A. Šekštelo. Slovakija pažeidė EŽTK atsisakydama pripažinti arbitražo sprendimą
Paskutinę birželio dieną sulaukėme labai įdomaus Europos Žmogaus Teisių Teismo („EŽTT“, „Teismas“) sprendimo („Sprendimas“) byloje BTS Holding, A.S. v. Slovakia („BTS byla“). Teismas konstatavo, kad Slovakija pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos („EŽTK“) 1 Protokolo 1 straipsnį, garantuojantį nuosavybės apsaugą, dėl to, kad nepagrįstai nepripažino ICC arbitražo sprendimo.
Ginčas kilo dėl to, kad pareiškėjas laimėjo konkursą privatizuoti didžiąją dalį Bratislavos oro uosto. Sudarytoje privatizavimo sutartyje buvo arbitražinė išlyga dėl ICC arbitražo Paryžiuje. Pagal šią sutartį, pareiškėjas sumokėjo pirmąją dalį įmokos. Tačiau vėliau Slovakijos turto fondas, kuris yra atsakingas už valstybės turto privatizavimą, sutartį nutraukė, nes Slovakijos konkurencijos taryba per nustatytą terminą nedavė sutikimo sandoriui. Atitinkamai, pareiškėjas kreipėsi į arbitražą, kuris, inter alia, priteisė iš Slovakijos turto fondo pareiškėjui beveik 2 mln. eurų ir palūkanas nuo priteistos sumos.
Pareiškėjas kreipėsi dėl ICC arbitražo sprendimo pripažinimo Slovakijoje. Pirmosios instancijos teismas pripažino ir leido vykdyti arbitražo sprendimą. Tačiau Slovakijos turto fondas apskundė šią teismo nutartį motyvuodamas, inter alia, viešojo intereso pažeidimu. Tokį skundą teismas patenkino ir nutraukė arbitražo sprendimo vykdymą. Atitinkamai, pareiškėjas pateikė individualų skundą Slovakijos Konstituciniam Teismui, motyvuodamas ir tuo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybės apsaugą. Tačiau Konstitucinis Teismas atsisakė priimti skundą nurodęs, kad neturi kompetencijos jo nagrinėti ir kad pareiškėjas neskundė teismo sprendimo nutraukti arbitražo sprendimo vykdymą.
Nagrinėdamas ginčą, EŽTT priminė, kad „reikalavimas“ EŽTK 1 Protokolo 1 straipsnio kontekste gali reikšti ‚valdymą‘, jei jo vykdytinumas nustatytas arbitražo sprendimu ir toks arbitražo sprendimas nėra apskųstas“ (Sprendimo BTS byloje 49-50, 53 punktai).
Įdomu ir tai, kad Slovakia grindė savo poziciją Teisme vienu iš pagrindu, kad nutraukus privatizavimo sutartį, nebeliko arbitražinės išlygos. Ir čia EŽTT pripažino arbitražinės išlygos savarankiškumą nurodęs, kad „sutarties nutraukimas nedaro tokio poveikio arbitražinės išlygos galiojimui“ (Sprendimo BTS byloje 67 punktas). Tai, ko gero, pirmas kartas, kai EŽTT pasisakė dėl arbitražinės išlygos savarankiškumo principo. Dar daugiau, Teismas konstatavo, kad Įgaliojimų sąlygose (angl. Terms of reference“), kurios yra būdingos ICC arbitražo procesui, arbitražo šalys pripažino arbitražo teismo kompetenciją ir jos vėliau arbitraže neginčijo (Sprendimo BTS byloje 67 punktas). Tokiu būdu, EŽTT implikavo, kad labai svarbu šalims aktyviai ginčyti arbitražo teismo kompetenciją, pirmiausia, pačiame arbitražo procese.
EŽTT, atmetęs visus Slovakijos argumentus, įskaitant ir dėl to, kad nebuvo pagrindų nevykdyti arbitražo sprendimo dėl viešojo intereso, nurodė, kad „atsisakymas pripažinti pareiškėjo arbitražo sprendimą nėra pagrįstas [EŽTK] 1 Protokolo 1 straipsnio tikslais“ (Sprendimo BTS byloje 71-72 punktai). Atitinkamai, Teismas pripažino, kad Slovakija pažeidė EŽTK 1 Protokolo 1 straipsnį. Šiame kontekste įdomu, kad EŽTT netiesiogiai vykdė priežiūrą, ar nacionaliniai teismai teisingai rėmėsi viešojo intereso sąlyga, numatytą Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkte. Primintina, kad remiantis šia Niujorko konvencijos nuostata, šios konvencijos valstybė narė gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, jei to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja viešajai tvarkai.
Tokia EŽTT praktika reiškia, kad bus galimi ginčai ir dėl „Achmea“ tipo sprendimų, kur valstybės nepripažįsta arbitražo sprendimų dėl jų prieštaravimų Europos Sąjungos teisei. Achmea byloje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad arbitražinės išlygos, sudarytos dvišaliuose investiciniuose susitarimuose tarp Europos Sąjungos valstybių narių negalioja. Tokiu atveju bus įdomu stebėti, ar Teismas pateisins tokį nuosavybės apsaugos ribojimą bendro intereso pagrindu, numatytu EŽTK 1 Protokolo 1 straipsnio 2 dalyje arba bendrųjų tarptautinės teisės principų pagrindu, paminėtu to paties straipsnio 1 dalyje.
Taip pat bus įdomu stebėti, ar Teismas eis i konfrontaciją su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, kuris ir išvystė „Achmea“ tipo praktiką. Nes nepaisant Europos Sąjungos įsipareigojimu Lisabonos sutartyje tapti EŽTK nare, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 metų gruodį nusprendė, kad Europos Sąjungos prisijungimas prie EŽTK pažeistų Europos Sąjungos teisę. Nesigilinant į motyvus, panašu, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nepanoro dalintis sprendimų priėmimo monopolija su EŽTT. Todėl abiejų teismų galios žaidimuose bus įdomu stebėti, ar, per EŽTK prizmę kritikuodamas Achmea tipo sprendimus, Teismas nuspręs parodyti savo sutikimą ar nesutikimą su atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
Parengė advokatas, APB Motieka Audzevičius ekspertas, Vilniaus universiteto Teisės Fakulteto Privatinės teisės katedros lektorius Albertas Šekštelo, LL.M
