Teismai

LVAT: įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, neišnyksta „ekonomiškai“ konkurencijos teisės prasme

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Kauno grūdai“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą „Dėl akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies reikalavimams“. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu pareiškėjo AB „Kauno grūdai“ skundą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija sausio 16 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad LVAT yra nurodęs, kad galimybė daryti lemiamą įtaką turi būti reali ir ji turi atsirasti iš sutarties, įstatymo ar faktinės situacijos, reali galimybė suprantama kaip galimybė, kuri atitinka tikrovę, nėra įsivaizduojama ir iš esmės galima ar įmanoma įvykdyti, o jeigu iš sutarčių, įstatymų ar kitų aplinkybių matyti, kad tokia galimybė sudaryta koncentracijų kontrolės prasme, nėra svarbu, kokios subjektyvios, objektyvios, šalutinės, tiesioginės ar netiesioginės aplinkybės galėjo sutrukdyti tokią galimybę faktiškai realizuoti (pasinaudoti praktiškai) (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1668/2012).

Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo ir nevertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, dėl kurių, jo teigimu, jis nuo 2011 m. balandžio 12 d. negalėjo balsuoti papildomomis 27 proc. akcijomis, aplinkybių, susijusių su R. P. ir A. K. balsavimu. Kaip jau minėta, bendrosios kompetencijos teismai, iš ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje yra nustatę, kad R. P. ir A. K. buvo pareiškėjo statytiniai ir jie akcijų neįgijo, o akcijas įgijo pareiškėjas, be to, nustatyta, kad pareiškėjo iniciatyva ir interesais buvo siekiama nuslėpti tikrąją sandorių šalį – akcijų įgijėją. Įrašai apie pareiškėjo statytinių akcijų įsigijimą buvo įregistruoti vertybinių popierių sąskaitose, todėl nagrinėjamu atveju nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jis netapo akcijų savininku dėl to, kad vertybinių popierių sąskaitose nebuvo įrašytas savininku, o buvo įrašyti minėti asmenys. Be to, Konkurencijos taryba nustatė, kad pareiškėjo statytiniai dalyvavo ir galėjo dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl pažeidimo trukmės ir poziciją, kad iškėlus Vievio paukštynui bankroto bylą pareiškėjas neturėjo pranešti apie koncentraciją, pirmiausia pažymėtina, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti Vievio paukštynui bankroto bylą, pareiškėjas neprarado 51 proc. akcijų paketo, t. y. neprarado akcijų savininko statuso. Nei Akcinių bendrovių įstatyme, nei Įmonių bankroto įstatyme nenustatyta, kad iškėlus bankroto bylą įmonei, šios įmonės akcininkai praranda nuosavybės teisę į akcijas, visas akcininkų turtines ir neturtines teises.

Atsakovas, vertindamas pažeidimo trukmę, pagrįstai vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio, 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis taikos sutarties sudarymą bankroto procese, nurodė, kad bankrutuojančios įmonės akcininkas gali atsiskaityti su kreditoriais tam, kad bankroto byla būtų nutraukta ir būtų baigtas akcininko teisių ribojimai.   Nutarime remiamasi ir tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi Vievio paukštynui leista tęsti (vykdyti) sudarytas sutartis, nurodytas Vievio paukštyno galiojančių veiklos sutarčių sąraše, sudaryti ir nutraukti įmonės turto nuomos sutartis ir kt., t. y. iš šios nutarties matyti, kad bankrutuojanti Bendrovė bankroto proceso metu vykdė ūkinę–komercinę veiklą. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas nustatė, kad įmonei iškėlus bankroto bylą įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms.

Šios nagrinėjamos bylos kontekste akcentuota ir tai, kad kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, vykdo veiklą, ji, kaip ūkio subjektas, neišnyksta iš rinkos, t. y. neišnyksta „ekonomiškai“ konkurencijos teisės prasme, o tai, kad akcininkų teisės bankroto procese yra apribotos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog akcininkas, įsigijęs tokios įmonės kontrolinį paketą, neturi pranešti Konkurencijos tarybai apie koncentraciją.

Teisėjų kolegija pasisakė, kad pareiškėjas, darydamas pažeidimą, t. y. nevykdydamas pareigos pranešti Konkurencijos tarybai apie numatomą koncentraciją, įgyvendindamas koncentraciją be Konkurencijos tarybos leidimo, t. y. nesilaikydamas imperatyvių Konkurencijos įstatymo reikalavimų, apie kuriuos pagal bylos duomenis pareiškėjui buvo žinoma, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jam bauda už tokio pobūdžio pažeidimą nebus apskritai paskirta ar bus paskirta mažesnio dydžio (simbolinė).

Raktažodžiai
Close
Close