VPT rekomendacijos dėl sutarčių terminų keitimo galimybių (papildyta)

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) yra paskelbusi Rekomendacijas dėl sutarčių terminų keitimo galimybių, tačiau sulaukia ir kitų klausimų klausimų dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo, keitimo ir (ar) nutraukimo, sankcijų tiekėjams taikymo esant paskelbtai ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

Dažniausiai užduodami klausimai dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo, keitimo ir (ar) nutraukimo, sankcijų tiekėjams taikymo esant paskelbtai ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės:

• Ar galima pratęsti sutarčių vykdymo (prekių pristatymo, paslaugų suteikimo) terminus, ar galima nukelti sutartyse numatytas renginių datas?
• Ar įtraukti tiekėjus į nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl netiekiamų prekių, neteikiamų paslaugų, pvz. dėl nepasiekto apmokytų žmonių skaičiaus?
• Ar koronavirusas gali būti laikomas force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybe?

Tarnyba teikia rekomendacijas, į ką reikėtų atsižvelgti vykdant, stabdant ar nutraukiant sutartis, kai įprastas sutarčių vykdymas negalimas dėl aplinkybių, susijusių su koronaviruso plitimu. Pabrėžiame, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir abi sutarties pusės turėtų siekti ją išsaugoti.

Rekomenduojame pirmiausiai įvertinti sutarties keitimo galimybes:

• Galbūt sutarties keitimas galimas pagal sutarties nuostatas.
• Galbūt iš anksto numatyta galimybė stabdyti sutarties vykdymą.

Jei sutarties nuostatų nepakanka, sutartys keičiamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.

Jeigu sutarties vykdymas, esant ekstremaliai situacijai, yra negalimas, o išnykus nenumatytoms aplinkybėms taps neaktualus, tikėtina, kad tokią sutartį teks nutraukti. Atkreipiame dėmesį, kad dėl koronaviruso sustojus tiekimo grandinėms, paskelbus karantiną ir veiklų apribojimus, sutartys turėtų būti nutraukiamos abiem sutarties pusėms mažiausiai skausmingu būdu.

Teismų praktika nurodo, jog force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybė kiekvienu atveju turi būti vertinama konkrečios sutarties kontekste. Sutarties negalinti vykdyti pusė turi įrodyti, jog sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą lėmė force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės.

IŠPLĖSTINĖS REKOMENDACIJOS

Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 87 straipsnis numato, kad kiekvienoje sudaromoje viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje (toliau – sutartis), be kita ko,  turi būti nustatomos šalių teisės ir pareigos, pirkimo objektas, sutarties peržiūros sąlygos ir pasirinkimo galimybės (kitaip – keitimo  sąlygos), sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka, sutarties galiojimas, todėl Tarnyba negali pateikti vieno, visiems atvejams tinkančio atsakymo, nes sprendimus turėtų priimti kiekviena perkančioji organizacija įvertinusi kiekvienos sutarties sąlygas ir visas su pirkimu ir sutarties vykdymu susijusias aplinkybes. Kiekvienas atvejis yra individualus. Keitimai atliekami (keičiami terminai, kiekiai, apimtys, kainos) sutartyje ir (arba) VPĮ nustatyta tvarka, o sutarties nutraukimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai neįmanoma išsaugoti sutarties.

Dėl sutarčių keitimo

Pasirašytas sutartis galima keisti vadovaujantis VPĮ 89 str.

(I)

Visų pirma, galimi tokie pakeitimai, kurie iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sąlygas (VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Taigi, pirmiausiai perkančiosios organizacijos ir tiekėjai turėtų įvertinti pasirašytų sutarčių sąlygas ir jose numatytas pareigas ir atsakomybes, rizikų pasidalijimą, numatytą sutarties keitimo tvarką ir kitas sąlygas. Turbūt daugumoje sutarčių bus numatyta kaip elgtis esant nenumatytoms arba force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėms (žr. toliau apie force majeure), kada ir kokiais pagrindais gali būti ar turi būti nutraukiamos sutartys.

(II)

Jei sutartyje nėra numatyta, arba nėra numatyta galimų taikyti, keitimų atvejų, sutarčių keitimai yra galimi kai kartu yra visos šios trys sąlygos:

1) būtinybė keisti sutartį atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti;

2) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio;

3) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo (VPĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Šiuo pagrindu gali būti atliekami ne tik kiekio ar apimčių keitimai.

Direktyvos 2014/24/ES preambulėje (109) nurodyta, kad sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties sudarymui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą sutarties sudarymui (pirkimų vykdymui) panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

Norėdama keisti sutartis šiuo pagrindu perkančioji organizacija turėtų įvertinti ar atsirado aplinkybės, kurių nei perkančioji organizacija, nei tiekėjas, sudarydami sutartį negalėjo įvertinti ir numatyti, jų išvengti ar jas pašalinti; koks sutartyje yra numatytas šalių rizikos pasiskirstymas, ar neva „nenumatytos aplinkybės“ nėra priskirtinos įprastai verslo rizikai. Pvz., yra svarbi aplinkybė ar sudarant sutartis protinga ir apdairi perkančioji organizacija galėjo numatyti, kad dėl to gali tekti atšaukti tam tikrų renginių organizavimą.

Visgi nepakanka nustatyti, ar keitimas yra galimas, taip pat reikėtų nepamiršti, kad tiekėjai turi teisę nesutikti pakeisti sutartį. Taip pat ir pati perkančioji organizacija turėtų įvertinti, ar yra tikslinga keisti terminius.

Pvz. Jei neįvyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai, arba Šv. Velykų minėjimo renginiai, vargu ar tikslinga tokių renginių organizavimą nukelti vėlesniam laikui.

Pvz. Perkančioji organizacija pirko mokymo paslaugas Vokietijoje iš konkretaus vieno tiekėjo. Tiekėjas informavo, kad mokymų data perkeliama 3 mėnesiams. Perkančiajai organizacijai ir po 3 mėnesių bus aktualu gauti mokymo paslaugas iš to paties tiekėjo, kiti tiekėjai šiuo pirkimu nėra suinteresuoti. Todėl įvertinus pasiruošimo sudaryti sutartį išlaidas ir gaunamą vertę, gali būti netikslinga nutraukti sudarytą sutartį ir pirkimą vykdyti iš naujo, nes pirkimo rezultatas būtų toks pats, todėl toks pakeitimas būtų galimas. Kita vertus, jei paaiškėtų, kad naujai besiregistruojantiems į šiuos mokymus tiekėjas taikys žymias nuolaidas, galimai būtų racionalu nutraukti sutartį (jei tokia galimybė yra) ir pirkimą vykdyti iš naujo.

Be to, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ar racionalu palikti galioti pasirašytą sutartį, t.y. ar pasibaigus nenumatytoms aplinkybėms ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, nebus pasikeitęs perkančiosios organizacijos poreikis ar tiekėjo suinteresuotumas vykdyti sutartį, rinkos sąlygos, ar nebus racionaliau vykdyti naują pirkimą. Manytina, kad esant nenumatytoms ar force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėms (žr. toliau apie force majeure), kurių apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, jei pasibaigus nenumatytoms aplinkybėms vis dar bus aktualu gauti sutarties rezultatą, sutarties vykdymo terminas galėtų būti stabdomas tam laikotarpiui, kol tęsiasi šios aplinkybės. Pvz. pasirašyta sutartis dėl konferencijos organizavimo gegužės mėnesį. Šiuo metu dar neaišku ar gegužės mėnesį bus galima organizuoti konferenciją, ar reikės nukelti konferencijos datą, bei iki kada. Tokiu atveju galėtų būti stabdomas sutarties vykdymas, kol truks nenumatytos aplinkybės.

Pvz.  Ligoninė yra pasirašiusi sutartį su tiekėju dėl vienkartinės patalynės tiekimo. Tiekėjas pasiūlyme buvo nurodęs, kad tieks tam tikrus parametrus atitinkančią patalynę iš konkretaus gamintojo Kinijoje, kuris dėl koronaviruso sustabdė gamybą, ir yra nustatyta, kad tai laikytina force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėmis (žr. toliau apie force majeure). Tiekėjas negali pristatyti konkretaus Kinijos gamintojo vienkartinės patalynės. Tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų vertinti, ar tikslinga stabdyti sutarties vykdymą, kol tęsiasi nenumatytos aplinkybės, ar sutartį nutraukti ir vykdyti naują pirkimą kitokios kokybės prekėms, arba pirkti ne vienkartinę patalynę. Tačiau vertėtų įvertinti, kad galbūt tiekėjas gali pristatyti Lietuvoje esančio gamintojo patalynę ne prastesnės kokybės ir tokiu atveju keisti sutartį, nestabdant jos vykdymo. Tarnybos nuomone, esant nenumatytoms aplinkybėms, kurių nei viena iš šalių negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu, perkančioji organizacija turėtų įvertinti ar vykdydama naują pirkimą gautų didesnę vertę. Jei didesnės vertės iš naujo pirkimo, lyginant su pirkimui skirtinais ištekliais nebūtų, toks sutarties pakeitimas būtų galimas.

Analogija galėtų būti taikoma ir statybinėms medžiagoms. 

Jei VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu keičiama sutartis, kuri buvo sudaryta atlikus tarptautinės vertės pirkimą, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sutarties pakeitimo privalo paskelbti skelbimą apie sutarties pakeitimą per ES leidinių biurą ir (ar) CVP IS (VPĮ 33 straipsnio 4 dalis).

Be aukščiau išvardytų sutarčių keitimo galimybių, galimi ir kiti VPĮ 89 straipsnyje numatyti sutarčių keitimai, kurie yra aprašyti tarnybos parengtose Sutarčių keitimo gairėse.

Dėl koronaviruso, kai atsirado force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės?

Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalis numato, kad „force majeure“ aplinkybės yra tokios, kurių sutarties šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Tačiau, Tarnybos nuomone, gali būti situacijų, kai force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės atsirado dėl koronaviruso plitimo.

Atitinkamai, Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, numato, kad „Force majeure“ sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti“.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos):

1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;

2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;

3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;

4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.

Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga[1] Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad Civilinio kodekso 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos turi būti nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure aplinkybe besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent dėl jos[2].

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustatant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą, Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma, kaip tokia, materialinių teisinių padarinių nesukuria, tokius padarinius (atleidimą nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą, civilinės atsakomybės netaikymą) sukuria nenugalimos jėgos aplinkybių buvimas, bet ne pažymos išdavimas. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo (CPK 177 str. 2 d.). Pažyma dėl nenugalimos jėgos ta apimtimi, kiek joje pateiktas teisinis tam tikrų aplinkybių vertinimas, nelaikytina prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio prasme, nes faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas[3].

Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, privalo įrodyti ja besiremianti šalis[4].

Dėl sutartyje numatytų sankcijų tiekėjams (ne)taikymo ir (ne)įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašus

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad sutartyje visada yra mažiausiai dvi šalys: perkančioji organizacija ir tiekėjas. VPĮ 91 str. numato, kad perkančioji organizacija skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas įvykdytas dėl tos pirkimo sutarties dalies, kuriai jie buvo pasitelkti, kai  sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo arba priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to perkančioji organizacija pritaikė sutartyje nustatytą sankciją.

Tačiau ne visais atvejais sutartis yra neįvykdoma dėl tiekėjų kaltės. Tam tikrais atvejais sutarties nevykdo pati perkančioji organizacija. Pvz. dėl to, kad valstybės institucijos priėmė privalomą draudimą organizuoti kultūros renginius, teatras atšaukia spektaklius. Tokiu atveju atlikėjai, su kuriais yra sudarytos sutartys nėra kalti dėl neįvykdytos sutarties ir jiems sankcijos neturėtų būti taikomos. Kitas pavyzdys – pasirašyta mokymų sutartis, kuria tiekėjas yra įsipareigojęs apmokyti tam tikrą skaičių žmonių. Kadangi valstybės institucijos uždraudė organizuoti mokymus, tiekėjas teigia, kad nespės apmokyti numatyto minimalaus skaičiaus žmonių. Šiuo atveju reikėtų įvertinti ir kitas aplinkybes – ar tiekėjas nevilkino sutarties vykdymo iki nenumatytų aplinkybių paaiškėjimo, ar sutartį vykdė pagal suderintą tvarkaraštį ir pan. ir tik įvertinus visas aplinkybes priimti sprendimą.

Civilinio kodekso 6.253 straipsnis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes numato tik kaip vieną iš priežasčių, kodėl gali būti netaikoma civilinė atsakomybė arba taikomas atleidimas nuo civilinės atsakomybė. Kitos priežastys: valstybės veiksmai, trečiojo asmens veiksmai, nukentėjusio asmens veiksmai, būtinasis reikalingumas, būtinoji gintis, savigyna.

Civilinio kodekso 6.212 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti egzistuoja laikinai, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti, laiku informuoti apie nenumatytų aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties įvykdymui. Visgi, kita sutarties šalis turi teisę nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas.

SVARBU! Atkreipiame dėmesį, kad nei perkančiosios organizacijos, nei tiekėjai negali piktnaudžiauti susidariusia situacija, ir gali naudotis sutarties keitimu, motyvuodami  force majeure ar nenumatytomis aplinkybėmis, tik tokiais atvejais, kai aplinkybės, kurių perkančiosios organizacijos ir tiekėjai negalėjo numatyti sudarydami sutartį, jų išvengti ar užkirsti kelią jų susidarymui (atsiradusios dėl koronaviruso plitimo) faktiškai turi tiesioginę įtaką sutarties vykdymui. Perkančiosios organizacijos neturėtų taikyti sankcijų už vėlesnį sutarties įvykdymą, kai tai sąlygojo aplinkybės atsiradę dėl koronaviruso. Taipogi Tarnyba pabrėžia, kad teikia nuomonę pagal konsultacijos, metodinės pagalbos suteikimo ar nuomonės išsakymo dieną galiojančius teisės aktus ir nuomonė gali keistis priklausomai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, viešųjų pirkimų politiką formuojančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei kitų kompetentingų institucijų priimtų teisės aktų ar sprendimų.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad teikia nuomonę pagal konsultacijos, metodinės pagalbos suteikimo ar nuomonės išsakymo dieną galiojančius teisės aktus ir nuomonė gali keistis priklausomai nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, viešųjų pirkimų politiką formuojančios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei kitų kompetentingų institucijų priimtų teisės aktų ar sprendimų.

Viešųjų pirkimų tarnybos informacija