Svarbiausios naujovės teisės aktuose nuo 2020 metų
Nuo kitų, 2020 metų, įsigalioja daugybė įstatymų pakeitimų. Pateikiame, mūsų manymu, svarbiausius iš jų:
2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Mediacijos įstatymo pakeitimai, numatantys privalomąją mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena. Mediatoriaus paslaugomis bus galima pasinaudoti nemokamai, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Ji skirs mediatorių, kuris ir padės visus klausimus išspręsti taikiai, bendru sutarimu. Asmenys ir patys galės pasirinkti mediatorių iš specialaus Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo ir pasinaudoti jo paslaugomis, tokiais atvejais paslauga būtų mokama .Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
–
Įsigalioja naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas ir su juo susiję kitų teisės aktų pakeitimai. Šis įstatymas reguliuos juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, taip pat nemokumo administratorių profesiją ir veiklos priežiūrą. Pavyzdžiui, keis nemokumo sąvoka – nemokia įmonė bus laikoma tuomet, kai ji nevykdys prievolių arba jos įsipareigojimai viršys viso turimo turto vertę. Numatyta galimybė parduoti įsipareigojimų nebegalintį įvykdyti juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba išskirti juridinio asmens esminę dalį. Sudarytos prielaidos juridiniams asmenims iš bankroto procedūrų pereiti į restruktūrizavimą ir atvirkščiai. Kažkiek keičiasi juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Restruktūrizavimo ir bankroto administratoriai apjungiami ir taps nemokumo administratoriais. Įsteigiami Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą.
–
Įsigalios Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais nustatyta naują žalos atlyginimo pacientams tvarka. Pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, turės teisę ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos, Vyriausybės nustatyta tvarka kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija bus privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinės neatlygintinai. Žala paciento sveikatai bus atlyginama iš sąskaitos, kurioje bus kaupiamos sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti. Komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.
–
Įsigalios naujas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuriame nustatyti ūkinės ar kitokios veiklos apribojimai. Šis įstatymas aiškiau reglamentuos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir nuostatas, susijusias su šių sąlygų taikymu įstatyme nurodytose teritorijose. Juo viename teisės akte nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taip pat nurodomos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bei kada turi būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas ir atvejus, kada jis neprivalomas. Jeigu iki 2020 metų konkrečiai ūkinei veiklai vykdyti yra nustatytos apsaugos zonos ar sanitarinės apsaugos zonos, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. tokių apsaugos zonų nebus numatyta naujajame įstatyme, tokios zonos bus laikomos nebeegzistuojančiomis, o Registrų centre turės būti iš karto panaikinti visi įrašai apie tokias zonas. Tuo pačiu nebeliks ir veiklos apribojimų, kurie buvo taikomi atitinkamoje teritorijoje.
–
Įsigalios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, susiję su privalomu advokato dalyvavimu nagrinėjant bylas dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo, numatant pareigą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą vaiko atstovams pagal įstatymą bei atlikti kitus papildomus veiksmus, susijusius privalomu advokato dalyvavimu minėtos kategorijos bylose. Tarnyba sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas bus gautas ne darbo laiku, apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo privalės pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą. Remiantis minėtais pakeitimais, teismui sprendžiant klausmą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo tikslingumo, vaiko atstovus pagal įstatymą visada privalės atstovauti advokatas.
–
Metinė pajamų dalis, viršijanti 84 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą, nuo kitų metų bus apmokestinama taikant 32 proc. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kils nuo 300 iki 350 eurų. Minimali alga paaugs nuo 555 eurų iki 607 eurų neatskaičius mokesčių, minimalus valandinis atlygis – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Įsigalios pakeitimai komandiruočių į užsienį kompensacijų taisyklėse. Pajamų mokesčiu galės būti neapmokestinama visa komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu darbuotojo darbo užmokestis ne mažesnis nei 1 001,55 Eur, o jei darbuotojui taikomas valandinis atlygis, ne mažesnis nei 6,138 Eur bruto.
