Komentarai

A. Šekštelo. Kur kreiptis dėl arbitražo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo?

Neretai, priėmus šaliai nepalankų arbitražo teismo sprendimą, tenka svarstyti klausimą dėl tokio sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Esant tarptautiniam arbitražo teismo sprendimui, situacija sąlyginai paprasta. CPK 777 str. numato, kad prašymus dėl užsienio arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo Lietuvoje nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Taip yra dėl to, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja prašymus pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą (Komercinio arbitražo įstatymo (KAĮ) 51 str. 2 d., CPK 774 str.).

Tačiau, jei šalis prašytų, pavyzdžiui, išdėstyti Lietuvoje priimto arbitražo teismo sprendimo įvykdymą, situaciją būtų sudėtingesnė. KAĮ 41 str. 4 d. numato, kad jei arbitražo teismo, kurio vieta yra Lietuvos Respublikoje, sprendimas nevykdomas, vykdomąjį raštą suinteresuotos šalies prašymu išduoda arbitražo teismo vietos apylinkės teismas. Tačiau KAĮ 41 str. nenumato, kuris teismas sprendžia dėl tokio arbitražo teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

Teismo sprendimo atveju yra paprasčiau, nes sprendimą priima teismas. Teismas turi teisę ir išdėstyti sprendimo įvykdymą, arba vykdymą atidėti (CPK 284 str.). Tačiau arbitražo atveju, sprendimą priima arbitražo teismas. Ir tada kyla klausimas – kas turi spręsti tokį prašymą – pats arbitražo teismas, ar, pagal analogiją su CPK 777 str., Lietuvos apeliacinis teismas, ar arbitražo teismo vietos apylinkės teismas.

Pats arbitražo teismas neturį įgaliojimų spręsti dėl jo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo, jei suinteresuota šalis nekėlė šio klausimo arbitražinio nagrinėjimo metu. Po to, kai arbitrai priima galutinį sprendimą, jų funkcijos įvykdytos (functus officio). Functus officio doktrinos esmė – kai arbitražo teismas priima sprendimą, jis praranda visus įgaliojimus. To išimtį gali numatyti įstatymai ar šalių susitarimas. Antai, KAĮ numato galimybė arbitrams priimti papildomą arbitražo sprendimą, arba jį patikslinti ar išaiškinti (KAĮ 45 str.). Tačiau KAĮ nenumato galimybės arbitrams išdėstyti sprendimą ar atidėti jo vykdymą. Vadinasi, arbitrai neturi ex lege įgaliojimų spręsti šalies prašymo dėl arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo. Arbitražo teismas negalėtų priimti ir papildomo sprendimo, jeigu šalis nereiškė tokių reikalavimų arbitražinio nagrinėjimo metu (KAĮ 45 str. 1 d.). Nebent šalys susitartų ir suteiktų arbitražo teismui tokius įgaliojimus, kas praktikoje, vargu ar būtų įprasta, nes arbitražo sprendimas iš karto įsiteisėja ir palankų sprendimą gavusi šalis yra suinteresuota kuo greitesniu jo įvykdymu. Kita, daug realesnė alternatyva – prašyti arbitražo teismo dar arbitražo bylos nagrinėjimo metu sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo tuo atveju, jeigu arbitražo teismas priimtų šaliai nepalankų sprendimą.

Vargu ar pagal analogiją būtų galima taikyti CPK 777 str. ir kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Lietuvoje priimto arbitražo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo. Pirma, CPK 777 str. yra speciali norma (lex specialis) ir aiškiai taikoma tik užsienio arbitražo sprendimų įvykdymo atidėjimui ar išdėstymui. O pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos (CPK 3 str. 7 d., 773 str. 1 d., 777 str.). Antra, CPK 777 str. nurodo Lietuvos apeliacinį teismą, nes būtent šis teismas nagrinėja klausimus dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo (CPK 810 str. 6 d., KAĮ 9 str. 1 d. 2 p., 51 str.). Trečia, teismo proceso atveju, nutartis dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo skundžiama atskiruoju skundu (CPK 284 str. 3 d.). Šalis netektų tokios galimybės, jeigu prašymui dėl Lietuvoje priimto arbitražo teismo sprendimo būtų kreipiamasi pagal CPK 777 str.

Prašymą dėl Lietuvoje priimto arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo galėtų nagrinėti arbitražo teismo vietos apylinkės teismas. Šis teismas išduoda vykdomąjį raštą arbitražo sprendimui įvykdyti (KAĮ 41 str. 4 d.). Tokį prašymą teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atitinkamai, šis teismas galėtų spręsti ir sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą pagal CPK 284 str., nes šie klausimai kyla būtent dėl sprendimo vykdymo klausimų. Teisiniu požiūriu, teismas, taikydamas CPK 284 str., nepriima naujo sprendimo, bet tik sprendžia dėl sprendimo vykdymo ypatumų. Būtent dėl to teismas šiuo klausimu priima ne papildomą sprendimą, o nutartį, kuri skundžiama ne apeliaciniu, bet atskiruoju skundu (CPK 284 str. 3 d.).

Tenka pripažinti, kad dėl Lietuvoje priimto arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo tvarkos egzistuoja KAĮ ir CPK spraga. Todėl tokiu atveju, CPK 284 str. turi būti taikomas pagal analogiją (CPK 3 str. 7 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymo analogija galima esant tokioms sąlygoms: nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo santykį; yra teisės norma, reglamentuojanti panašų santykį; yra toks teisės normų reguliuojamo ir nereguliuojamo santykio panašumas, kuris leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analogijos taikymas yra pateisinamas, t. y. neprieštaraus santykio esmei ir pobūdžiui. Kasacinio teismo praktikoje pirmoji sąlyga aiškinama kaip pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. e3K-3-9-421/2020; e3K-3-123-648/2020, 3K-3-503-469/2016). Pirmoji sąlyga taikyti analogiją egzistuoja – nėra CPK ar KAĮ nuostatos dėl Lietuvoje priimto arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo. Aiškių precedentų taip pat nėra. Vienoje byloje kaip obiter dictum buvo aptartas klausimas, kad šalis kreipėsi dėl Lietuvoje priimto arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo į vykdomąjį raštą priėmusį teismą (tuo metu, dar iki KAĮ 41 str. pakeitimų, tai buvo Vilniaus apygardos teismas, žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį c. b. Nr. 2-1374/2014). Antroji sąlyga taikyti analogiją egzistuoja – yra CPK 284 str., kuris taikomas teismo sprendimų įvykdymo išdėstymui ar atidėjimui. Trečioji sąlyga taikyti analogiją taip pat egzistuoja – analogijos taikymas yra pateisinamas, nes turi būti reglamentuota Lietuvoje priimtų arbitražo sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo procedūra.

Taikant pagal analogiją CPK 284 str., dėl teisinio santykio specifikos, jis turėtų būti taikomas kartu su KAĮ 41 str. Klausimas dėl arbitražo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo negali virsti į arbitražo bylos nagrinėjimą de novo. Todėl šį klausimą nagrinėjantis teismas neturėtų tiesiogiai taikyti CPK 284 str. 2 d. ir šaukti posėdį, jei arbitražo teismas nenustatinėjo, pavyzdžiui, šalių turtinės padėties ir nesvarstė sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimo. Tai koreliuoja ir su KAĮ 41 str., kur visi su arbitražo teismo sprendimo vykdymu susiję klausimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Žinoma, įvertinus tai, kad teismo nutartis dėl Lietuvoje priimto arbitražo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo būtų skundžiama atskiruoju skundu (CPK 284 str. 3 d.), teismas, prieš priimdamas nutartį dėl tokio šalies prašymo, turėtų išklausyti kitą šalį (audiatur et altera pars), nustatęs jai protingą terminą (pvz., 7 ar 14 dienų) atsiliepti (CPK 3 str. 8 d., 284 str. 3 d.). Šalies atskirasis skundas pagal CPK 284 str. 3 d. neturėtų būti apmokestintas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 2 d.).

Apibendrinant, dėl Lietuvoje priimtų arbitražo teismo sprendimų įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo egzistuoja įstatymo spraga, todėl CPK 284 str. turėtų būti taikomas pagal analogija, atsižvelgiant į komercinio arbitražo specifiką. Pats arbitražo teismas, priėmęs galutinį sprendimą, negali spręsti šio klausimo, jei šalys jo nekėlė arbitražinio nagrinėjimo metu. Todėl reikėtų kreiptis į teisę išduoti vykdomąjį raštą turintį arbitražo teismo vietos apylinkės teismą. Įvertinus arbitražinio nagrinėjimo specifiką, šis apylinkės teismas neturėtų rengti žodinio nagrinėjimo ir prašymus turėtų išspręsti rašytinio proceso tvarka, suteikęs galimybę kitai šaliai pateikti atsiliepimą. Kita alternatyva – dar arbitražinio nagrinėjimo metu prašyti arbitražo teismo galutiniame sprendime išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą tuo atveju, jeigu šaliai būtų priimtas nepalankus sprendimas. Tokiu atveju, arbitražo teismui tokio prašymo neišsprendus, suinteresuota šalis turėtų galimybę prašyti paties arbitražo teismo priimti papildomą sprendimą.

Advokatas Albertas Šekštelo yra advokatų profesinės bendrijos Motieka ir Audzevičius vyresnysis teisininkas, VU Teisės fakulteto lektorius

Back to top button