Institucijos

ESTT: neteisėtai įkėlus filmą į virtualią platformą, teisių turėtojas gali iš valdytojo reikalauti tik atitinkamo naudotojo pašto adreso, bet ne el. pašto, IP adreso ar telefono numerio

2020m. liepos 9d. paskelbtame Sprendime Constantin Film Verleih (C-264/19) Teisingumo Teismas nusprendė, kad kai filmas įkeliamas į virtualią vaizdo platformą be autorių teisių turėtojo sutikimo, pagal Direktyvą 2004/48 teisminės institucijos neįpareigojamos nurodyti vaizdo platformos valdytojui pateikti naudotojo, įkėlusio ginčijamą filmą, el. pašto adresą, IP adresą arba telefono numerį. Direktyva, kurioje numatytas intelektinės nuosavybės teises pažeidusių asmenų „adresų“ pateikimas, yra susijusi tik su pašto adresu.

2013 ir 2014m. filmai Parker ir Scary Movie 5 buvo įkelti į YouTube vaizdo platformą be Constantin Film Verleih, Vokietijoje turinčios išimtines šių kūrinių naudojimo teises, sutikimo. Minėti filmai toje platformoje buvo peržiūrėti keliasdešimt tūkstančių kartų. Taigi Constantin Film Verleih pareikalavo, kad YouTube ir Google, kuri yra pirmosios patronuojančioji bendrovė ir kurioje naudotojai pirmiausia turi užsiregistruoti per naudotojo paskyrą, pateiktų jai visą informaciją apie kiekvieną minėtus filmus įkėlusį naudotoją. Abi bendrovės atsisakė pateikti Constantin Film Verleih su šiais naudotojais susijusią informaciją, visų pirma jų el. pašto adresus ir telefono numerius, taip pat IP adresus, kuriuos jie naudojo tiek įkeldami atitinkamas rinkmenas, tiek paskutiniosios prieigos prie savo Google/YouTubepaskyros momentu.

Pagrindinės bylos baigtis priklausė nuo atsakymo į klausimą, ar tokia informacija patenka į Direktyvoje 2004/48 įtvirtintą sąvoką „adresai“. Šioje direktyvoje numatyta, kad teisminės institucijos gali nurodyti pateikti informaciją apie prekių ar paslaugų, dėl kurių buvo pažeista intelektinės nuosavybės teisė, kilmę ir platinimo kanalus. Tokia informacija, be kita ko, apima teises pažeidžiančių prekių ar paslaugų gamintojų, platintojų ir tiekėjų „adresus“.

Pirma, Teisingumo Teismas konstatavo, kad, kiek tai susiję su įprastos sąvokos „adresas“ reikšme, adresas apima tik pašto adresą, t.y. konkretaus asmens nuolatinę gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą. Darytina išvada, kad, kai šis žodis vartojamas be kito patikslinimo, kaip nurodyta Direktyvoje2004/48, jis neapima el. pašto adreso ar IP adreso.

Antra, prieš priimant Direktyvą 2004/48 vykusiuose jos parengiamuosiuose darbuose nėra jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalies a punkte vartojama adreso sąvoka „adresas“ turėtų būti suprantama kaip apimanti ne tik joje nurodomų asmenų pašto adresą, bet ir jų el. pašto adresą, telefono numerį ar IP adresą.

Trečia, išnagrinėjus kitus Sąjungos teisės aktus, susijusius su el. pašto adresu ar IP adresu, matyti, kad nė viename iš jų sąvoka „adresas“ – be jokio kito patikslinimo – nevartojama siekiant apibrėžti telefono numerį, IP adresą arba el. pašto adresą.

Teisingumo Teismo teigimu, šis aiškinimas atitinka Direktyvos 2004/48 nuostata siekiamą tikslą dėl teisės gauti informaciją. Atsižvelgiant apskritai į minimalų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos suderinimą, pagal minėtą nuostatą šis suderinimas apima tik aiškiai apibrėžtą informaciją. Be to, šia nuostata siekiama nepažeisti skirtingų teisių, būtent teisių turėtojų teisės gauti informaciją ir naudotojų teisės į asmens duomenų apsaugą. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Direktyvoje 2004/48 įtvirtinta sąvoka „adresai“, kiek ji susijusi su intelektinės nuosavybės teisę pažeidžiančias rinkmenas įkėlusiu naudotoju, neapima šio naudotojo el. pašto adreso, telefono numerio ir IP adreso, kuris buvo naudojamas įkeliant šias rinkmenas, ar IP adreso, kuris buvo naudojamas paskutinį kartą jam prisijungus prie naudotojo paskyros.

Vis dėlto Teisingumo Teismas patikslino, kad valstybės narės gali suteikti intelektinės nuosavybės teisių turėtojams teisę gauti platesnę informaciją, tačiau su sąlyga, kad bus užtikrinta teisinga įvairių pagrindinių teisių pusiausvyra ir laikomasi kitų bendrųjų Sąjungos teisės principų, pavyzdžiui, proporcingumo principo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo informacija

Raktažodžiai
Close
Close