K. Žičkus. Kaip kreditoriui teismo „pagalba“ keliskart pasididinti savo skolinį reikalavimą arba nejau Lietuvoje pinigai kainuoja brangiau nei Zimbabvėje?

Prieš kelias dienas ieškojau teismų praktikos, kuria galėčiau pagrįsti atsikirtimus vienoje iš savo vedamų bylų. Pagal nustatytus paieškos kriterijus Infolex‘as rado keletą aukštesnės instancijos teismų nutarčių, tarp jų Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-21 nutartį, priimtą c. b. Nr. 2A-126-370/2019. Peržvelgęs nutarties motyvuojamąją dalį neaptikau joje to, ko tikėjausi. Nutartimi išnagrinėtas šalių ginčas taip pat nepasirodė kažkuo išskirtinis. Bet tuomet akis užkliuvo už to, kaip byloje buvo išspręstas netesybų (delspinigių) taikymo klausimas. Atlikus tam tikrus aritmetinius veiksmus, bylos baigtis šioje dalyje dar labiau nustebino. Deja, ne iš gerosios pusės. Nors ieškovas (kreditorius) aptariamoje byloje tikriausiai kategoriškai su tuo nesutiktų.

Byloje buvo sprendžiamas iš pirmo žvilgsnio standartinis rangovo ir užsakovo ginčas: rangovas ieškiniu reikalavo priteisti iš užsakovo skolą už atliktus darbus ir netesybas už pradelstą atsiskaitymo terminą, taip pat PVM sumą, o užsakovas priešieškiniu reikalavo sumažinti sutarties kainą suma, lygia darbų trūkumams ištaisyti reikalingų išlaidų sumai, ir priteisti iš rangovo netesybas už darbų užbaigimo termino pradelsimą. Panevėžio apygardos teismas 2018-03-14 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, inter alia priteisė rangovui iš užsakovo 17 681,47 EUR skolos, 11 100 EUR netesybų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017-11-24 iki 2018-03-14, ir po 100 EUR už dieną nuo 2018-03-15 iki sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-03-21 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kaip jau minėjau, komentuojama byla ir jos baigtis mane nustebino konkrečiai toje dalyje, kurioje buvo atitinkamai išspręstas netesybų už pavėluotą atsiskaitymą priteisimo klausimas.

Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 9.1 p. buvo numatyta, jog delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus yra 500 (penki šimtai) eurų nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Rangovas, remdamasis šia sutarties nuostata, teismo prašė priteisti iš užsakovo 40 500 EUR netesybų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017-09-26 (t. y. tos dienos, kurią, rangovo nuomone, užsakovui suėjo terminas atsiskaityti už atliktus darbus) iki 2017-12-17 (t. y. patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos), ir po 500 EUR už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2017-12-18 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas aukščiau paminėtus rangovo reikalavimus, pakoregavo laikotarpį, už kurį skaičiuotinos netesybos, taip pat sumažino pačių netesybų dydį – nuo 500 EUR iki 100 EUR už dieną. Pasikartosiu, kad teismas priteisė rangovo naudai 11 100 EUR netesybų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017-11-24 (t. y. tos dienos, kurią, teismo vertinimu, užsakovui suėjo terminas atsiskaityti už atliktus darbus) iki 2018-03-14 (t. y. sprendimo priėmimo dienos), ir po 100 EUR už dieną nuo 2018-03-15 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Užsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde argumentavo, jog rangovui nepagrįstai buvo priteistos sutartinės netesybos (delspinigiai), o ne procesinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas komentuojamoje nutartyje visų pirma pažymėjo, jog rangovas byloje prašė priteisti ne procesines palūkanas, o būtent sutartyje nustatyto dydžio netesybas. Toliau teismas pažymėjo, kad netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. Galiausiai, remdamasis suformuota kasacinio teismo praktika, pasisakė, jog netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme. Ir nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad skolininkui nevykdant savo prievolės jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta. Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad netesybos gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-09-12 nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-7-367/2006, iš tikrųjų yra išaiškinęs, jog netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai jos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Šis išaiškinimas atsispindi ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, 2009-03-16 nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-12/2009, 2015-05-13 nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-275-248/2015 ir kt.

Aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taip pat yra išaiškinta, kad netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos ir atitinkamai gali būti teismo priteisiamos iki visiško prievolės įvykdymo tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta šalių sudarytoje sutartyje.

Drįstu teigti, kad Lietuvos apeliacinis teismas komentuojamoje nutartyje akivaizdžiai nukrypo, tiksliau iškraipė (apvertė aukštyn kojom) kasacinio teismo suformuotą praktiką, padarydamas šią ne tik teisiškai, bet ir logiškai nepagrįstą išvadą:

„Šiuo atveju šalys sutarties 9.1 punkte nedviprasmiškai nustatė, kad Delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus yra 500 (penki šimtai) eurų nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Taigi, šalys sutartyje nenumatė, kad netesybos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, o numatė, kad jos skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento.“

Būdamas kiek įmanoma objektyvus (nešališkas), niekaip negalėčiau sutikti, kad sutarties 9.1 p. šalys tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl to, jog netesybos skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento. Kita vertus, šalys iš tikrųjų nenumatė ir to, kad netesybos skaičiuojamos tik iki bylos iškėlimo teisme, tačiau ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga. Jeigu sutartyje aiškiai nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai galioja ir turi būti taikoma bendroji taisyklė, pagal kurią nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinėmis palūkanomis (jei tik byloje yra pareikštas reikalavimas dėl šių palūkanų priteisimo).

Šioje vietoje sugrįžkime trumpam prie aukščiau paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Pavyzdžiui, 2009-03-16 nutartimi išnagrinėtoje c. b. Nr. 3K-3-12/2009 kasacinis teismas konstatavo, jog atitinkamas draudimo taisyklių punktas, kuriame nustatyta, kad draudikas, laiku neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos, moka šiam už neišmokėtą sumą 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną dieną, negali būti suprantamas kaip nustatantis draudiko pareigą mokėti delspinigius iki visiško prievolės įvykdymo, t. y. visos draudimo išmokos sumokėjimo.

2015-05-13 nutartimi išnagrinėtoje c. b. Nr. 3K-3-275-248/2015 kasacinis teismas panašiai pasisakė – konstatavo, jog atitinkamas kredito sutarties punktas, kuriame nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus sutartyje nustatytus kredito (jo dalies) grąžinimo, palūkanų ir (ar) kitų sutartyje nustatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, yra aiškintinas kaip nustatantis delspinigių mokėjimo pradžią, bet ne pabaigą. Kitaip sakant, negali būti suprantamas kaip nustatantis delspinigių mokėjimą iki visiško kredito grąžinimo.

Taigi, mano nuomone, aptariamu atveju byloje buvo padaryta nepagrįsta išvada dėl netesybų (delspinigių) skaičiavimo ir mokėjimo pabaigos momento, kas tuo pačiu reikštų, jog rangovui nepagrįstai buvo priteistos netesybos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Negana to, bent jau man pagrįstas abejones kelia ir rangovo naudai priteistų netesybų dydis.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir sumažino, bet priteisė rangovui iš užsakovo po 100 EUR už dieną delspinigius, kurie, skaičiuojant nuo priteistos 17 681,47 EUR skolos, sudaro 0,5656 proc. už dieną arba 206,43 proc. per metus. DAUGIAU KAIP DU ŠIMTUS PROCENTŲ PER METUS, KARLAI! Nurodyto dydžio delspinigiai buvo priteisti inter alia už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

Palyginkime, kokio dydžio procesinės palūkanos būtų buvusios priteistos rangovui, jeigu jis byloje būtų pareiškęs šį reikalavimą vietoje netradicinio reikalavimo priteisti netesybas.

Remiantis Civiliniu kodeksu, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, kreditoriui gali būti priteisiamos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, šiuo metu kreditoriui gali būti priteisiamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos. Galiausiai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 str. yra numatyta galimybė šalims sutartyje susitarti ir dėl didesnių nei įstatymuose nustatytos procesinių palūkanų. Kaip bebūtų, savo praktikoje kol kas nesu susidūręs nei su statybos rangos sutartimi, nei su kitos rūšies sutartimi, kurioje šalys būtų sulygusios dėl 206,43 proc. ar panašaus dydžio metinių procesinių palūkanų normos.

Bet gal jau užteks nuobodžių teisinių samprotavimų ir procentinių reikšmių, kurios galimai nieko konkretaus nepasako. Paskaičiuokime grynus pinigus.

Kaip jau minėjau, Panevėžio apygardos teismas sprendimu priteisė rangovo naudai 17 681,47 EUR skolos. Teismas taip pat priteisė 11 100 EUR netesybų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017-11-24 iki 2018-03-14. Galiausiai, priteisė po 100 EUR už dieną nuo 2018-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Darykime prielaidą, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo dieną, t. y. 2019-03-21, užsakovas dar nebuvo sumokėjęs rangovui skolos. Tokiu atveju gaunasi, kad už laikotarpį nuo 2018-03-15 iki 2019-03-21, t. y. 371 dieną, rangovui papildomai prikapsėjo nei daug, nei mažai – dar 37 100 EUR (371 x 100 = 37100). Taigi, rangovas iš viso galimai užsidirbo 48 200 EUR netesybų (11100 + 37100 = 48200). Kitaip tariant, per nepilnus pusantrų metų teismo „pagalba“ rangovas tikėtinai beveik keturis kartus pasididino savo skolinį reikalavimą (17681,47 + 48200) / 17681,47 = 3,72).

Nesu tos nuomonės, kad kreditoriui priteistinos netesybos (t. y. bendra jų suma) visais atvejais turi proporcingai koreliuoti su jam priteistos skolos dydžiu, bet net kelis kartus skolą viršijančių netesybų priteisimas yra way too much!

Šiame kontekste tik priminsiu, kad procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Netesybų paskirtis taip pat yra kompensacinė, netesybos nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

Kompensuojamosios palūkanos (taip pat ir netesybos) neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Visgi šiuo konkrečiu atveju rangovui delspinigiai buvo priteisti už tai, kad užsakovas laiku nesumokėjo už atliktus darbus, kas faktiškai reiškia, jog tam tikrą laiką neatlygintinai naudojosi rangovo pinigais. Nors teisiškai negalima taip teigti, bet iš esmės rangovui buvo priteistas būtent atlyginimas už naudojimąsi jo pinigais – pinigų kaina. Tačiau tokia pinigų kaina, kokią ją nustatė teismas (>200 proc. per metus), yra sutinkama nebent hiperinfliaciją išgyvenančiose šalyse! Pavyzdžiui, Zimbabvėje, kurioje metinė infliacija yra netgi šiek tiek mažesnė ir sudaro „tik“ 175,66 proc. (https://tradingeconomics.com/country-list/inflation-rate). Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje pinigai kol kas kainuoja pigiau nei Venesueloje, kurioje metinė infliacija yra 282972,80 proc.

1. S. Galbūt aptarta byla ir jos baigtis yra tik pavienis atvejis teismų praktikoje, bet nuo šiol savo klientams primygtinai rekomenduosiu sutartyse tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyti, kad netesybos (delspinigiai) skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo, o kiekvienąkart rengdamas ieškinį gerai pagalvosiu, ar formuluoti reikalavimą dėl procesinių palūkanų ar būtent dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kęstutis Žičkus yra JUREX asocijuotas partneris, advokatas