ESTT: pareiga aukštojo mokslo studijų programas organizuoti atitinkamos valstybės narės oficialiąja kalba gali būti suderinama su įsisteigimo laisve
Dvidešimt Latvijos parlamento narių Latvijos Konstituciniame Teisme ginčija Aukštojo mokslo įstaigų įstatymo atitiktį Konstitucijai. Šiame įstatyme numatyta aukštojo mokslo įstaigų (įskaitant privačias įstaigas) pareiga studijų programas organizuoti tik latvių kalba. Vis dėlto minėtame įstatyme numatytos keturios šios pareigos išimtys, susijusios su, pirma, užsienio studentais ir europiniu arba tarptautiniu bendradarbiavimu, antra, penktadaliu kreditų, trečia, užsienio kalbų ir kultūros studijomis ir, ketvirta, bendromis studijų programomis. Be to, Latvijos aukštojo mokslo įstaigų įstatymas netaikomas dviem privačioms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurios gali toliau siūlyti studijų programas kitomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Latvijos Konstitucinis Teismas Teisingumo Teismo klausė, ar aukštojo mokslo įstaigų pareiga studijų programas organizuoti tik latvių kalba yra suderinama su Sąjungos teise, visų pirma su įsisteigimo laisve.
Šią savaitę priimtame Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos sprendime priminta: net jeigu dėstymo turinys ir švietimo sistemos ir profesinio rengimo organizavimas lieka valstybių narių kompetencija, naudodamosi šia kompetencija jos turi laikytis Sąjungos teisės, ypač jos nuostatų, susijusių su įsisteigimo laisve. Todėl Teisingumo Teismas pažymėjo, kad įsisteigimo laisvės apribojimu turi būti laikomos visos priemonės, kurios draudžia, daro mažiau patrauklų šios laisvės įgyvendinimą arba trukdo ją įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas nurodė: nors kitų valstybių narių piliečiai gali įsisteigti Latvijoje ir organizuoti aukštojo mokslo studijų programas, tokia galimybe iš esmės galima pasinaudoti tik laikantis pareigos šias studijų programas organizuoti tik šios valstybės narės oficialiąja kalba. Dėl tokios pareigos tiems piliečiams gali būti ne taip patrauklu įsisteigti Latvijoje, todėl apribojama įsisteigimo laisvė.
Remdamasis savo jurisprudencijoje suformuota schema Teisingumo Teismas toliau nagrinėjo, ar yra konstatuoto apribojimo pateisinimas, ir patikrino, ar laikomasi proporcingumo principo.
Dėl įsisteigimo laisvės apribojimų pateisinimo Teisingumo Teismas nurodė, kad siekis skatinti valstybės narės vienos iš oficialiųjų kalbų vartojimą yra teisėtas tikslas, kuriuo galima pateisinti įsisteigimo laisvės apribojimą. Sąjunga gerbia valstybių narių nacionalinį savitumą, kurio dalis yra ir atitinkamos valstybės narės oficialiosios kalbos apsauga.
Pirma, kiek tai susiję su apribojimo proporcingumu, reikia pažymėti, kad apribojimas turi būti tinkamas užtikrinti, kad atitinkamomis teisės nuostatomis teisėtai siekiamas tikslas bus įgyvendintas. Tai reiškia, kad šios teisės nuostatos turi būti įgyvendinamos nuosekliai ir sistemingai. Tuo tikslu Teisingumo Teismas išnagrinėjo, ar aptariamos pareigos išimtys – būtent dėl abiejų aukštojo mokslo įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai – gali sudaryti kliūčių siekiamam tikslui įgyvendinti. Atsižvelgdamas į ribotą šių išimčių taikymo sritį, Teisingumo Teismas konstatavo, kad taip nėra. Leisdamos tam tikroms aukštojo mokslo įstaigoms pasinaudoti nukrypti leidžiančia tvarka, minėtos išimtys grindžiamos logika, kad vykdomas specialus tarptautinis universitetų bendradarbiavimas, todėl aptariamos nuostatos nepraranda nuoseklumo.
Antra, išimtis negali viršyti to, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti. Taigi valstybės narės iš esmės gali nustatyti pareigą aukštojo mokslo studijų programas dėstyti savo oficialiąja kalba, jeigu kartu su tokia pareiga nustatomos išimtys, užtikrinančios, kad universitetinėse studijose galės būti naudojama ne oficialioji kalba. Nagrinėjamu atveju tokios išimtys – tam, kad neviršytų to, kas reikalinga šiam tikslui – turėtų leisti naudoti kitą nei latvių kalbą, bent jau kiek tai susiję su studijomis vykdant europinį arba tarptautinį bendradarbiavimą ir kultūros ir kalbų (išskyrus latvių kalbą) studijomis.
Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad nacionalinės teisės normos, kuriomis aukštojo mokslo įstaigos įpareigojamos organizuoti studijas tik tos valstybės narės oficialiąja kalba, yra suderinamos su Sąjungos teise, jeigu tokios teisės normos yra pateisinamos dėl su nacionalinio savitumo apsauga susijusių priežasčių, t. y. jeigu jos yra būtinos ir proporcingos teisėtai siekiamam tikslui apsaugoti.
ES Teisingumo Teismo informacija
