LJAA prezidentė: advokatų bendruomenė – vieninga ir stipri

Vos prieš keletą metų baigusi teisės studijas, šiandien Greta Kubiliūnaitė ne tik dirba advokato padėjėja, bet yra ir Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) prezidentė bei jauniausia valdybos narė. Šią organizaciją mergina atrado neatsitiktinai, dar studijuodama domėjosi galimybėmis advokatams bendradarbiauti ir susiburti bendroms veikloms. Išsirinkti sunku nebuvo – LJAA yra vienintelė tokio tipo organizacija Lietuvoje.  Kartu su Lietuvos Advokatūra jaunieji advokatai ir advokatų padėjėjai organizuoja renginius, konferencijas, taip pat rūpinasi neformalia bendruomenės veikla.

LJAA veikla ir kasdienybė

Greta dar universiteto Studentų atstovybėje buvo atsakinga už renginių organizavimą. Pasibaigus studijoms šios veiklos merginai trūko, todėl spragą užpildė LJAA. Asociacijos prezidentė niekada neketino siekti šių pareigų, tačiau ją paskatino praeitos kadencijos valdybos nariai. Taip įveikusi tris konkurentus Greta Kubiliūnaitė jau metus užima šį postą. „Per savo kadenciją įgyjau daug patirties bendravime, projektų valdyme, vadovavime. Taip pat išmokau deleguoti darbus. Iš pradžių galvodavau, kad viską galiu padaryti pati, nebuvau linkusi deleguoti darbų. Tačiau laikui bėgant supratau, kad dėl jėgų ir laiko stokos tikrai negaliu visko apsiimti pati ir darbais sėkmingai dalinuosi su kitais valdybos nariais”, – apie įgytą patirtį pasakojo prezidentė.

Dalyvavimas asociacijos veikloje naudingas ne tik valdybai, bet ir kiekvienam nariui. Jais gali tapti advokatai ir advokato padėjėjai iki 45 metų, šiuo metu organizacijoje yra apie 80 žmonių. Nariai gali prisidėti prie įvairių renginių organizavimo ir idėjų realizavimo, taip pat dalyvauti Lietuvos ir užsienio renginiuose, į kuriuos patenka nemokamai ar gerokai pigiau, išskirtinėmis sąlygomis. Tačiau svarbiausia, pasak Gretos, galimybė bendrauti: „Ne visi advokatai dirba didelėse kontorose, kur gali pasitarti ir pasikalbėti su kolegomis. Kitiems trūksta bendruomeniškumo ir bendradarbiavimo. Šioje organizacijoje gali bet kada į kitą narį kreiptis pagalbos ir patarimo, o per šventes ir vakarėlius kaskart atrasti pažįstamus veidus.”

Advokatų bendruomenės iššūkiai ir problemos

Prieš tampant advokato padėjėja Gretai Kubiliūnaitei teko girdėti komentarus, jog Advokatūra yra tarsi klanas, neįsileidžiantis naujų žmonių. Tačiau, pasak merginos, tai netiesa – advokatų bendruomenė yra labai vieninga ir stipri. Nepaisant to, atmosfera šiek tiek skiriasi tarp miestų. Vilniaus bendruomenė yra lyderiaujanti, tačiau mažesniuose miestuose advokatai dažnai ne tik nejaučia bendruomeniškumo, bet susiduria ir su didele konkurencija: „Aš pati esu iš Panevėžio, tad norėjau ten atlikti praktiką studijų metu. Tačiau tai buvo labai kėblu, kadangi vos tik kreipdamasi sulaukdavau atsakymo, kad naujų žmonių ir būsimų konkurentų jiems nereikia. Aš tikiu, kad jiems sunku pritraukti klientus, kadangi net įmonės iš rajonų ar miestelių labiau linkusios pasitikėti didesnių miestų teisininkais.”

Tačiau vadovautis stereotipais apie advokatus, pasak Gretos, tikrai nereikėtų. Esą sklando kalbos, jog studentai ir advokato padėjėjai kontorose dirba administracinio pobūdžio darbus ar smulkius teisinius darbus. „Man taip niekada nebuvo. Vos pradėjusi dirbti susipažinau su rimtais procesais, eidavau į posėdžius, viena ar su komanda atstovaudavau klientams teisme. Taip pat pastebėjau, kad žmonės linkę manyti, jog didelėse kontorose jauni teisininkai dirba be poilsio dienų, naktimis. Tačiau jaunimas dabar labai gerai žino savo teises, nebijo už save pastovėti, yra drąsus ir pasako, jei darbo sąlygos jiems nėra tinkamos”, – apie stereotipus pasakojo G. Kubiliūnaitė.

Jaunų teisininkų, advokato padėjėjų bendruomenėje pasitaiko ir problemų. Viena dažniausių – komunikacijos su vadovu trūkumas: „Man pačiai, tapus LJAA prezidente, buvo naujiena, kad advokato padėjėjai nebendrauja su savo praktikos vadovu, negauna jokio grįžtamojo ryšio, todėl jiems sunku suprasti, kaip veikia Advokatūros sistema, neaišku, kaip pasiruošti Advokatūros egzaminui, specializuotis. Didelėse kontorose jauni advokato padėjėjai automatiškai įsukami į šį ritmą, bet yra ir tokių vadovų, kurie nemato prasmės jauną advokato padėjėją auginti. Darbdaviams svarbu suprasti, kad padėjėjui būtina patirtis, jam reikia augti ir ne tik ruošti procesinius dokumentus, bet ir bendrauti su klientais, eiti į posėdžius ir t. t. Per LJAA susitikimus mes diskutuojame apie tai, patariame.“

Rinka ir galimybės

Kalbant apie rinką, Greta pastebi, kad požiūris apie sunkų advokatų įsidarbinimą nyksta. Esą dabar studentai dažnai įsidarbina dar studijuodami, todėl problemų nekyla. „Aš pati pradėjau nuo praktikos vienoje advokatų kontorų dar trečiame kurse, o paskui likau ten ir dirbti. Tačiau yra studentų, kurie visą laiką nori skirti mokymuisi. Taip, kai pradedi dirbti trečiame kurse, paskaitos ir pažymiai šiek tiek nukenčia, tačiau praktikos nauda yra neįkainojama. Kai pradėjau dirbti pamačiau, kad net seminarams ruoštis mažiau reikia, kadangi taikydama įgytas universitete žinias praktikoje, įgauni visiškai kitokios patirties, keičiasi mastymas, iškart įsisuki į teisininko darbo ritmą. Na o atėjus į darbo rinką tik po studijų baigimo, tikrai gali būti sunku įsidarbinti, kadangi kontoros mieliau rinksis tą, kuris jau turi patirties, kuriam jau nebereikia aiškinti, kaip rengiami procesiniai dokumentai”, – pasakojo G. Kubiliūnaitė.

Pasak LJAA prezidentės, iki šiol darbdaviai kartais reikalauja pateikti įrodymus apie pažymių vidurki ir samdo tik tuos teisininkus, kurie mokosi labai gerai: „Dažniau darbdaviams svarbi patirtis, jie įsidarbinant duoda užduotis atlikti, testus. Bet pasitaiko ir tokių, kurie, pavyzdžiui, kviečia tik tuos studentus, kurių vidurkis didesnis nei 9. Tačiau, mano nuomone, tai nėra objektyvus vertinimas, nes mokytis Teisės fakultete tikrai sunku. Keldami tokius reikalavimus, darbdaviai atmeta daugybę potencialiai gabių studentų.”

Svajonė tapti advokate

Apie šią profesiją Greta svajojo ir mokyklos laikais. Dar paauglystėje artimieji jai sakydavo, kad kitoje srityje merginos neįsivaizduoja. Artimiau susipažinusi su teisininko profesijos specifika, Greta susižavėjo teisės mokslu ir advokato darbu. Pastarasis jai atrodė dinamiškas, o klientų problemų sprendimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose – įdomus. Studijas LJAA prezidentė prisimena su šypsena ir sako, kad buvo sunku, bet įdomu: „Kai universitete seminarus vesdavo advokatai ir pasakodavo istorijas iš praktikos, aš kaskart pagalvodavau, kad pasirinkau teisingą kelią. Dėstytojai man būdavo autoritetai, į paskaitas eidavau su džiaugsmu, jutau didžiulę motyvaciją.”

Pradedančiam karjerą teisininkui Greta siūlo išmėginti jėgas ir įgyti patirties tiek didelėje, tiek mažesnėje kontoroje, kol galų gale jaunas specialistas apsispręs, ko nori. „Didelėje kontoroje turi galimybę dirbti komandoje, kurią sudaro įvairių teisės sričių specialistai, todėl gali pasisemti įvairios patirties, stebėti lyderių darbą ir iš jų mokytis. Be to, projektai didelėje kontoroje neretai būna plačios apimties, kompleksiniai, jungiantys įvairias teisės sritis, dažnai ir su užsienio teisės elementais.  Todėl jaunam teisininkui didelėje kontoroje dirbti yra tikrai naudinga. Tačiau šiuo metu, išbandžiusi jėgas ir įgijusi neįkainojamos patirties vienoje iš didžiausių kontorų Baltijos šalyse, toliau karjerą tęsiu kiek mažesnėje, tačiau lyderio poziciją užimančioje kontoroje, kadangi noriu turėti daugiau atsakomybės, vystyti vadovavimo projektams kompetenciją. Didelėje kontoroje atsakingas būni tik už pavienes užduotis ir fragmentiškai, bet gali labiau specializuotis. Tačiau man atėjo metas siekti aukštesnių tikslų profesine prasme, – sakė G. Kubiliūnaitė.

Nuo karjeros pradžios Greta Kubiliūnaitė specializuojasi bankroto ir restruktūrizavimo srityje. Pasak merginos, ši sritis labai dinamiška ir kintanti.Šiuo metu G. Kubiliūnaitė itin domisi ir daug laiko skiria naujos nemokumo koncepcijos aiškinimuisi ir tiki, jog Lietuvoje ilgainiui išsivystys verslo kultūra, orientuota ne į greitą įmonės, susidūrusios su finansiniais sunkumais, likvidavimą, o į įmonės atgaivinimą: „Džiugu, jog teisinis reguliavimas tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse eina ta linkme, jog prioritetas yra teikiamas verslo atgaivinimui, kuo ir domiuosi.”

Nors Greta pabrėžia advokato darbo įdomumą, tačiau pripažįsta, kad pasitaiko ir psichologiškai sunkių situacijų: „Kartais bylos slegia, sukelia daug emocijų, juolab, kai esi empatiškas. Tačiau su patirtimi pasisemi emocinės stiprybės, išmoksti valdyti stresą ir įtampą.“ LJAA prezidentė svarstantiems būti advokatais linki patiems išbandyti šį amatą ir neleisti, kad baimės ir nepalankios kalbos sužlugdytų jų svajonę.