Rugsėjo 15-16 dienomis Strasbūre Įvyko metinis Europos vietos savivaldos chartijos Nepriklausomų ekspertų grupės (GIE) susitikimas

2022 m. rugsėjo 15-16 dienomis Strasbūre, Europos rūmuose (Palais d‘Europe) vyko Nepriklausomų ekspertų grupės (angl. GIE), kuri prižiūri Europos vietos savivaldos chartijos (ang. European Charter of Local Self-Government) įgyvendinimą, metinis susitikimas. Europos vietos savivaldos chartijos narės yra visos 47 Europos Tarybos narės, tačiau šiame susitikime nedalyvavo Rusijos atstovas, nes 2022 m. kovo 17 d. Rusija dėl karinės invazijos į Ukrainą buvo pašalinta iš Europos Tarybos (Baltarusija niekada nebuvo pilnateise Europos Tarybos nare). Primintina, jog Europos vietos savivaldos chartija įsigaliojo 1988 metais, o Lietuvoje ji buvo ratifikuota 1999 metais. Šįkart po dviejų metų pauzės susitikimas vyko gyvai, jame dalyvavo 35 Grupės ekspertai, o Lietuvą nuo 2018 metų penkerių metų kadencijai šioje Grupėje atstovauja VU Teisės fakulteto docentas Vaidotas A. Vaičaitis.

Chartijos Nepriklausomų ekspertų grupe (GIE) yra konsultacinė institucija, kurią sudaro daugiausia akademikai (iš valstybės narės po vieną narį). Grupė šiuo metu renkasi kartą per metus svarstyti įvairius su Europos vietos savivaldos chartija susijusius klausimus, teikia teisines konsultacijas, rengia įvairius dokumentus ir kartu su Kongreso (angl. Congress of local and regional authorities), kurį sudaro valstybių narių merai ir kiti  savivaldos atstovai, vykdo Chartijos įgyvendinimo bei vietos ir regionų rinkimų stebėseną valstybėse narėse. Nepriklausomų ekspertų grupės tęstinumą garantuoja jų išrinktas ir nuolat veikiantis pirmininkas bei Grupės sekretoriatas. Kaip minėta, pagrindinės GIE veiklos priemonės yra ataskaitų (raportų) teikimas tiek po savivaldos ir regioninių rinkimų, tiek ir dėl bendro Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo, kuris vyksta kas 5 metai.

Europos vietos savivaldos chartijos įgyvendinimo problemos

Susitikimo meto, be kita ko, Chartijos Statutinės veiklos departamento vadovė Renata Zikmund skaitė įdomų pranešimą apie vietos ir regionų rinkimų stebėsenos patirtį, kurio metu ji pristatė knygelę „Dvidešimties metų patirtis rinkimų klausimais“. Buvo konstatuota, jog per paskutinius dvidešimt metų vietos savivaldos stebėsena pagerėjo, tačiau išsakyta problema, jog vietos rinkimų stebėsena vyksta tik tuo atveju, jei valstybė narė pakviečia Kongresą atvykti į organizuojamus vietinius rinkimus. Šiuo klausimu buvo apsikeista nuomonėmis, kaip galima būtų sukurti mechanizmą, kuris leistų bent dalinai iš anksto planuoti vietos ir regioninių rinkimų stebėseną. Vėliau ekspertai išklausė Stebėsenos komiteto sekretorės Stephanie Poirel pranešimą apie Europos vietos savivaldos chartijos Papildomo protokolo dėl teisės dalyvauti savivaldos rinkimuose užtikrinimo, kuris įsigaliojo 2012 m., t.y. lygiai prieš dešimt metų. Buvo apgailestauta, jog nemaža dalis Chartijos valstybės narių yra neratifikavusios šio Protokolo, o jų tarpe yra ne tik mūsų kaimynė Latvija, bet ir tokios šalys, kaip Airija ir Jungtinė Karalystė. Beje, pastarosiose šalyse merai taip pat nėra tiesiogiai renkami, ką konstatavo Grupės pirmininkas Angelas Moreno, atliekantis tyrimą „Tiesioginiai merų rinkimai“.

Susitikimo metu didelio dėmesio sulaukė Reto Steinerio (GIE grupės narys, Šveicarija) pranešimas apie jo ir keleto kitų mokslininkų iš Vokietijos ir Austrijos vykdomą projektą dėl „skaitmeninės transformacijos“ Europos vietos valdžios institucijose. Projekto metu bus siekiama sužinoti, kiek ir kokios vietinės paslaugos valstybėse narėse yra prieinamos internetu ir ką galima tobulinti šioje srityje. Ekspertai buvo prašomi suteikti informaciją apie savo šalies vietos savivaldos interneto svetaines ir atsakingų asmenų e-pašto adresus. Beje, Lietuvoje geriausiai prieinama informacija apie visų 60 savivaldybių portalus yra pateikiama Lietuvos savivaldybių asociacijos svetainėje:  https://www.lsa.lt/nariai-savivaldybes/.

Karo Ukrainoje sukeltos pasekmės Chartijos įgyvendinimui

Metinio susitikimo darbotvarkę užbaigė Nikolaos Chlepas (GIE narys, Graikija), kuris perskaitė Kongreso prašymu jo paties parengtą komunikatą „Karas Ukrainoje: karo padėties nuostatų atitiktis Europos vietos savivaldos chartijai“. Komunikate konstatuota, jog Europos vietos savivaldos chartijoje, skirtingai nuo Europos žmogaus teisių konvencijos, nėra nuostatų dėl galimybės laikinai suspenduoti kai kurių nuostatų taikymą, esant karo ar nepaprastajai padėčiai. Nežiūrint į tai, komunikate pripažįstame, kad Ukraina tokią teisę Chartijos atžvilgiu turi, tačiau tuo pačiu valdžios institucijoms rekomenduojama, jog net karo padėties metu, kai savivaldos institucijos savo sprendimus turi derinti su karinėmis komendatūromis, pastarosios nepiktnaudžiautų savo valdžia ir vietos savivaldos funkcijų ribojimo metu laikytųsi bendrų trijų bendrųjų teisės principų: ribojimo būtinumo, jų laikinumo ir proporcingumo. Be to, Ukrainai rekomenduojama net karo metu neatsisakyti organizuoti savivaldos rinkimų tuose regionuose, kuriuose tai yra įmanoma, o savivaldos rinkimai neturėtų būti vykdomi tuo pačiu metu, kai ir parlamento rinkimai, nes priešingu atveju, rinkėjams būtų sunku atriboti vietos ir nacionalinės politikos klausimus. Taip pat buvo priminta, jog Kongresas ne kartą reiškė protestą Rusijai dėl to, kad jos aneksuotose Ukrainos teritorijose demokratiškai išrikti merai ir savivaldybių tarybų nariai negali eiti savo pareigų, o Europos Kongresas okupuotose zonose negali vykdyti Chartijos įgyvendinimo monitoringo.

Susitikimo pabaigoje buvo priminta, jog kitas Nepriklausomų ekspertų grupės (GIE) metinis susitikimas  vyks 2023 m. rugsėjo 14–15 dienomis, kuriame dalyvaus jau naujos sudėties ekspertai, nes 2023 metais baigiasi šios kadencijos ekspertų penkerių metų kadencija. Tuo pačiu šis susitikimas buvo paskutinis ir dabartiniam GIE pirmininkui Angelui Moreno bei Kongreso generaliniam sekretoriui Andreasui Kieferiui, kuris dalyvavo viso susitikimo metu.

Parengė VU TF Viešosios teisės katedros docentas Vaidotas A. Vaičaitis