Teismai

LAT apie Actio Pauliana taikymo ribas

Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje  pasisakė, kad  CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu Actio Pauliana  gali būti ginčijamas tik skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytas sandoris, tačiau šiuo pagrindu negali būti ginčijami trečiųjų asmenų tarpusavio sandoriai, jeigu juose nedalyvauja skolininkas. Nagrinėjamu atveju skolininkas, kurio sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra ginčijamos pagal CK 6.66 straipsnį, yra ieškovė, tretieji asmenys – atsakovės UAB „Grunterra“ ir UAB „Remco LT“. Tuo tarpu atsakovės UAB „Remco LT“ ir atsakovo V. V. 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gegužės 9 d. sudaryti tarpusavio skolų įskaitymo aktai negali būti vertinami kaip skolininko su trečiaisiais asmenimis sudaryti sandoriai CK 6.66 straipsnio prasme. Jokių kitų šių tarpusavio skolų įskaitymo aktų negaliojimo pagrindų ieškovė nenurodė, jų nenustatė ir bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenustatė visų reikšmingų Actio Pauliana taikymui sąlygų.

Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius, tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, pasisakyta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

Tuo tarpu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikant restituciją, nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo

Raktažodžiai
Close
Close