EŽTT: Norvegijos institucijos įvaikinimo procese neužtikrino biologinės šeimos interesų
Šią savaitę Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) didžioji kolegija priėmė sprendimą byloje Strand Lobben v. Norvegiją. Pareiškėja 2008 metais kreipėsi į vaiko gerovės tarnybą (“Barnevernet”) pagalbos prieš gimstant jos sūnui, nes vaikui reikėjo specialios priežiūros. Tuo metu moteris gyveno valstybinėje šeimų prieglaudoje, bet praėjus mėnesiui po gimdymo, ji nusprendė ją palikti. Dėl to tarnyba atidavė jos naujagimį kitos šeimos globai. 2011 metais vaiką buvo nuspręsta vaikinti ir Strand Lobben nesėkmingai tai bandė ginčyti Norvegijos teismuose.
EŽTT septynių teisėjų kolegija 2017 metais buvo nusprendusi, kad šioje byloje Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) nebuvo pažeista. 2019 m. rugsėjo 10 d. didžioji septyniolikos teisėjų kolegija nusprendė, kad byloje buvo pažeistas EŽTK 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą).
Teisėjų kolegija nusprendė, kad institucijos, nuspręsdamos atimti motinystės teises ir leisdamos vaiką įvaikinti, nors ir vadovavosi Norvegijos įstatymais, tačiau nebandė ieškoti tinkamos pusiausvyros tarp vaiko ir jo biologinės šeimos interesų. Sprendimai buvo priimti manant, kad motina negalės tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau institucijos nesiėmė žingsnių sudaryti sąlygas daugiau bendrauti vaikui ir motinai: nustatytų susitikimų skaičius buvo labai mažas ir neužtikrino sąlygų susidaryti tinkamui ryšiui tarp motinos ir vaiko. Be to, tokių retų susitikimų skaičius negali pagrįsti teiginio, kad motina nesugebės pasirūpinti vaiku. Susitikimai niekada nebuvo skirti atkurti ryšį tarp motinos ir vaiko ir institucijos niekada nesvarstė galimybių vaiką grąžinti biologinei motinai.
Norvegijos institucijos nesiėmė tinkamų žingsnių tirti S. Lobben naujų gyvenimo sąlygų, neatsižvelgė, kad ji ištekėjusi, turi jau kitą vaiką. Nuo 2010 metų institucijos neparengė jokios naujos išvados dėl jos gyvenimo sąlygų, pasirengimo auginti vaiką. Taip pat teismai netinkamai tyrė vaiko specialius poreikius ir teismo sprendimuose jie yra tik aprašyti labai trumpai ir abstrakčiai.
Pareiškėjai priteista 25 000 eurų neturtinės žalos ir 9 350 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Byloje yra keturių teisėjų atskirosios nuomonės ir šešių teisėjų konkuruojančios nuomonės.
