Antstoliai

Pigesnio informavimo kelias atviras visiems

Atsisakius nebūtinų registruotųjų pašto siuntų ir pasirinkus elektroninį informavimo būdą, kiekvienos skolos priverstinis išieškojimas atpinga vidutiniškai 20 proc. Tačiau dešimtys tūkstančių skolingų žmonių vis dar nesinaudoja šia galimybe sutaupyti.

Pigesniu informavimo keliu nuo 2020 m. liepos juda visos skolos iki 1000 eurų. Antstolis registruotąja pašto siunta siunčia tik pirminį procesinį dokumentą, pranešdamas apie pradedamą išieškojimo procesą ir informuodamas apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis – per Antstolių informacinę sistemą portale antstoliai.lt.  Jeigu skola viršija 1000 eurų, jos nukreipimui pigesniuoju keliu jau būtina viena iš dviejų sąlygų. Skolingam asmeniui turi būti sėkmingai įteiktas bent vienas registruotąja pašto siunta siųstas dokumentas, arba asmuo turi pats raštu kreiptis į antstolį dėl dokumentų gavimo tik elektroninių ryšių priemonėmis.

„Elektroninio informavimo kelyje laukiame visų, kam tenka spręsti finansines problemas. Šis procesinių dokumentų teikimo būdas žmonėms ne tik pigesnis, bet ir gerokai patogesnis: nelieka rizikos nepastebėti svarbių dokumentų ar juos pamesti“,– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Laurynas Lukšys.

Tais atvejais, kai antstolis vykdymo proceso šalims siunčia elektroninėje erdvėje parengtus dokumentus el. paštu, adresatas gauna automatinį pranešimą su pridėtais dokumentais ir nuorodą. Paspaudęs nuorodą, jis nukreipiamas į Vykdomosios bylos portalą antstoliai.lt, prie kurio prisijungęs taip pat gali peržiūrėti atsiųstus dokumentus.

Pagal statistiką beveik 69 proc. visų Lietuvos gyventojų naudojasi el. paštu, o dažniausiai prasiskolinančių žmonių amžiaus grupėje (35-44 m.) besinaudojančių el. paštu yra net 85 proc. Antstolio A. Lukšio teigimu, šie skaičiai ir pažangus teisinis reguliavimas sukuria prielaidas elektroniniam skolininkų informavimo būdui Lietuvoje tapti dominuojančiu. Deja, daugelio skolingų žmonių teisinis išprusimas dar atsilieka nuo kompiuterinio. Todėl apie savo teisę pasirinkti elektroninį procesinių dokumentų gavimo būdą jie tiesiog nežino.

Kaip pastebi antstolis L. Lukšys, pastaruoju metu antstoliai periodiškai sulaukia darbdavių prašymų nebesiųsti rašytinių patvarkymų dėl išskaitų iš darbuotojų darbo užmokesčio paštu. Darbdaviams labiau priimtinas elektroninis dokumentų pateikimo būdas, nes jis „išvaduoja“ nuo besikaupiančių dokumentų šūsnių ir nuo pareigos juos archyvuoti bei naikinti. Galbūt darbdaviai galėtų paskatinti ir skolingus darbuotojus pranešti savo el. pašto adresus antstoliams, svarsto antstolis A. Lukšys.

Elektroninio informavimo būdo nepasirinkusiems skolininkams procesiniai dokumentai ir toliau siunčiami registruotomis pašto siuntomis, nors toks informavimas daugeliu atvejų tėra informavimo fikcija. Apie 50-60 proc. registruotu paštu siųstų antstolių  procesinių dokumentų grįžta neįteikti dėl to, kad adresatas nebegyvena vykdomajame dokumente nurodytu adresu, kurjeris jo neranda namuose, laiškas neatsiimamas pašto skyriuje ir t. t. Ir jeigu Paštu neįteikti raginimai įvykdyti sprendimą paskelbiami interneto portale antstoliai.lt ir pagal įstatymą laikomi tinkamai įteiktais, neatsižvelgiant į tai, ar adresatai juos perskaito. Visi kiti paštu neįteikti procesiniai dokumentai antstolių kontorose sunaikinami. Taigi, daugeliu atvejų apie priverstinį skolos išieškojimą asmuo sužino tik tada, kai vieną dieną nebegali pasinaudoti areštuota savo banko sąskaita, arba kai darbdavys pradeda išskaičiuoti skolą iš atlyginimo.

Elektroninis susižinojimo būdas maksimaliai padidina garantijas, kad asmuo laiku gaus reikiamą informaciją iš antstolio ir galės pasirūpinti savo prievolėmis palankiausiu būdu. Pavyzdžiui, iš antstolio atsiųsto raginimo sužinojęs apie piniginę prievolę, galės geruoju susimokėti skolą ir nepatirti didesnių išieškojimo išlaidų, taip pat – ir išsaugoti konfidencialumą.

Lietuvos antstolių rūmų informacija

Back to top button