LAT išaiškino, kokia tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo teismui nusprendus dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 28 d. išnagrinėjo bylą (Nr. e3K-3-106-823/2022), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės atnaujinti procesą, kai teismas nusprendė dėl asmenų, kurie buvo neįtraukti į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti bešeimininkiais 2 895 278,66 Eur, kurie buvo pervesti iš Sakartvele registruotos bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos į Vokietijoje registruotos bendrovės „Status Berater GmbhS“ banko sąskaitą, esančią Lietuvoje, ir perduoti šias lėšas Lietuvos valstybės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas, nepranešęs bendrovei „Krimer Ltd“ ir neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimą, VMI pareiškimą tenkino.
Pareiškėja bendrovė „Krimer Ltd“ kreipėsi teismą, prašydama atnaujinti procesą šioje byloje, nes teismas nusprendė dėl jos, kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir paliko nepakeistą šio teismo nutartį. Teismai savo poziciją argumentavo tuo, kad bendrovė „Krimer Ltd“ nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent ji yra lėšų valdytoja ir savininkė, o ne tik tarpininkė, kaip buvo konstatuota ikiteisminiame tyrime.
Kasaciniame skunde bendrovė „Krimer Ltd“ teigė, kad tik atnaujinus procesą byloje turėtų būti išsamiai tiriama, ar ginčo lėšos iš tiesų priklausė jai ir ar pagrįstai tenkintas VMI prašymas dėl lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą dėl pagrindo atnaujinti procesą neįtraukus į bylos nagrinėjimą asmenų, dėl kurių materialiųjų teisių ar pareigų teismas pasisakė, konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas trimis etapais: pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis); antra, priėmus prašymą, skiriamas teismo posėdis, patikrinama, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino (CPK 368 straipsnis) ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis); trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu pagal proceso atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, turi įvertinti teisinių santykių, dėl kurių buvo pasisakyta teismo sprendime, priimtame išnagrinėtoje byloje, pobūdį ir tokiu būdu spręsti, ar yra pagrįstas pagrindas teigti, jog buvo nuspręsta dėl asmens materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant tokiam asmeniui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar asmens neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (asmens teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, kuriuo ginčo lėšos pripažintos bešeimininkėmis ir konstatuota, kad nei bendrovė „Status Berater Gmbh“, nei bendrovė „Krimer Ltd“ nėra šių lėšų savininkė ar teisėta valdytoja, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl to, jog ginčo lėšos nepriklauso bendrovei „Krimer Ltd“, iš esmės nusprendė dėl šios bendrovės materialiųjų teisių ir pareigų ir tai darė neįtraukęs bendrovės į bylą bei nesudaręs jai galimybės pasisakyti dėl ginčo lėšų valdymo teisėtumo ir pagrindo šias lėšas pripažinti bešeimininkiu turtu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspręsta ir dėl bendrovės „Krimer Ltd“ teisių į ginčo lėšas, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad procesui šioje byloje atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) buvo pakankama nustatyti, jog ginčo lėšos buvo pervestos iš neįtrauktos į bylą bendrovės „Krimer Ltd“ banko sąskaitos, nes lėšų pripažinimas bešeimininkėmis šiuo atveju nebuvo teisiškai įmanomas teismui taip pat nepasisakant ir dėl pareiškėjos (ne)turimų teisių į jas. Tuo tarpu dėl to, ar bendrovė „Krimer Ltd“ iš tiesų yra ginčo lėšų savininkė ar teisėta valdytoja, turės būti sprendžiama nagrinėjant bylą atnaujintame procese, sudarius bendrovei „Krimer Ltd“ galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis įrodinėjant savo teisių galimą pažeidimą, nes ši galimybė iš bendrovės buvo atimta neįtraukus jos į civilinę bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
