Ar Lietuvoje bus užtikrinamas pranešėjų apsaugos efektyvumas?
Naujos ES direktyvos tikslas – stiprinti pranešėjų apsaugą visoje Europos Sąjungoje, nustatyti saugius pranešimo kanalus, pranešėjo garantijas darbovietėje, valdžios institucijų vaidmenį. Nors ji dar tik svarstoma, tokių asmenų apsauga jau susirūpinta ir Lietuvoje – kitais metais šalyje įsigalios Pranešėjų apsaugos įstatymas. Tokių asmenų apsaugos gerinimo sąlygos ir galimybės aptartos EK atstovybės Lietuvoje diskusijoje „Pranešėjų apie pažeidimus apsauga: nauja ES direktyva ir numatomi pokyčiai Lietuvoje.”
Šia tema diskutavo Seimo narė Agnė Bilotaitė, Transparency International Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, portalo 15min.lt tyrimų skyriaus redaktorius Šarūnas Černiauskas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Valdimir Banel, Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros atstovai.
Diskusijos dalyviai sutarė, jog Pranešėjų apsaugos įstatymo priėmimas yra visuomenės brandos ženklas. „Kai panašų įstatymo projektą pateikėme 2010-iais, buvo kalbama, jog norime apsaugoti skundikus. Tačiau praėjusiais metais požiūris pasikeitė. Šis įstatymas turi daug realių priemonių, kuriomis bus apsaugoti pranešėjų interesai, kadangi dabar tokių žmonių saugumas praktiškai neužtikrinamas, darbdaviai juos gali lengvai atleisti, pažeminti pareigose, naudoti psichologinį smurtą, paduoti į teismus, o galiausiai pats pranešėjas turi apmokėti tyrimo išlaidas, nors buvo pilietiškas”, – sakė seimo narė A. Bilotaitė.
Pasak pašnekovų, ES direktyva ir šis įstatymas skelbia svarbią žinią visoms Europos valstybėms, neturinčioms analogiškų teisės aktų. „Visos prielaidos sėkmingam veikimui yra, tačiau prireiks labai daug žmogiškųjų resursų, kad visų pranešėjų pareiškimai būtų įvertinti, taip pat apmąstyti atlygio už pranešėjų veiklą suteikimo sąlygas, kurios motyvuotų informuoti apie įstatymų pažeidimus. Galiausiai reikia šviesti viešojo sektoriaus ir įmonių darbuotojus. Svarbu, kad vadovai suprastų, jog šio įstatymo įgyvendinimui svarbios ne tik gairės, bet ir įgyvendinimas.” – apie iššūkius kalbėjo Teisingumo ministerijos justicijos departamento patarėjas Marius Vainauskas.
Pranešėjų apsaugos įstatyme numatyti iš viso trys būdai pranešti apie korupciją ar kito pobūdžio nusikaltimus: vidinio kanalo būdu, viešai arba pranešant kompetentingai institucijai, šiuo atveju Generalinei prokuratūrai. Pasak diskusijos dalyvių, svarbu, kad visuomenė suvoktų skirtingas galimybes ir rizikas. Pavyzdžiui, pranešant apie nusižengimus viešai, konfidencialumo prokuratūra neužtikrins.
Svarbiausias vaidmuo įstatymo įgyvendinimui tenka Generalinei prokuratūrai, čia visas funkcijas atliks tam skirtas Vidaus tyrimų skyrius. Tiesa, tam tikros funkcijos bus paskirtos ir apygardų prokuratūroms. Pasak seimo nares A. Bilotaitės, ši institucija įstatymo įgyvendinimui pasirinkta todėl, kad yra apolitiška, nepriklausoma institucija, ginanti viešąjį interesą.
„Šiandien negalime pasakyti preliminaraus pranešimų kiekio, nes jų pobūdis gali būti įvairus – tiek apie korupciją, tiek apie tarnybinius nusižengimus ir t. t. Kita vertus, pareiškėjų ratas bus siaurinamas, kadangi įstatyme numatyta, jog pranešėjais gali tapti tik darbo santykiais ar sutartimis su darbdaviu susiję asmenys”, – pasakojo Generalinės prokuratūros Personalo ir teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Aušra Juodaitienė.
Žurnalistas Šarūnas Černiauskas išskyrė, jo nuomone, didžiausią įstatymo spragą: „Sveikinu, kad atsiranda tvirti kanalai įmonių viduje, tačiau nesutinku su žiniasklaidos vaidmens sumenkinimu. Kodėl apsaugos priemonės netaikomos per žiniasklaidą apie nusikaltimus pranešusiam asmeniui? Kuo šis asmuo yra mažesnis pranešėjas nei tas, kuris nuėjo iki prokuratūros? Mano galva, tai žiauri klaida. Būtina ją ištaisyti iki įstatymo įsigaliojimo.”
Pasak Aušros Juodaitienės, pranešant apie nusižengimus viešai, kyla grėsmė tyrimui, tačiau Šarūno Černiausko nuomone, tokiu būdu prokuratūra gali gauti dar daugiau naudingos informacijos tyrimui.
Diskusijos dalyviai taip pat išreiškė kitus nuogąstavimus dėl įstatymo realaus veikimo. „Dabar visų lūkesčiai labai aukšti, todėl būtina užtikrinti tarp institucinį bendradarbiavimą, kuris, mano nuomone, gali būti komplikuotas. Taip pat svarbu informuoti žmones apie tai, kas jų gali laukti – grėsmės, psichologiniai sunkumai. O prokūratūra psichologinės pagalbos pranešėjams, bijau, kad neužtikrins. Nežinia, kokios to bus pasekmės.”, – teigė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel.
Pasak Aušros Juodaitienės, prokuratūrajau dabar sulaukia skambučių, kuriais žmonės išreiškia džiaugsmą dėl artėjančio įstatymo įsigaliojimo. Tačiau tikina, jog institucija imsis visų priemonių, kad garantuotų maksimalią apsaugą ir pagalbą visiems besikreipsiantiems.
