Institucijos

EP ragina aktyviau kovoti su melagienomis ir užsienio kišimusi į rinkimus

Rusijos ir kitų užsienio valstybių skleidžiama dezinformacija bei kišimasis į rinkimus kelia didelę grėsmę Europos demokratinėms visuomenėms, perspėja europarlamentarai.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje jie pabrėžia, kad toks užsienio kišimasis yra sistemingas: per kampanijas socialinėje žiniasklaidoje, kibernetinius išpuolius prieš rinkimų infrastruktūrą, taip pat finansinę paramą ekstremistinėms ir euroskeptiškoms partijoms. Nors ES šalys visiškai ar iš dalies uždraudžia finansuoti partijas ar kandidatus iš užsienio, europarlamentarų teigimu, užsienio šalių veikėjai randa būdų apeiti taisykles.

EP „reiškia didelį susirūpinimą dėl itin pavojingo Rusijos propagandos pobūdžio ir ragina Komisiją bei Tarybą parengti veiksmingą ir išsamią strategiją, kaip greitai ir patikimai kovoti“ su Rusijos skleidžiama dezinformacija, kurios mastai per metus sustiprėjo dvigubai (998 užfiksuoti atvejai šiemet, palyginti su 434 atvejais pernai).

„Piktavališkų veiksmų mastas yra toks, kad reikia suderinto Europos atsako“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina vykdyti išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen prisiimtą įsipareigojimą mažinti išorės intervencijos į EP rinkimus grėsmę. EP narių nuomone, „reikia sukurti tvirtą bendrą Europos politiką, kad būtų veiksmingai reaguojama į užsienio kišimąsi ir į dezinformacijos kampanijas“, bendradarbiaujant su interneto platformomis ir paslaugų teikėjais. Europarlamentarai ragina pertvarkyti ES Rytų strateginės komunikacijos darbo grupę į nuolatinę struktūrą, kuriai būtų skiriamas gerokai didesnis finansavimas, taip pat sukurti ES teisinę sistemą, skirtą kovoti su hibridinėmis grėsmėmis.

EP ragina interneto ir socialinės žiniasklaidos bendroves iš esmės prisidėti prie kovos su dezinformacija, nepakenkiant žodžio laisvei. Nors po „Cambridge Analytica“ skandalo EP paragino „Facebook“ taikyti įvairias priemones, kad būtų užkirstas kelias kištis į rinkimus, į daugumą šių prašymų bendrovė neatsižvelgė, pažymi EP nariai. Kartu jie ragina valstybes, padedamas Eurojusto, ištirti įtarimus dėl užsienio jėgų vykdyto neteisėto internetinės erdvės naudojimo. Europarlamentarai taip pat susirūpinę didele ES priklausomybe nuo užsienio technologijų, programinės įrangos ir infrastruktūros, dėl kurios ji gali būti pažeidžiama per rinkimus.

Savo ruožtu, EP narių nuomone, „labai svarbu remti visuomenines žiniasklaidos priemones, kurios, būdamos finansiškai nepriklausomos nuo privačių finansavimo šaltinių, gali teikti kokybišką ir nešališką informaciją plačiajai visuomenei“. Kartu svarbu išlaikyti jų nepriklausomumą nuo politinio kišimosi, priduria europarlamentarai. Jie taip pat pabrėžia poreikį „toliau remti ir puoselėti atsakingą žurnalistiką bei redakcinę atsakomybę“, taip pat ugdyti žiniasklaidos naudojimo raštingumą.

Europos Komisijos ataskaita apie Kovos su dezinformacija veiksmų plano įgyvendinimą (2019 m. birželio 14 d.)

Europos Parlamento informacija

Back to top button