Apie administracinių teismų prestižą ir jurisprudencinį lygį jaunos demokratijos valstybėse
Prof. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė tęsia savo iniciatyva paskelbti mokslinių straipsnių ciklą, skirtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20mečio įkūrimui paviešinti užsienio moksliniuose leidiniuose. Lenkų kalba š.m. balandžio mėnesį buvo išpublikuotas jos straipsnis „REFORMY SĄDOWNICTWA ADMINISTRACYJNEGO NA LITWIE“ moksliniame žurnale Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica. Straipsnis buvo parengtas dalyvaujant lyginamosios teisėtyros tyrime, įvertinant administracinės teismų sistemos reformų rezultatus jaunų demokratijų šalyse: Lenkijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Serbijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir Kazachstane. Tyrimo analizė buvo atlikta atsižvelgiant į teisminės gynybos modelius, susiformavusius senosiose Europos demokratijose, daugiausia Austrijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti ir tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Administracinės teismų sistemos reformos jaunos demokratijos šalyse“ (2021 06 10–11, Lodzės universiteto Teisės ir administravimo fakultetas). Tyrimo metodologija apėmė įvairius administracinės justicijos reformavimo aspektus, tačiau pagrinde buvo nagrinėjami trys klausimai: 1) šiuolaikiniai teisinės valstybės ir administracinės teisminės sistemos raida ir iššūkiai, 2) nacionalinių administracinių teismų sistemos pokyčių kryptys, 3) administracinės teisminės sistemos ateitis.
Administracinės teisminės peržiūros ateitis Europoje glaudžiai susijusi su konstituciniais nacionalinių valstybių įsipareigojimais puoselėti aukštus teisminės gynybos standartus jaunos demokratijos šalyse, kurie gali būti įgyvendinti įvairiais ir skirtingais teisminiais viešosios administracijos kontrolės modeliais. Tokios plėtros bendrą pagrindą lemia Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos Sąjungos teisė, kurios, formuodamos veiksmingą teisminę kontrolę, priartina jaunų demokratijų sistemas prie senųjų Europos demokratijų (Sommermann 2019, 1770). Jaunų demokratijų įstatymų leidėjai vis dar susiduria su daugybe iššūkių. Visų pirma, kaip užtikrinti balansą tarp aukštų procesinių teisminės peržiūros standartų ir būtinybės užtikrinti teisminės sistemos veiksmingumą (įskaitant ir operatyvumą). Todėl kuriamos „lankstesnės“ procesinės taisyklės teisme ir procedūrinės taisyklės viešojo administravimo institucijose, pvz. įvedamos alternatyvios ginčų sprendimo formos (tarpininkavimas, mediacija), įvedamas grupės ieškinys ar modeliniai teismo procesai. Visgi, „lanksčių“ procesinių institutų įvedimas niekada netaps lemiančiu veiksniu sprendžiant bylas administraciniuose teismuose.
Daugelio valstybių administracinio proceso įstatymai numato modelį, jog administracines bylas pirmoje instancijoje gali nagrinėti vienas teisėjas rašytinio posėdžio tvarka, taip paspartinant procesą ir sutaupant bylos nagrinėjimo sąnaudas. Visgi, teisinio tikrumo puoselėjimui ir procesinių staigmenų išvengiamumui priimtinesnis yra modelinio teismo proceso institutas, kai administraciniuose teismuose nagrinėjama daug teisės ir faktų požiūriu vienarūšių individualių administracinių bylų. Šis iš Vokietijos „perimtas“ procesinis institutas (Musterverfahren) žinomas Kroatijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, tačiau dažnai praktikoje neveikia arba netaikomas.
Kita rimta administracinės teisminės sistemos efektyvumo problema yra susijusi su vis sudėtingėjančiu materialinės administracinės teisės lygiu, todėl kyla klausimas dėl teisėjų specializacijos ir profesinės kompetencijos pačioje administracines bylas sprendžiančių teisėjų viduje. Kuo daugiau materialinėje administracinėje teisėje ir viešojo administravimo institucijų procedūrinėje veikloje atsiranda specialaus teisinio reguliavimo „lex specialis“, tuo sudėtingėja ir teisminių ginčų sprendimo procesas. Ginčų kompleksiškumas, viešosios administracijos institucijų veiklos specializacija ir operatyvus reagavimas lemia, jog įprastais būdais teisminė kontrolė gali inertiškai sureaguoti į daugiasluoksnius administracinių ginčų aspektus, todėl Europoje kalbama apie sisteminius administracinių teismų kompetencijos apeliacinėse ir kasacinėse instancijose pokyčius. Pastebimos europinės tendencijos, jog dėl administracinės teisės specializacijos apimties ir specializuotų žinių poreikio kalbama apie apeliacinės instancijos „renesansą“.
Visgi, siekiant teisminio nagrinėjimo kokybės, išlieka ypatingos profesinės kvalifikacijos teisėjų korpuso poreikis, galintis dinamiškai integruoti ir konstitucinius, ir supranacionalinius europinius teisinius standartus (Europos Sąjungos ir Europos Tarybos) savo veikloje, ir taip galintis palaikyti aukštą jurisprudencinį lygį bei visos administracinės teisminės sistemos prestižą, kuris šiuo metu daugelyje jaunų demokratijų šalių susiduria su sisteminiais iššūkiais (pvz. Lietuvoje, Ukrainoje, Kroatijoje, Kazachstane), o atskirais atvejais, pvz. Lenkijoje, net visa teismų sistema patiria sisteminį nuosmukį (Wawrzyniak 2021, p. 76 ir toliau; Świątkowski, 2021, p. 5 ir toliau; Jaskiernia 2020, 91 ir toliau; Bojarski, Grajewski, Kremer , Żurek 2019 ).
Parengė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorė
