VVTAT apie sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos prietaisų reklamą

Siekdama užtikrinti, jog sveikatos priežiūros paslaugos ir medicinos priemonių reklama naujienų portaluose, leidiniuose ir socialinėje erdvėje būtų atitinkanti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (15 straipsnio) nuostatas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teikia rekomendacijas verslininkams bei primena, kad:

• Reklama turi atitikti ir kitus Reklamos įstatyme nustatytus reikalavimus. Vienas jų – sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių (prietaisų) reklamoje draudžiama naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

• Kai portaluose ar leidiniuose apie sveikatos priežiūros paslaugas ir/ar medicinos priemones (prietaisus) yra skleidžiama informacija, atitinkanti reklamos sąvoką, ji privalo atitikti aukščiau minėtą reikalavimą.

• Reklaminė informacija portaluose ir leidiniuose privalo būti aiškiai atskleista vartotojams bei tinkamai pažymėta. Pastebima tendencija, kai reklaminiai straipsniai nėra pažymėti arba tekste naudojamos frazės „rašoma pranešime spaudai“, „partnerio turinys“, „verslo tribūna“, „užsakyta“, „remiamas turinys“ ar pan. Toks reklamos žymėjimas nėra pakankamas.

• Reklamos žymėjimas turėtų būti aiškus ir pateikiamas tokiu būdu, jog vartotojas, matydamas pateikiamą reklaminio pobūdžio tekstą, iš karto suprastų, jog straipsnis yra reklaminio pobūdžio.

• Kai vartotojui daroma įtaka naudotis, pirkti tam tikras prekes, straipsnis atitinka reklamos sąvoką, todėl turėtų būti pažymėtas žodžiu „Reklama“:
  • žodis „Reklama“ turėtų būti pateiktas ne tik straipsnio pradžioje,
  • pateiktas ne mažu šriftu,
  • neturėtų būti užgožiamas panašios spalvos fono.

Papildomai atkreiptas dėmesys į gegužės 26 d. įsigaliojusias minėto straipsnio nuostatas:

Priemonių etiketėse, naudojimo instrukcijoje, tiekiant priemones rinkai, pradedant jas naudoti ar jas reklamuojant draudžiama naudoti tekstą, pavadinimus, prekių ženklus, vaizdus ir metaforinius ar kitokio pobūdžio ženklus, iš kurių naudotojas arba pacientas gali susidaryti klaidingą supratimą apie priemonės numatytą paskirtį, saugą ir veiksmingumą dėl to, kad:

• priemonei priskiriamos funkcijos ir savybės, kurių ta priemonė neturi;
• sudaromas apgaulingas įspūdis dėl gydymo ar diagnostikos, funkcijų ar savybių, kurių priemonė neturi;
• naudotojas arba pacientas neinformuojamas apie tikėtiną riziką, susijusią su priemonės naudojimu pagal jos numatytą paskirtį;
• rekomenduojami kitokie priemonės naudojimo atvejai negu naudojimo atvejai, kurie buvo deklaruoti nurodant numatytą paskirtį, dėl kurios buvo atliktas atitikties vertinimas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos informacija