EŽTT: Lietuvos institucijos neparodė reikiamo stropumo organizuojant pareiškėjams iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimą
2019 m. kovo 26 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Velečka ir kiti prieš Lietuvą, kuriame konstatavo, jog Lietuvos teismai, tęsdami pareiškėjams taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pažeidė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį (teisė į laisvę ir saugumą), nes pareiškėjų suėmimo trukmė buvo pernelyg ilga.
Pareiškėjai skundėsi dėl pernelyg ilgos suėmimo trukmės – jų kardomasis kalinimas truko beveik 5 metus (nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn.). Nacionaliniai teismai suėmimo terminą tęsė kas 2 ar 3 mėnesius priimdami nutartis, kurias grindė tuo, kad suimtieji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų arba daryti naujus nusikaltimus, bei atsižvelgdami į įtariamųjų ankstesnius teistumus ar ryšius užsienyje. Ikiteisminio tyrimo metu, kuris truko apie 1 metus ir 6 mėnesius, priimdami nutartis dėl suėmimo termino tęsimo, teismai atkreipė dėmesį ir į tai, jog buvo reikalinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įskaitant ir pasikartojančius teisinės pagalbos prašymus užsienio institucijoms. Baudžiamoji byla, kurioje buvo 13 kaltinamųjų ir 85 liudytojai, teismui buvo perduota 2014 m. liepos mėn. Bylos nagrinėjimo metu iš viso įvyko 41 teismo posėdis, tačiau daug jų buvo atidėta ir atšaukta dėl procesinių priežasčių.
Spręsdamas dėl suėmimo trukmės pagrįstumo EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad ypatingai ilga pareiškėjų kardomojo kalinimo trukmė – beveik penkeri metai – kelia rimtą susirūpinimą ir reikalauja, kad valdžios institucijos pateiktų itin svarias priežastis tam, kad ją būtų galima pateisinti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad priežastys, kuriomis rėmėsi nacionaliniai teismai, buvo nurodytos abstrakčiai arba kad teismai skyrė (pratęsė) pareiškėjams kardomąjį kalinimą remdamiesi tapačiais ar stereotipiniais pagrindais, naudodami iš anksto parengtą šabloną arba formalią ir abstrakčią kalbą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad nebuvo imtasi kokių nors priemonių bylos nagrinėjimui paspartinti, atsižvelgiant į pertraukas tarp posėdžių. EŽTT neįžvelgė jokių valdžios institucijų pastangų nustatant griežtesnį ir veiksmingesnį teismo posėdžių tvarkaraštį, siekiant išvengti pasikartojančių bylos nagrinėjimo atidėjimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, EŽTT padarė išvadą, kad Teismas atkreipė dėmesį, kad nebuvo imtasi kokių nors priemonių bylos nagrinėjimui paspartinti, atsižvelgiant į pertraukas tarp posėdžių. Teismas neįžvelgė jokių valdžios institucijų pastangų nustatant griežtesnį ir veiksmingesnį teismo posėdžių tvarkaraštį, siekiant išvengti pasikartojančių bylos nagrinėjimo atidėjimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teismas padarė išvadą, kad valdžios institucijos neparodė „reikiamo stropumo“ organizuojant pareiškėjams iškeltos baudžiamosios bylos, kurios metu jie buvo kardomajame kalinime, nagrinėjimą. Todėl Teismas konstatavo Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Todėl konstatuotas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas.
