EK įvertino Praktikos kodeksą ir paskelbė platformų pateiktas dezinformacijos apie koronavirusą ataskaitas

Europos Komisija pristatė Kovos su dezinformacija praktikos kodekso įgyvendinimo ir veiksmingumo vertinimo rezultatus. Iš vertinimo rezultatų matyti, kad Kodeksas – pirmas toks visame pasaulyje – pasirodė esąs labai vertinga priemonė ir suteikė pagrindą atitinkamų suinteresuotųjų subjektų struktūriniam dialogui, kuriuo siekiama užtikrinti didesnį platformų kovos su dezinformacija Europos Sąjungoje politikos skaidrumą. Kartu vertinime atkreipiamas dėmesys į tam tikrus trūkumus, daugiausia susijusius su savireguliaciniu Kodekso pobūdžiu.

Komisija, padedama Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės (ERGA), bendradarbiauja su interneto platformomis ir reklamos sektoriaus asociacijomis, siekdama vertinti Kovos su dezinformacija praktikos kodekse nustatytų įsipareigojimų įgyvendinimo veiksmingumą. Kodekso vertinimo laikotarpis apima pirmuosius dvylika jo veikimo mėnesių. Pasiekta teigiamų rezultatų. Visų pirma, sustiprėjo platformų atskaitomybė ir vieša kovos su dezinformacija Europos Sąjungoje priemonių, kurių ėmėsi Kodeksą pasirašiusios šalys, kontrolė. Tačiau Kodeksą pasirašiusių šalių atskleistos informacijos kokybė išlieka nepakankama, o trūkumai riboja Kodekso veiksmingumą.

Atlikus vertinimą nustatyti šie trūkumai:

• nėra atitinkamų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), kuriais remiantis būtų galima įvertinti platformų kovos su šiuo reiškiniu politikos veiksmingumą;
• trūksta aiškesnių procedūrų, bendros apibrėžties ir konkretesnių įsipareigojimų;
• prieiga prie duomenų nėra pakankama, kad būtų galima atlikti nepriklausomą atsirandančių tendencijų ir grėsmių, kurias kelia dezinformacija internete, vertinimą;
• nėra struktūrinio platformų ir mokslinių tyrimų bendruomenės bendradarbiavimo;
• poreikį įtraukti kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, visų pirma reklamos sektoriaus subjektus.

Veiksmų, kurių imtasi kovojant su dezinformacija apie koronavirusą, ataskaitos

Kilus pandemiją ir infodemiją sukėlusiam koronaviruso protrūkiui, 2020 m. birželio 10 d. bendrame komunikate Komisija nustatė subalansuotą ir visapusišką Europos masto požiūrį į dezinformaciją apie koronavirusą ir nuo to laiko palaiko glaudžius ryšius su Praktikos kodekso besilaikančiomis platformomis, siekdama užtikrinti, kad jame numatytos apsaugos priemonės būtų taikomos veiksmingai.

Platformos parodė, kad jos gali dar labiau pagerinti savo veiklos rezultatus, palyginti su tuo, kas taikant Kodeksą buvo pasiekta anksčiau. Veiksmai, kurių imtasi, davė konkrečių ir išmatuojamų rezultatų, t. y. padidėjo patikimų informacijos šaltinių svarba, o naudotojams sudaryta galimybė naudotis naujomis priemonėmis, kurios leidžia kritiškai įvertinti interneto turinį ir pranešti apie galimus piktnaudžiavimo atvejus. Dėl krizės taip pat suintensyvėjo bendradarbiavimas su faktų tikrintojais ir tyrėjais, o tam tikrais atvejais buvo sumažintas turinio, kuris patikrinus faktus pripažintas melagingu ar klaidinančiu ir potencialiai žalingu žmonių sveikatai, matomumas arba tas turinys buvo pašalintas.

Todėl vakar Komisija ne tik pristatė Praktikos kodekso vertinimo rezultatus, bet ir skelbė pirmąsias pradinės būklės ataskaitas apie veiksmus, kurių iki liepos 31 d. ėmėsi Kodeksą pasirašiusios šalys kovos su melaginga ir klaidinančia informacija apie koronavirusą srityje. Tai apima iniciatyvas, kuriomis siekiama:

• propaguoti patikimą turinį ir užtikrinti jo matomumą ES ir valstybių narių lygmeniu. Pavyzdžiui, bendrovė Google Search daug dėmesio skyrė ES faktų tikrinimo organizacijų paskelbtiems straipsniams, kurie 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo peržiūrėti daugiau kaip 155 mln. kartų, o bendrovė LinkedIn nusiuntė patyrusio žurnalisto parengtą rinktinių naujienų santrauką European Daily Rundown beveik 10 mln. ES suinteresuotųjų narių;

• didinti vartotojų informuotumą. Facebook ir Instagram daugiau kaip 2 mlrd. naudotojų nukreipė į sveikatos priežiūros institucijų, įskaitant PSO, informacijos išteklius;

• nustatyti manipuliavimo veiksmus ir juos užkardyti. Twitter ėmėsi priemonių prieš daugiau kaip 3,4 mln. įtartinų paskyrų, kurių taikinys – diskusijos koronaviruso tema;

• apriboti reklamą, susijusią su dezinformacija apie koronavirusą, kad reklamos užsakovai negalėtų iš jos pelnytis. Visos platformos sudarė palankesnes sąlygas visuomenės sveikatos institucijoms ir sveikatos priežiūros organizacijoms skelbti su koronavirusu susijusius skelbimus.

Įgyvendindama bendrą komunikatą, Komisija kas mėnesį iš platformų rinks konkrečius rodiklius ir jais remdamasi stebės jų politikos veiksmingumą ir poveikį pažabojant dezinformacijos apie koronaviruso sukeltą pandemiją plitimą.

Imdamasi bendrame komunikate išvardytų veiksmų ir šalindama paskelbto Kodekso vertinimo metu nustatytus trūkumus, Komisija, laikydamasi visapusiško požiūrio, iki metų pabaigos pateiks dvi viena kitą papildančias iniciatyvas: Europos demokratijos veiksmų planą ir Skaitmeninių paslaugų akto dokumentų rinkinį. Jie padės dar labiau suintensyvinti ES kovos su dezinformacija ir prisitaikymo prie kintančių grėsmių ir manipuliavimo veiksmus, remti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą, tinkamiau reguliuoti skaitmeninę informacinę erdvę ir atnaujinti visoms interneto paslaugoms taikomas pagrindines taisykles. Dėl pirmosios iniciatyvos iki rugsėjo 15 d. tebevyksta viešos konsultacijos, o konsultacijos dėl kitos iniciatyvos baigėsi dar šią savaitę.

Pagrindiniai faktai

Atliekant vertinimą, kurio rezultatai paskelbti šiandien, įgyvendinamas konkretus 2018 m. gruodžio mėn. Kovos su dezinformacija veiksmų plano punktas, kuriuo Komisijai pavesta atlikti išsamų Kodekso vertinimą pasibaigus jo pradiniam 12 mėnesių taikymo laikotarpiui. Kodeksą pasirašiusios interneto platformos (Google, Facebook, Twitter, Microsoft, Mozilla, o nuo 2020 m. birželio mėn. – ir TikTok) įsipareigojo įgyvendinti politiką, kuria siekiama:

1) mažinti reklamos galimybes ir ekonomines paskatas dezinformaciją internete platinantiems subjektams;

2) didinti politinės reklamos skaidrumą pažymint politinius skelbimus ir suteikiant galimybę naudotis paieškai tinkamomis tokių skelbimų saugyklomis;

3) imtis veiksmų prieš piktavalių subjektų manipuliavimo metodų, kuriais siekiama dirbtinai skatinti informacijos sklaidą internete ir sudaryti sąlygas plisti tam tikram melagingam naratyvui, naudojimą platformose, taip pat atskleisti informaciją apie tokius metodus;

4) įdiegti technologines priemones, kurios leistų didinti patikimos informacijos matomumą, kad naudotojai turėtų daugiau priemonių ir galimybių kritiškai įvertinti turinį, prie kurio jie prieina internetu;

5) bendradarbiauti su faktų tikrintojais ir mokslinių tyrimų bendruomene, įskaitant medijų raštingumo iniciatyvas.

Kodeksą pasirašiusių šalių, tarp kurių patenka ir reklamos sektoriui atstovaujančios verslo asociacijos, buvo paprašyta teikti įsipareigojimų įgyvendinimo ataskaitas, grindžiamas metinėmis įsivertinimo ataskaitomis, ir bendradarbiauti su Komisija atliekant Kodekso vertinimą. Šiandien paskelbtame vertinime atsižvelgiama į šias metines įsivertinimo ataskaitas, nepriklausomos konsultacinės įmonės Valdani, Vicari and Associates atlikto tyrimo rezultatus, Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupės (ERGA) stebėsenos ataskaitą ir Komisijos 2019 m. rinkimų ataskaitą.

Europos Komisijos informacija