KT: Konstitucijai prieštarauja įstatymo nuostatos, pagal kurias dėl pakartotinių ar sistemingų teisės pažeidimų teisė vairuoti grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurias asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjai Telšių apylinkės teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo administracinių nusižengimų bylas, kuriose asmenys prašė panaikinti policijos įstaigų sprendimus dėl atsisakymo grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgus į tai, kad iš šių asmenų teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs, ir dar nebuvo suėjęs dešimties metų terminas, nustatytas Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, kad teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti grąžinta.

Pareiškėjų teigimu, dėl ginčijamo teisinio reguliavimo asmuo už tą pačią veiką (antrąjį teisės pažeidimą, padarytą būnant neblaiviam ar apsvaigusiam) yra baudžiamas du kartus: pirmą kartą teisės vairuoti transporto priemones atėmimu asmuo baudžiamas pagal kitų įstatymų nuostatas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ar Baudžiamojo kodekso (BK)), o antrą kartą – pagal Įstatymo 24 straipsnio 7 dalį teisės vairuoti transporto priemones negrąžinant ne mažiau kaip 10 metų. Be to, pareiškėjų nuomone, Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne anksčiau kaip po 10 metų terminas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, užtikrinti saugų eismą yra viešasis interesas. Todėl įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti, be kita ko, atitinkamus reikalavimus eismo dalyviams. Turi būti nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti transporto priemones, susiję, be kita ko, su jų amžiumi, sveikatos būkle, saugaus eismo taisyklių išmanymu, transporto priemonių vairavimo gebėjimu, asmenų elgesiu. Pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, siekdamas užtikrinti eismo saugumą, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisės vairuoti transporto priemones suteikimo teisinį reguliavimą, pagal kurį ši teisė nebūtų tam tikrą laiką suteikiama asmenims, padariusiems šiurkščiausius eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, neblaiviems ar apsvaigusiems pakartotinai vairavusiems transporto priemones ar sistemingai šiurkščiai pažeidinėjusiems eismo taisykles.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymu gali būti nustatytos įvairaus pobūdžio sankcijos (administracinės, baudžiamosios), be kita ko, uždraudimo sankcijos, už teisės pažeidimus, padaromus neblaivių ar apsvaigusių eismo dalyvių, taip pat už šiurkščius ir (ar) sistemingus eismo taisyklių pažeidimus. Tokia uždraudimo sankcija yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui.

Nustatant tiek teisės vairuoti transporto priemones suteikimo sąlygas, tiek uždraudimo naudotis šia teise sankcijas turi būti paisoma iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir darnos imperatyvų, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto principo non bis in idem, pagal kurį draudžiama bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką. Konstitucinis Teismas priminė, kad šis principas savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies sankcijų už tą patį pažeidimą, o atsakyti, ar atitinkamu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas konstitucinis principas non bis in idem, galima tik įvertinus teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Konstitucinis Teismas taip pat priminė, kad neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagal ginčytą Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmeniui, kuriam antrą kartą pagal ATPK, ANK ar BK už teisės pažeidimą, padarytą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taikoma uždraudimo sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (uždraudimas naudotis šia teise), kartu taikoma savo esme tapati specialioji sąlyga – atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas. Pažymėtina, kad pagal ATPK, ANK ir BK maksimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (uždraudimo ja naudotis) trukmė yra (buvo) penkeri metai, t. y. dukart trumpesnė, negu ginčytoje Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.

Vadinasi, nors Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti viešąjį interesą – užtikrinti kelių eismo saugumą, juo taip pat nustatomas sankcijai prilygstantis draudimas ne mažiau kaip 10 metų vairuoti transporto priemones, kuris taikomas kartu su pagal ATPK, ANK ar BK už tą patį teisės pažeidimą paskirta sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (uždraudimu naudotis šia teise). Todėl Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje (2013 m. birželio 13 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą, draudžiantį bausti asmenį antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką.

Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo imperatyvumą ir nesuderinamumą su ATPK, ANK ir BK nustatytu teisiniu reguliavimu: atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas taikomas besąlygiškai ir visais atvejais, nepaisant to, kokiam konkrečiam laikui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta taikant asmeniui atitinkamą administracinę nuobaudą pagal ATPK, administracinio poveikio priemonę pagal ANK ar baudžiamojo poveikio priemonę pagal BK. Taigi dėl ginčyto teisinio reguliavimo antrą kartą už teisės pažeidimą, padarytą būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pagal ATPK, ANK ar BK skiriama sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (uždraudimas naudotis šia teise), kurio maksimali trukmė gali būti iki penkerių metų, yra beprasmė. Atsižvelgdamas į tai, tokį teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas taip pat įvertintino kaip prieštaringą. Be to, pagal Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas taikomas nepaisant to, prieš kiek laiko buvo padarytas pirmas toks pažeidimas. Todėl toks teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti asmenis, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir darnos imperatyvų, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos, todėl Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra panašus į nustatytąjį Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje. Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatytas sankcijai prilygstantis draudimas ne mažiau kaip 10 metų vairuoti transporto priemones asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, kuris taikomas kartu su pagal ATPK, ANK ar BK už tą patį teisės pažeidimą paskirta sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (uždraudimu naudotis šia teise). Dėl Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo trečią kartą pagal ATPK, ANK ar BK skiriama sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (uždraudimas naudotis šia teise), kurio maksimali trukmė gali būti iki penkerių metų, yra beprasmė. Be to, pagal Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą atimtos teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne trumpesnis kaip 10 metų terminas taikomas asmeniui, kuriam trečią kartą atimama teisė vairuoti transporto priemones, nepaisant to, prieš kiek laiko buvo padarytas pirmas ar antras teisės pažeidimai, už kurių padarymą teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, ir kokio pobūdžio šie teisės pažeidimai buvo.

Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis tomis pačiomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kaip ir vertindamas ginčyto Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą konstitucinį principą, draudžiantį bausti asmenį antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką, juo nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisės sistemos nuoseklumo ir darnos imperatyvų, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį su asmens elgesiu susijusį reikalavimą teisei vairuoti transporto priemones įgyti (grąžinti), pagal kurį ši teisė galėtų būti suteikta praėjus tam tikram laikui po administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą įvykdymo arba bausmės už nusikalstamą veiką, susijusią su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, atlikimo ar atleidimo nuo tokios bausmės. Tokiais terminais galėtų būti įstatymuose nustatytas laikotarpis, kuriuo asmuo tam tikrais tikslais laikomas baustu už teisės pažeidimą: pagal ANK 40 straipsnį „Administracinių nusižengimų pakartotinumas“ (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) toks terminas yra vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos; BK 97 straipsnio „Teistumas“ 3 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) yra nustatyti asmenų laikymo turinčiais teistumą terminai.

LR Konstitucinio Teismo informacija