StudentaiTeismai

Individualaus konstitucinio skundo institutas Lietuvoje

Lietuvos teisinėje sistemoje nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti individualaus konstitucinio skundo institutas, kuris egzistuoja daugelyje Europos Sąjungos šalių, turinčių konstitucinį teismą. Individualus konstitucinis skundas skirtas pavienių asmenų teisių užtikrinimui. Priklausomai nuo valstybės teisinėje sistemoje įtvirtintos individualaus konstitucinio skundo formos (kurios iš esmės yra tik dvi: norminė ir plati), kreipimosi į konstitucinį teismą minėtu skundu objektas ir subjektas valstybėse yra skirtingi. Taigi, kokia individualaus konstitucinio skundo forma yra įtvirtinta Lietuvoje? Ar ji tikrai yra pakankama apginti pažeistas konstitucines žmogaus teises ir laisves?

Lietuvoje norėta įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą jau nuo 2005 metų. Nei 2007 m., nei 2009 m. nebuvo palankūs minėto instituto įvedimui į Lietuvos teisinę sistemą. Iki 2019 m. kovo 21 d. vis buvo atidėliojama pritarti Seimo narių grupės teikiamiems siūlymams keisti Konstitucijos 106 ir 107 straipsnius. Tokio sprendimo nepriėmimui įtakos turėjo 2008-ųjų metų ekonominė krizė, nes individualaus konstitucinio skundo atsiradimas neabejotinai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Taip pat buvo ne kartą svarstyta, kaip realiai būtų įgyvendinamas naujasis institutas Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks modelis būtų pasirinktas.

Individualaus konstitucinio skundo formos yra dvi: siaura norminė ir plati. Esant siauro norminio konstitucinio skundo modeliui, asmeniui, išnaudojusiam visas kitas teisinės gynybos priemones, suteikiama teisė kreiptis į konstitucinį teismą dėl pažeistų jo asmeninių teisių ar laisvių, kai konkrečiu atveju priimant sprendimą jo atžvilgiu, teisinės institucijos rėmėsi šalies Konstitucijai prieštaraujančiu teisės aktu. Konstitucinis teismas neturi įgaliojimų panaikinti kitų teismų priimtų sprendimų. Konstitucinis teismas priėmęs sprendimą, kad tam tikras teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, toliau nebekontroliuoja to norminio teisės akto baigties valstybės teisinėje sistemoje. Esant plačiam modeliui, asmuo tiesiogiai galėtų pateikti skundą į Konstitucinį Teismą dėl bet kokio valdžios institucijų veiksmo, dėl vykdomųjų aktų, vietos savivaldos institucijų, teismo sprendimų asmens atžvilgiu, kuriais galimai pažeidžiamos jo konstitucinės teisės ir laisvės. Būtų galimybė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismų sprendimus.

Taigi 2019 m. kovo 21 d. Lietuvoje buvo pasirinktas siauro norminio individualaus konstitucinio skundo modelis. Tai reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris gina savo pažeistas konstitucines teises ar laisves, įgyja teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik išnaudojęs visas kitas įmanomas teisinės gynybos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą netapo kaip ketvirtoji instancija ir neišplėtė Konstitucinio Teismo kompetencijos. Konstitucinio Teismo paskirtis šiuo atveju yra apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurias pažeidė ar suvaržė valstybės institucijų ar teismų priimti sprendimai to asmens atžvilgiu, grindžiami galimai Konstitucijai prieštaraujančiais įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Vyriausybės, Respublikos Prezidento aktais. Asmeniui kreipiantis į Konstitucinį Teismą nereikia mokėti žyminio mokesčio. Nors nėra privaloma, tačiau siūlytina, kad tokį tiesioginį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą surašytų advokatas, nes kaip Konstitucinio Teismo praktika nagrinėjant individualius asmenų prašymus rodo, kad dauguma tokių prašymų yra nepriimami nagrinėti Konstituciniame Teisme arba grąžinami pareiškėjui dėl neišpildytų reikalavimų kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Vienas tokių reikalavimų kreipiantis į Konstitucinį Teismą asmeniui individualiai, yra terminas. Pasitaiko atvejų, kai asmuo praleidęs terminus kreiptis į apeliacinės ar kasacinės instancijos teismus, automatiškai nebetenka ir teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Bendras kreipimosi į Konstitucinį Teismą individualiu skundu terminas yra 4 mėnesiai nuo galutinio ir neskundžiamo teismo priimto sprendimo asmens byloje įsiteisėjimo dienos. Prašymo Konstituciniam Teismui padavimas nestabdo individualaus konstitucinio skundo padavimo termino skaičiavimo. Tai reiškia, kad jei asmuo į Konstitucinį Teismą kreipėsi laiku (nepraėjus 4 mėnesiams nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) per tą laiką, kol atliekamas asmens prašymo išankstinis tyrimas Konstituciniame Teisme ir sprendžiama dėl jo priimtinumo, terminas eina toliau. Konstituciniam Teismui prašymą grąžinus pareiškėjui, skundo padavimo terminas gali būti pasibaigęs.

Konstitucinio Teismo praktikoje yra dar tik keletas išnagrinėtų individualių konstitucinių skundų, kuomet buvo aptikta, kad tam tikrų įstatymų atitinkamas straipsnis prieštarauja Konstitucijai. Tokio Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimas savaime nepanaikina antikonstitucinės teisės akto dalies. Tačiau užkerta kelią remtis ta teisės akto dalimi, kuri prieštarauja Konstitucijai.

Jau yra pavyzdžių, kai asmenų individualūs kreipimaisi į Konstitucinį Teismą buvo priimti ir išnagrinėti. Viename jų Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs individualų skundą, priėmė nutarimą dėl privalomos atestuotų architektų narystės profesinės savivaldos asociacijoje. Buvo konstatuota, kad Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 dalys (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) prieštaravo konstitucinėms vertybėms tokioms kaip draudimas žmones versti priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai ir kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą. Taigi Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 dalimis (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) nebegali būti remiamasi institucijoms priiminėjant sprendimus.

Prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą, pareiškėjas buvo kreipęsis pirmąja instancija į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vėliau kreipėsi apeliacine instancija į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimti sprendimai ir nutartys neskundžiami ir įsigalioja nuo jų priėmimo. Taigi, asmuo, nepraėjus 4 mėnesių laikotarpiui nuo įsigaliojusio ir neskundžiamo teismo sprendimo, kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išnagrinėti galimai, jo manymu, Konstitucijai prieštaraujančią Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija), kuria remdamiesi tiek Architektų rūmai, tiek teismai priėmė sprendimus, patvirtinančius jo architekto kvalifikacijos atestato galiojimo panaikinimo teisėtumą.

Konstituciniam Teismui konstatavus, kad atitinkamas įstatymas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai, asmuo įgyja teisę vėl kreiptis pirmąja instancija į bendruosius ar specialiuosius teismus ir ginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves, kai jau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas ar jo dalis nebegali būti taikomi. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, savaime nėra panaikinami buvę priimti apeliacinės ar kasacinės instancijų teismų sprendimai.

Tekstą parengė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Deimantė Ališauskaitė

Back to top button