Naujausia LAT praktika civilinėse bylose: nuo neturtinės žalos atlyginimo iki valstybinės žemės nuomos klausimų

Vartojimo teisinių santykių byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija pasisakė, kad nustatyta, kad ieškovo įsigytas išmanusis televizorius, atsižvelgiant į jo techninę specifikaciją ir gamintojo (pardavėjo) viešus pareiškimus, turėjo suteikti jam naudojimosi „YouTube“ ir kitomis interneto programėlėmis, taip pat tiesioginio naršymo internete funkciją. Tai, kad ieškovui ta funkcija buvo reikšminga, rodo jo paaiškinimai, kurie nebuvo nuginčyti kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat ieškovo elgesys, kai, stringant arba neveikiant „YouTube“ ir kitoms interneto programėlėms, ieškovas kelis kartus kreipėsi į prekės gamintojo atstovą Lietuvoje, o šio darbuotojai nuotoliniu būdu jam atkurdavo televizoriaus parametrus. Minėti įrodymai patvirtina, kad šiam konkrečiam vartotojui išmaniojo televizoriaus funkcijos, susijusios su naudojimusi interneto programėlėmis, buvo aktualios ir turėjo esminę reikšmę, dėl to jų netinkamas veikimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu. Maža to, nagrinėjamu atveju nebuvo mažareikšmiškumo išlygos taikymo sąlygų, įvertinant tai, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo įsigyto televizoriaus trūkumai nebuvo lengvai ištaisomi, o juos taisant buvo keičiama televizoriaus esminė detalė – pagrindinė plokštė, po kurios pakeitimo minėto išmaniojo televizoriaus funkcijų tinkamas veikimas nebuvo atkurtas. Atsižvelgdama į ieškovo teisėtus lūkesčius ir į aplinkybes, susijusias su minėtų trūkumu šalinimu, teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyti daikto trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos.

_____

Kitoje nutaryje teisėjų kolegija pasisakė, kad priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti reguliariai indeksuojamas visą laikotarpį, iki turi būti baigtas teikti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į penkerių metų terminą, per kurį išieškotojas (-a) turėtų kreiptis į antstolį dėl išieškomų sumų indeksavimo. Atsižvelgiant į tai, mokėtinos periodinės išmokos turi būti indeksuojamos už paskutinį penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti ir periodinių išmokų sumos už šį laikotarpį turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į paskutinę indeksuotą išmokos sumą. Antstolė pagrįstai sprendė atlikti išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, tačiau nepagrįstai indeksavimą atliko už ilgesnį negu penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai pripažino neteisėtu antstolės atliktą indeksavimą ir įpareigojo ją perskaičiuoti periodinių išmokų indeksavimo sumą už paskutinius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos.

_____

Nutartyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėta, kad asmuo neabejotinai patiria didesnę neturtinę žalą netekęs kelių artimiausių asmenų. Tokiu atveju nukentėjusio asmens patiriama žala yra gerokai didesnė, nes esant tokiai situacijai asmens patiriami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas yra didesni, intensyvesni, patiriami didesni praradimai, netenkama galimybės bendrauti iš karto su keliais nukentėjusiam asmeniui artimais asmenimis. Negali būti vienodai vertinamos situacijos, kai asmuo vieno įvykio metu netenka kelių artimųjų asmenų, palyginus su situacija, kai netenka vieno artimo asmens. Todėl, nustatant nukentėjusio asmens patirtos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, dėl kelių artimų asmenų mirties dėl neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Be to, nukentėjusio asmens patirta neturtinė žala dėl savo sveikatos sutrikdymo pagal kasacinio teismo praktiką yra kitokio pobūdžio ir vertinama skirtingai nei patirtos žalos atveju dėl artimojo asmens gyvybės netekimo, todėl jos negali būti vertinamos kaip viena kitą apimančios. Apibendrindama motyvus ir plėtodama aptartą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija išaiškino, kad nukentėjusio asmens patirta neturtinė žala turi būti individualizuojama pagal visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus dėl paties nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo ir kiekvieno artimo asmens sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo atskirai.

_____

Nutartyje dėl bendraturčių pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią nekilnojamojo daikto dalį, kai ši valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti dalis parduodama viešo aukciono būdu, teisėjų kolegija apibendrino, kad savivaldybės turto pardavimo viešo aukciono organizavimas turint tikslą tik nustatyti didžiausią pardavimo kainą, kurią pasiūlys viešo aukciono būdu nustatytas laimėtojas, nesuteikiant aukciono būdu nustatytam laimėtojui teisės sudaryti parduoto nekilnojamojo daikto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, reikštų ne tik asmens teisėtai įgytų teisių perkėlimą kitam asmeniui be teisėto pagrindo, bet ir apskritai paneigtų viešo aukciono prigimtį ir prasmę. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas iš tikrųjų nereglamentuoja klausimų, susijusių su savivaldybės turto valdymu bendrąja nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis. Jis nereglamentuoja šios nuosavybės teisės kaip bendrosios su kitais asmenimis įgyvendinimo tvarkos ir nenustato bendraturčio pirmenybės teisės disponavimo atveju. Tačiau įvertinusi viešosios nuosavybės perleidimo kitų asmenų nuosavybėn imperatyvųjį reglamentavimo pobūdį, pagal kurį pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu aukciono dalyviu ir šios taisyklės išimčių nėra, bei vadovaudamasi nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendė, kad CK 4.79 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendro nekilnojamojo daikto dalį, netaikytina, kai ši valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausanti dalis parduodama viešo aukciono būdu Disponavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

_____

Dar vienoje nutartyje LAT teisėjų kolegija išaiškino, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės nuomos būdingas viešosios teisės ir efektyvumo principas lemia tai, jog valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarka negali būti pakeista šalių susitarimu. Sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) šio mokesčio tarifą; žemės sklypo vertės pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius nustatymas pagal aptartą teisinį reglamentavimą aktualus dviem atvejais: kai yra sudaroma valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis ir tuo atveju, kai nuomotojas pasinaudoja teise perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę galiojant nuomos sutarčiai.

_____

Byloje dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pasisakyta, kad  vien aplinkybė, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytiems įkainiams pritarė ne dauguma kreditorių, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas už jį balsavus iš esmės tik daugumą balsų turinčiai AB „Swedbank“, kuriai informacija bus teikiama nemokamai, nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamo nutarimo neteisėtumo. Visi kreditoriai turi vienodas teises, taip pat ir dalyvauti bei balsuoti kreditorių susirinkime, kurių įgyvendinimą nulemia turimas balsų kiekis, atitinkantis turimų kreditorių reikalavimų dydį. Šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad AB „Swedbank“ piktnaudžiavo savo kaip kreditorės teisėmis ar veikė prieš bankrutuojančios įmonės ir kitų kreditorių interesus.

Kiek tai susiję su įkainių už informacijos teikimą nustatymu, teisėjų kolegija pažymėjo, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl tokių įkainių akivaizdaus neproporcingumo. Vertinant kasacinio skundo argumentus dėl kopijavimo paslaugų teikimo įkainių neproporcingumo, neadekvatumo juos lyginant su rinkoje kopijavimo paslaugas teikiančių subjektų taikomais įkainiais, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bankroto administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, tačiau apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, o tai padidina įprastas administratoriaus darbo ir laiko sąnaudas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, jog administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams su bankroto procedūrų eiga susijusią informaciją, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus funkcijų pobūdį, ir už tokį darbą nustatomas atlyginimas savaime negali būti vertinamas bei prilyginamas rinkoje kopijavimo paslaugas teikiančių subjektų veiklai bei jų teikiamų paslaugų įkainiams. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nustatytų įkainių dydį, bankroto administratoriaus veiklos pobūdį, nenustatyta pakankamo pagrindo spręsti, jog nustatyti įkainiai yra neproporcingi teiktinų paslaugų pobūdžiui.

_____

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio pateikimą apmokėti ir reikalavimų pareiškimą pagal neapmokėtą vekselį, atribojimo, atkreiptas dėmesys, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą. Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo, notaras tokio prašymo nepriima. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselių apmokėjimo terminai yra pasibaigę ir šie vekseliai ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais apmokėti pateikti nebuvo, o tai reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jie prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jų nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮPVĮ nuostatas, netinkamai interpretavo kasacinio teismo praktiką, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė gali pareikšti reikalavimus atsakovei ne ginčo tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų – vekselio pateikimo apmokėti įstatyme nustatytu terminu, ieškovė nebegali reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, nepagrįsta.

_____

Nutartyje dėl santuokos nutraukimo ir jos teisinių padarinių LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįsitikino, kad atsakovas realiai buvo informuotas apie teismo procesą civilinėje byloje bei gavo patikslintą galutinį ieškinį, kuriuo ieškovės reikalavimai dėl turto padalijimo buvo iš esmės pakeisti, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje nebereikėjo atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų. Pažymėta, jog siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neįgyvendino teisės reikšti atsikirtimus į ieškovės argumentus, išdėstytus patikslintame ieškinyje, kuris nebuvo jam įteiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teisėjų kolegija pažymėjo, jog šiuos pažeidimus pagrįstai ištaisė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas atsakovo pateiktus įrodymus. Civilinio proceso įstatymai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti ir tirti naujus įrodymus, vertinti argumentus, kurių šalis neturėjo galimybės nurodyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakovo teikiamus įrodymus priėmė, tačiau nutartyje jų atskirai neaptarė, atskirai dėl jų įrodomosios reikšmės ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms nepasisakė.

_____

Nutartyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, priminta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios tiek apeliacinio skundo padavimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad apeliacinio skundo atsisakymas ir apeliacinio proceso nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes liko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, ir atsakovei neteks atsakyti pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės elgesys (atsakovės 2019 m. spalio 25 d. atsakymas į 2019 m. rugsėjo 24 d. pretenziją) neturėjo (negalėjo turėti) įtakos ieškovės apsisprendimui atsisakyti apeliacinio skundo, todėl neturėjo (negalėjo) prisidėti prie bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir (ar) jų padidėjimo. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįsta. Būtent pačios ieškovės neatsargus procesinis elgesys (apeliacinio skundo padavimas ir vėliau jo atsisakymas nesulaukus pretenzijos išnagrinėjimo rezultato) prisidėjo tiek prie jos pačios, tiek prie trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ir (ar) jų padidėjimo.