių neteisėtai patalpinamos kitokios žymės, kurios gali būti panašios į autentiškas transporto priemonės identifikavimo žymes (pvz., pakeičiamos rėmų dalys, ant kurių yra VIN).
4. BK 306¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas yra baigtas nuo veikos atlikimo momento. Šios nusikalstamos veikos padarymo būdas bei motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
5. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 306¹ straipsnį kyla nepriklausomai nuo to, ar neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės savininkas, ar kitas asmuo.
6. Transporto priemonės identifikavimo numerių pakeitimas, atliekant remonto darbus, savaime nėra neteisėtas. Siekiant nustatyti tokių veiksmų neteisėtumą, turi būti vertinimas jų atlikimo tikslas, t. y. siekis suklaidinti.

Božena Mozūraitienė yra Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo padėjėja