Komentarai

R. Birštonas. Rusijos Federacijoje stabdoma „nedraugiškų valstybių“ intelektinės nuosavybės apsauga

Pastarųjų savaičių dėmesys dėl karo Ukrainoje buvo sukoncentruotas į viešąją teisę,  ypač, tarptautinę humanitarinę teisę. Tačiau tokio masto įvykiai nepalieka nuošalyje jokios gyvenimo srities, ne išimtis yra intelektinės nuosavybės apsauga – poveikis jai bus tiesioginis ir ženklus. Galima pastebėti, kad tam tikra „slapta“ kova visuomet vyko tarpvalstybinėje intelektinės nuosavybės plotmėje, vienoms („išsivysčiusioms“) valstybėms siekiant išsaugoti savo technologinį/kultūrinį, o kartu ir ekonominį, politinį bei kitokį pranašumą, o kitoms („besivystančioms“) bandant technologijas ar kitą intelektinės nuosavybės saugomą turinį kuo greičiau ir pigiau perimti. Visgi paskutinių dienų įvykiai žymi naują etapą ir šią slaptą kovą dėl intelektinės nuosavybės paverčia visiškai atvira.    

Šis komentaras skirtas aptarti ir įvertinti Rusijos Federacijos (toliau – ir RF) žingsnius intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, kuriais atsakoma į Vakarų ir kitų valstybių jai paskelbtas ekonomines bei politines sankcijas. Kadangi Lietuva yra viena iš valstybių, kuriai minimos RF priemonės yra taikomos, jos tiesiogiai paveiks Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų intelektinės nuosavybės apsaugą Rusijoje (ir ne tik).

Komentare veiksmai vertinami iš (tarptautinės) intelektinės nuosavybės teisinės apsaugos perspektyvos. Verta pastebėti, kad yra ir papildomų teisinių aspektų (pvz., bendroji teisės į nuosavybę apsauga ar kitų žmogaus teisių apsauga), per kurių prizmę galima vertinti RF veiksmus, tačiau tai reikalauja atskiro komentaro.

Pokyčiai išradimų, naudingųjų modelių ir dizaino apsaugos srityje

Šių metų kovo 6 dieną Rusijos Federacijos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 299, kuriuo pakeitė metodiką, nustatančią patento savininkui išmokamos kompensacijos dydį už išradimo, naudingojo modelio ar dizaino (originale vartojama sąvoka „промышленные образцы“, kurią lietuviškoje teisinėje terminijoje atitinka „dizaino“ sąvoka; šiame komentare patogumo dėlei vartojama pastaroji) naudojimą be jo sutikimo. Pakeitimo esmė – jog su valstybėms, kurios pripažintos atliekančiomis „nedraugiškus veiksmus Rusijos Federacijos atžvilgiu“ (toliau – „nedraugiškos valstybės“), susijusiems teisių turėtojams mokamos kompensacijos dydis yra 0 procentų nuo naudotojo gautų pajamų (įprastais atvejais, mokamos kompensacijos dydis yra 0,5 procento). Minėta metodika yra susieta su RF Civilinio kodekso 1360 straipsniu, kuris numato, kad RF Vyriausybė turi teisę būtinojo reikalingumo atvejais, susijusiais su valstybės gynybos ir saugumo užtikrinimu, piliečių gyvybės ir sveikatos apsauga, nuspręsti dėl išradimo, naudingojo modelio ar dizaino panaudojimo be patento savininko sutikimo, jam kuo greičiau apie tai pranešant ir išmokant proporcingą kompensaciją. Beje, RF Ekonominio vystymo ministerijos veiksmų plane yra numatyta papildyti Civilinio kodekso 1360 straipsnį, numatant neatlygintiną panaudojimą „nedraugiškų valstybių“ atžvilgiu.

Kaip minėta, nurodytas naujasis teisinis reguliavimas taikomas „nedraugiškoms valstybėms“. Tokiomis nedraugiškomis valstybėmis laikomos:  Europos Sąjungos valstybės narės, JAV, Didžioji Britanija, Šveicarija, Australija, Kanada, Pietų Korėja, Japonija, Singapūras ir nemažai kitų. Taigi, Lietuva, kaip ES valstybė narė, patenka į „nedraugiškųjų“ sąrašą ir jai aptariamos priemonės taikomos visa apimtimi.   

Asmenys, susiję su „nedraugiškoms valstybėms“ yra teisių turėtojai, turintys tokios valstybės pilietybę arba registraciją ar joje atlieka pagrindinę ūkinę veiklą arba tokia valstybė yra pagrindinė pelno gavimo vieta.  

Formaliai pačios intelektinės nuosavybės teisės nėra panaikintos, tai yra, patento, naudingojo modelio ar dizaino savininkai ir toliau išlieka savininkais, jų teisės nėra nacionalizuotos ir nepereina kitiems asmenims. Nėra suvaržyta (bent, kiek žinoma šiuo metu) ir jų disponavimo teisė. Tačiau faktiškai nurodytomis sąlygomis yra panaikintas patento, naudingojo modelio ir dizaino savininkų teisių išimtinumas, kuris yra esminė intelektinės nuosavybės teisės savybė, ir įgalintas neatlygintinas naudojimas, kas reiškia, jog atitinkamas objektas faktiškai nebėra saugomas.

 Kiek Lietuvos subjektų (fizinių ir juridinių asmenų) šiuo metu yra patentavę išradimus, naudinguosius modelius ar dizainą Rusijos Federacijoje tikslių duomenų nėra. Taip pat šiuo metu dar nėra žinoma apie jokį konkretų asmenį, kurio išradimu, naudinguoju modeliu ar dizainu jau pasinaudota pagal naująjį reguliavimą. Reikia atkreipti dėmesį, kad pats savaime aukščiau nurodytas reguliavimas neįgalina naudoti konkrečių asmenų intelektinės nuosavybės, tik sukelia tam prielaidas. Dėl konkrečių objektų naudojimo sprendimą turėtų priimti RF Vyriausybė.

Prekių ženklų apsauga

Kalbant apie „nedraugiškų valstybių“ subjektų teises į prekių ženklus, teisinis reguliavimas, įgalinantis jų neatlygintiną panaudojimą, kiek žinoma, dar nėra priimtas. Tačiau RF Ekonominio vystymo ministerija yra paskelbusi svarstanti galimybę netaikyti atsakomybės už prekių ženklų pažeidimus, jei jie susiję su ekonominių sankcijų ar užsienio verslo pasitraukimu sukeltu prekių trūkumu. Be to, naujausiais duomenimis, jau yra parengtas įstatymo projektas, kuris leis nustatyti pasitraukiančių užsienio kompanijų, priklausančių nedraugiškoms valstybėms, „išorinį valdymą“. Toks valdymas apimtų ir įmonės prekės ženklus, kitaip sakant, tai prilygtų prekių ženklų neatlygintinam nusavinimui RF teritorijoje.

Kita vertus, netgi nelaukiant reguliavimo pakeitimų, kovo 2 dieną Rusijos miesto Kirovo teismas jau priėmė sprendimą neginti PEPPA PIG ir DADDY PIG prekės ženklų. Bylą inicijavo įmonė Entertainment One UK prieš RF pilietį Ivaną Koževnikovą. Nors byla buvo susijusi su banaliu prekės ženklo panaudojimu be leidimo, teisėjas atmetė ieškinį nesiremdamas jokiu specialiu reguliavimu, tačiau savo sprendimą grįsdamas tuo, jog ieškovas yra registruotas ir vykdo veiklą Jungtinėje Karalystėje, o pastaroji taiko sankcijas RF, todėl  pripažino ieškovo veiksmus piktnaudžiavimu teise (RF Civilinio kodekso 10 str.). Pikantiškumo bylai suteikia ne tik tai kad, kad ieškovas buvo iš Jungtinės Karalystės, kuri yra viena garsiausių RF kritikių, bet ir tai, kad Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas praėjusiais metais yra viešai paskelbęs, kad PEPPA PIG yra jo mėgiamas personažas.

Toks teismo sprendimas signalizuoja, kad „nedraugiškų valstybių“ įmonių prekių ženklų naudojimas yra leidžiamas be prekių ženklų savininkų sutikimo ir už tai nebus taikoma teisinė atsakomybė. O praktiškai tai reiškia, kad prekių ženklų apsauga RF apskritai nebeveikia ir šiuo požiūriu einama netgi toliau, negu išradimų, naudingųjų modelių ir dizainų atveju.

Autorių teisių apsauga

Tarp daugelio bendrovių, kurios paskelbė stabdančios savo veiklą RF, yra nemažai pramogų sektoriaus įmonių (pvz., Netflix), taip pat kompiuterinių programų kūrėjų (Apple, Microsoft, Oracle), kurių teikiamas turinys yra saugomas autorių teisų. Turint galvoje kompiuterių programinės įrangos reikšmę, natūraliai kyla klausimas dėl jų apsaugos.

Paskelbtame RF Ekonominio vystymo ministerijos veiksmų plane numatyta pašalinti atsakomybę už kompiuterinių programų, teises į kurias turi „nedraugiškų valstybių“ asmenys, nelicencijuotą naudojimą. Nėra aiškumo dėl kitų autorių teisių objektų, bet jau yra Rusijos parlamentarų pasisakymų, jog turėtų būti įgalintas ir nemokamas „nedraugiškų valstybių“ pramoginio turinio (pvz., Holivudo filmų) naudojimas. Taigi, panašiai kaip ir išradimų, naudingųjų modelių bei dizaino atveju, formaliai autorių teisės nėra paneigiamos, tačiau pašalinamas jų realus teisinis gynimas.

Be to, aukščiau aptartoje PEPPA PIG byloje taip pat buvo keliamas ir autorių teisių pažeidimo klausimas, kurį teismas atmetė motyvuodamas tuo pačiu „nedraugiškos valstybės“ ir piktnaudžiavimo teise argumentu. Taigi, autorių teisių gynimas RF teismuose jau šiuo metu yra abejotinas.

Teisinis situacijos vertinimas

Nors atskirų aukščiau nurodytų intelektinės nuosavybės teisių atžvilgiu yra taikomi šiek tiek skirtingi tarptautiniai susitarimai, tačiau nesunkiai galima padaryti kai kurias bendras išvadas.

Rusijos Federacija (kaip ir Lietuva) yra visų pagrindinių intelektinės nuosavybės teisių sutarčių dalyvė, iš kurių šiam komentarui svarbiausios yra Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo, Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Tarptautinė konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos bei Pasaulio prekybos organizacijos Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis).  

Visos aukščiau nurodytos keturios tarptautinės sutartys yra paremtos pamatiniu nacionalinio režimo principu, kuris reiškia, kad Rusijos Federacija yra įsipareigojusiu suteikti visų šių sutarčių valstybių narių asmenims tokią pačią teisinę apsaugą, kokią suteikia savo piliečiams. Pastebėtina, kad tarptautinės intelektinės nuosavybės genezės pradžioje šis principas konkuravo su abipusiškumo principu, reiškiančiu, kad užsieniečiui valstybėje A suteikiama apsauga priklauso nuo valstybės B, su kuria užsienietis yra susijęs, suteikiamos apsaugos A valstybės asmenims. Tačiau abipusiškumo principo valstybių narių atžvilgiu atsisakyta (su nedidelėmis išimtimis) ir nacionalinio režimo principas įsitvirtino kaip pamatinė intelektinės nuosavybės apsaugos taisyklė. Šiuo metu ji yra įtvirtinta Berno konvencijos 5 straipsnyje, Romos konvencijos 2, 4, 5 ir 6 straipsniuose, TRIPS sutarties 3 straipsnyje. Nekartojant visų nurodytų straipsnių, kurių formuluotės šiek tiek skiriasi, bet esmė ta pati, iliustracijos tikslais apsiribosime Paryžiaus konvencijos 2 str. 1 d. citata:

„Kiekvienos į Sąjungą įeinančios šalies piliečiai kitose šalyse naudojasi pramoninės nuosavybės apsaugos atžvilgiu tokiomis pat privilegijomis, kurias šiuo metu arba ateityje suteikia atitinkami įstatymai saviems piliečiams, nevaržant šioje Konvencijoje numatytų teisių. Iš to seka, kad jų teisės bus saugomos taip pat, kaip ir tos šalies piliečių teisės, ir jie naudosis tomis pat teisėtomis apsaugos priemonėmis nuo bet kokio pasikėsinimo į jų teises, jeigu jie laikysis sąlygų ir formalumų, numatytų savo šalies piliečiams.“

Nacionalinio režimo principas gali būti suvokiamas kaip draudimas diskriminuoti užsieniečius ir numatyti jiems blogesnę padėtį nei nacionaliniams subjektams. (Iš tiesų galiojančių tarptautinių sutarčių mechanizmas leidžia nacionalinius subjektus laikyti prastesnėje padėtyje, o užsieniečių teisinė padėtis galėtų būti geresnė. Svarbu tai, kad užsieniečių padėtis negali būti blogesnė.) Galima šį draudimą pavadinti vertikalios užsieniečių diskriminacijos draudimu.

Papildomai, TRIPS sutarties 4 straipsnis numato didžiausio palankumo režimo principą, kuriuo kartu uždraudžiama diskriminacija tarp užsieniečių, priklausiančių skirtingoms valstybėms (galima jį būtų pavadinti horizontalios diskriminacijos draudimu).

Nereikia didelio teisinio tyrimo, kad suprasti, jog aukščiau aptarti RF teisės aktai ir teismo sprendimas nurodytą nacionalinio režimo ir didžiausio palankumo principą pažeidžia. Rusijos Federacija „nedraugiškų valstybių“ sąraše esančių valstybių asmenims numato blogesnę padėtį tiek lyginant su Rusijos subjektais, tiek su užsieniečiais, susijusiais su valstybėmis, nepatekusiomis į nedraugišku valstybių sąrašą.

Papildomai pastebėtina, kad nulinio tarifo nustatymas neleidžia kalbėti apie kompensacijos kaip privalomos sąlygos, numatytos RF tarptautinėse sutartyse, pasinaudoti intelektinės nuosavybės objektu be jo savininko leidimo, atitikimą. Nulis ir yra nulis, o ne kompensacija, tad „nulinė kompensacija“ yra save paneigianti sąvoka (oksimoronas). 

Galimos reakcijos?

Teisės pažeidimą konstatuoti lengva, sunkiau yra rasti veiksmingą atsaką. Todėl pabaigai keletas preliminarių minčių apie galimas veiksmų kryptis Lietuvos ūkio subjektams ir ES institucijoms.

Pirmiausia, galima samprotauti apie vidinių teisinių gynimo priemonių RF išnaudojimą. Šias priemones tektų taikyti patiems fiziniams ar juridiniams asmenys, kurių intelektinės nuosavybės teisės buvo neigiamai paveiktos (minėta, šiuo metu apie tokius Lietuvos subjektus žinių nėra). Pavyzdžiui, galima kelti klausimą, ar minėtas RF Vyriausybės nutarimas Nr. 299 neprieštarauja aukštesnės galios aktams – RF Konstitucijai ir/ar RF tebegaliojančioms tarptautinėms sutartims. Taip pat teismų sprendimus, tokius kaip PEPPA PIG byloje, galima skųsti apeliacine tvarka, juolab, kad šioje byloje teismo pateiktas argumentas dėl piktnaudžiavimo teise nėra pagrįstas netgi formaliai, nes į vieną suplakti du skirtingi subjektai – Jungtinė Karalystė ir joje veikianti įmonė. Visgi esama padėtis vargu ar leidžia tikėtis įprastų teisėtumo kontrolės būdų veikimo ir galutinio palankaus rezultato.

Kitas įdomus klausimas, ar Lietuvos ir kitų „nedraugiškų valstybių“ teisių turėtojai gali perleisti savo atitinkamas intelektinės nuosavybės teises subjektams, nesusijusiems su nedraugiškomis valstybėmis (tai gali būti ir įsteigtas naujas juridinis asmuo) ir tokiu būdu išvengti teisinės apsaugos netaikymo. 

Galiausiai, akivaizdu, jog naujų pramoninės nuosavybės objektų patentavimas ar registravimas Rusijos Federacijoje dabartinėmis sąlygomis yra itin rizikingas, nes negali užtikrinti realios teisinės apsaugos (jau nekalbant apie tai, kad tokiam patentavimui ar registravimui gali kliudyti RF taikomos sankcijos).

Pereinant nuo individualių ūkio subjektų prie tarpvalstybinio lygmens, galėtų ir turėtų būti keliamas tarptautinių RF įsipareigojimų pažeidimo klausimas. Kalbant apie Paryžiaus, Berno ir Romos konvencijas, kurias administruoja Pasaulio Intelektinės Nuosavybės Organizacija (JTO specializuota agentūra), dėl šių sutarčių aiškinimo ir taikymo kylantys ginčai pirmiausia turėtų būti sprendžiami derybomis. Derybomis nepavykus klausimo išspręsti, yra galimybė, jog tarp valstybių kilusius ginčus dėl šių sutarčių aiškinimo ir taikymo spręstų Tarptautinis Teisingumo Teismas. Tačiau iki šiol šia galimybe  nė karto nėra  pasinaudota intelektinės nuosavybės ginčams spręsti. Svarbiausia, jog Tarptautinis Teisingumo Teismas apsiribotų teisės išaiškinimu, tačiau neturi priemonių taikyti sankcijų, taigi, jo sprendimas nesukeltų jokių praktinių pasekmių.

Todėl pagrindinis formalus tarpvalstybinių intelektinės nuosavybės ginčų sprendimo būdas yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ginčų sprendimo mechanizmas. Nors Vakaruose jau reiškiamos pozicijos, jog RF turėtų būti pašalinta iš PPO, tačiau pati RF nėra išreiškusi tokio ketinimo.  Tiesa, paminėtina problema, jog nors pati procedūra nėra itin greita (vidutinė ginčo sprendimo trukmė normaliomis sąlygomis yra 18 mėnesių), dėl vidinių politinių priežasčių jau kuris laikas negali būti suformuota Apeliacijų institucija, o tai trikdo ginčų sprendimą PPO rėmuose ir sunku prognozuoti, kada sprendimas būtų priimtas. Nepaisant nurodytų trūkumų, PPO ginčų sprendimo mechanizmas lieka viena galimų teisinio atsako priemonių.  

Parengė Dr. Ramūnas Birštonas, VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius

Back to top button