Vadovų pareiga inicijuoti nemokumo procesą nedingo ir nesuspenduota. Ją reikia vykdyti.
2020-04-21 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą įdomiu ir sudėtingu pavadinimu – „Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas“ (projektas Nr. XIIIP-4711(2)).
Šiuo įstatymu siekiama nustatyti balansą tarp kreditorių ir skolininkų, kurie dėl COVID-19 susidūrė su finansiniais sunkumais. Bandoma sudaryti palankesnes sąlygas skolininkams išsaugoti savo verslą ne tik karantino metu, bet ir tam tikrą laiko tarpą jam pasibaigus. Tikimasi, kad tai padės verslui sulaukti šiuo metu stringančios valstybės paramos.
Viešojoje erdvėje pasirodė komentarai, įvairiai interpretuojantys šį įstatymą. Pavyzdžiui, teigiama, kad juridinių asmenų vadovų pareiga inicijuoti nemokumo procesus sustabdyta, arba kad vadovai gali lengviau atsipūsti ir nebijoti atsakomybės už pavėluotą nemokumo proceso inicijavimą.
Deja, pradėti džiaugtis neverta. Juridinių asmenų vadovų pareiga inicijuoti nemokumo procesą niekur nedingo ir nebuvo sustabdyta. Ši pareiga egzistuoja ir ją reikia vykdyti.
Naujasis įstatymas suspendavo tik pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka visam karantino laikotarpiui ir 3 mėnesiams jam pasibaigus.
Bet išliko vadovo pareiga informuoti juridinio asmens dalyvius ir inicijuoti nemokumo procesą, t. y. pateikti pareiškimą kreditoriams ir pasiūlyti jiems sudaryti susitarimus dėl pagalbos suteikimo.
Skirtumas tas, kad nemokumo derybos, t. y. derybos dėl pagalbos susitarimų sudarymo, gali vykti ženkliai ilgiau – visą karantino laikotarpį ir 3 mėnesius po jo, kadangi šiuo laikotarpiu stabdoma pareiga kreiptis į teismą.
Be to, tokie pakeitimai taikomi tik tiems juridiniams asmenims, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais ir (ar) tapo nemokiais dėl COVID-19 po 2020-03-16.
Taigi be išimties visi juridiniai asmenys (jų vadovai), kurie tapo (yra) nemokiais, turėtų nedelsdami imtis veiksmų dėl nemokumo proceso inicijavimo, derėtis su kreditoriais ir siekti pagalbos susitarimo sudarymo. Tokie susitarimai gali apimti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimą, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymą, prievolės pakeitimą kita prievole ir kitas verslo išsaugojimui reikalingas priemones.
Verta atkreipti dėmesį, kad nemokumo sąvoka šiuo metu yra itin išplėsta – juridinis asmuo yra nemokus tada, kai negali laiku vykdyti įsipareigojimų arba įsipareigojimai viršija turtą. Visiškai nesvarbu, nei kokio dydžio įsipareigojimai, nei kiek jie pradelsti.
Todėl įmonių vadovai privalo išlikti budrūs, atsakingai vertinti juridinių asmenų mokumą ir pareigą inicijuoti nemokumo procesą. Tik tai gali padėti išvengti asmeninės tiek turtinės, tiek ir neturtinės atsakomybės ateityje.
Taip pat būtina suprasti, kad nemokumo proceso inicijavimas tikrai nėra bankrotas. Tai naujas derybų galimybių procesas. Šiame procese veikiant ne formaliai, bet realiai derantis dėl pagalbos susitarimų sudarymo, galima ne tik išspręsti nemokumo problemas, bet ir pasiekti žymiai daugiau nei įprastose derybose.
Rekomenduojame visiems juridiniams asmenims ir jų vadovams, esant finansiniams sunkumams, įvertinti nemokumo proceso inicijavimo pareigą ir nemokumo derybų galimybes, pasirengti gerą strategiją ir veikti, siekiant išsaugoti su finansiniais sunkumais susidūrusį verslą. Neveiklumas dėl baimės susigadinti reputaciją ar kitų priežasčių, vėliau gali nebeleisti atsitiesti.
Tekstą parengė advokatų profesinės bendrijos “Motieka ir Audzevičius“ advokatas Valentas Mitrauskas