Institucijos

Seimas priėmė du konstitucinius įstatymus: Referendumo įstatymą ir Rinkimų kodeksą

Seimas šiandien priėmė Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą (projektas Nr. XIVP-1279), kuris nuo rugsėjo 1 d. pakeis šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus.

Rinkimų kodeksas nustatys Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus, uždavinius ir funkcijas, sudarymo bei darbo organizavimo tvarką.

Rinkimų kodeksą Seimas priėmė kaip konstitucinį įstatymą. Siekiant pakeisti jo normas, vėliau pakeitimai galės būti priimami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t. y. reikės surinkti ne mažiau kaip 85 balsus.

Keisis rinkimų organizavimas

Seimas Konstitucijoje jau įteisino tiesioginius mero rinkimus. Rinkimų kodekse nustatyta merų rinkimų tvarka nesikeis nuo dabartinės – meras bus renkamas ketverių metų kadencijai vienmandatėje apygardoje, sutampančioje su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą dviem turais. Asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, negalės būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.

Kodekse sutarta suvienodinti išankstinio balsavimo dienas ir laikus – visuose rinkimuose balsavimas vyks paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 7 iki 20 val.

Pakeitimais nuspręsta mažinti rinkimų užstatus Seimo, Europos Parlamento daugiamandatėje rinkimų apygardoje vienam kandidatų sąrašui nuo 10 iki 5 VMDU, taip pat savivaldos rinkimuose užstatai dėl nesuderinamų pareigų mažės nuo 10 iki 2 VMDU.

Esant pakankamam užsienyje balsuojančių asmenų skaičiui atsiras automatinė galimybė steigti papildomas Pasaulio lietuvių vienmandates apygardas – iš viso iki trijų. Didinant Pasaulio lietuvių vienmandačių rinkimų apygardų atitinkamai mažėtų Lietuvoje esančių vienmandačių rinkimų apygardų skaičius.

Seimas nutarė nebedrausti politinės reklamos šeštadienį prieš rinkimus, nes iki šiol galiojantis draudimas, pasak iniciatorių, yra pasenęs ir realiai neatitinkantis šių laikų realybės, kurią reikšmingai keičia socialiniai tinklai. Politinė reklama ir toliau bus draudžiama rinkimų dieną.

Kandidatų biografijos, deklaracijos ir kita informacija bus skelbiama VRK svetainėje neribotą laiką.

Vykdant agitaciją bus draudžiama naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais. Be to, Seimas nutarė, kad valstybės, savivaldybės ir ES institucijų, įstaigų ar organizacijų arba organų, taip pat verslo, komercijos bei kitų privačių įstaigų ar įmonių darbuotojams bus draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją tose institucijose, įstaigose, organizacijose arba organuose ar įmonėse nustatytu oficialiu darbo laiku, išskyrus atvejus, kai rinkimų agitacija vykdoma darbuotojų atostogų metu.

Pataisomis nuspręsta įvesti naują atlygintinos politinės reklamos sąvoką. Atlygintina politine reklama bus laikoma tokia politinė reklama, kuri rengiama, gaminama ir (ar) skleidžiama už užmokestį arba kuriai rengti, gaminti ir (ar) skleisti naudojami finansiniai resursai, pasitelkiami įprastai tokias paslaugas atlygintinai teikiantys asmenys. Atlygintina politinė reklama turės būti aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

Taip pat šiandien Seimas pritarė Referendumo konstituciniam įstatymui (projektui Nr. XIVP-658(2). Šiuo teisės aktu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, Lietuvos Respublikos piliečiams sudaromos teisinės galimybės saugiai įgyvendinti referendumo teises ekstremalių situacijų atvejais, sprendžiant svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus.

Įstatyme nustatyta, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso piliečiams ir Seimui. Piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę gali įgyvendinti ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių. Siūlymą paskelbti referendumą turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė. Sprendimą dėl šio siūlymo priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka. Seimo nutarime dėl referendumo paskelbimo nurodoma referendumo rūšis, referendumo data, referendumui teikiamo sprendimo tekstas. Numatoma, kad referendumo data būtų skiriama ne vėliau kaip po 12 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Referendumas vyksta vieną dieną.

Iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti reiškiama ne anksčiau kaip po vienų metų.

Priimtu teisiniu reguliavimu užtikrinama galimybė Lietuvos Respublikos piliečiams saugiai dalyvauti referendumuose. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį arba paskelbus karantiną, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė arba nustatomi kiti ribojimai, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai turi būti aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat siūloma papildomai įrengti balsavimo patalpas tose apylinkėse, kur rinkėjų skaičius viršija 3000, o saviizoliacijoje esantys rinkėjai galės balsuoti namuose.

Įstatyme taip pat nustatyta, kad piliečių papirkimo faktai yra skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.

Kartu patikslintos ir iki šiol galiojusio Referendumo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios referendumui siūlomo sprendimo teksto kokybišką parengimą, įtvirtinant, kad grupės pateiktam referendumui siūlomo sprendimo tekstui reikalingą teisinę pagalbą suteikia Seimo kanceliarija (šiuo metu galiojančiame Referendumo įstatyme minėtą funkciją atlieka Vyriausybės kanceliarija).

Seimo informacija

Back to top button