Institucijos

Nuo kitų metų keičiasi juridinių asmenų nemokumo reglamentavimas

2020 m. sausio 1 d. įsigalios naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Ilgai lauktas teisės aktas pakeis šiuo metu galiojančius Įmonių bankroto įstatymą ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymą bei konsoliduos abiejų teisės aktų reglamentavimo sritis.

Naujasis įstatymas, be kita ko, įtvirtins naują nemokumo sampratą, reformuos procedūras iki teismo, pakeis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, supaprastins turto neturinčių įmonių likvidavimą bei įves naujovių restruktūrizavimo procese.

Per pastaruosius kelerius metus (2014–2018 m.) pradedamų bankroto procedūrų skaičius nuosekliai augo, išskyrus 2018 metus, kai buvo stebėtas gan nemažas (nuo 2 977 pradėtų bankroto pracedūrų 2017 metais iki 2 093 bankrotų 2018-aisiais) sumažėjimas. Daugiausiai bankrotų aptariamu laikotarpiu buvo pradėta mažmeninės prekybos, autoremonto ir statybų sektoriuose.

Tikimasi, kad naujasis įstatymas turėtų paskatinti ūkio subjektus siekti restruktūrizacijos, o ne bankroto ir įmonės likvidavimo.

Nemokumo samprata

Pagal šiuo metu galiojantį Įmonių bankroto įstatymą, įmonės nemokumas yra būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (pvz., negrąžina skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymu keičiama įmonės nemokumo samprata ir įtvirtinami du alternatyvūs nemokumo kriterijai: (a) juridinis asmuo laikomas nemokiu, kai laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba (b) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Tad įsigaliojus naujam reglamentavimui, turtinių prievolių nevykdymas laiku, net ir labai nežymus, pats savaime galės būti pakankamas pagrindas nemokumo procesui pradėti neatsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį.

Be to, nemokumo procesą bus galima pradėti ir dėl tokios įmonės, kurios  įsipareigojimai viršys jos turto vertę nepriklausomai nuo to, ar tie įsipareigojimai pradelsti ar ne. Tai reiškia, kad vertinant įmonės finansinę padėtį bus atsižvelgiama ir į ilgalaikius įsipareigojimus, pavyzdžiui, paskolas, kurių grąžinimo terminai nėra suėję.

Vadinasi, Juridinių asmenų nemokumo įstatymu yra išplečiama nemokios įmonės samprata, o tai gali lemti padidėjusį nemokumo procesų skaičių.

Procedūros iki teismo

Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį.

Naujuoju reglamentavimu papildomas pranešimo įmonei įteikimo būdų sąrašas, numatomas trumpesnis terminas kreditoriaus reikalavimams įvykdyti, taip pat įvedama nauja „susitarimo dėl pagalbos“ sąvoka.

Naujajame įstatyme numatoma, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Taip pat numatoma galimybė pranešimą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę.

Pranešimas bus laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, o jeigu jis buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis – gavus patvirtinimą apie pranešimo gavimą.

Keičiasi ir terminas, skirtas kreditoriaus reikalavimams įvykdyti. Numatoma, kad prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti kreditorius nustato terminą nuo 15 iki 30 dienų. Taigi, naujuoju reglamentavimu kreditoriaus pareiga pranešti apie ketinimą pradėti nemokumo procesą tampa paprasčiau įgyvendinama.

Kaip jau minėta, naujajame įstatyme įtvirtinama nauja „susitarimo dėl pagalbos“ kategorija. Tai reiškia, kad prieš kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, kreditorius ar skolininkas, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra nemokumo proceso iniciatorius, turės pasiūlyti kitai šaliai sudaryti susitarimą dėl pagalbos.

Susitarimu dėl pagalbos laikomas susitarimas tarp juridinio asmens ir kreditoriaus(-ių) dėl pastarojo suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti.

Pagalba juridinio asmens finansiniams sunkumams įveikti gali būti reikalavimo įvykdyti prievolę termino atidėjimas, reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį atsisakymas, prievolės pakeitimas kita prievole ir kt.

Taigi nors naujuoju teisės aktu buvo išplėsta nemokios įmonės samprata, privalomas susitarimo dėl pagalbos institutas, tikėtina, skatins finansinių sunkumų sprendimą neteisminiu keliu, ir teisminių procesų skaičius nedidės.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

Vietoje šiuo metu taikomų trijų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilių, naujasis teisės aktas įtvirtina dvi.

Pirmąja eile bus tenkinami:

(a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais,

(b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai,

(c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą,

(d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

Antrąja eile bus tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

Esminis pasikeitimas reikalavimų tenkinimo eilėje yra susijęs su kreditoriais, suteikusiais restruktūrizuojamai įmonei finansavimą, taip pat kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado ir nebuvo patenkinti bankroto metu įmonei vykdant ūkinę komercinę veiklą.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą šių kreditorių reikalavimai yra tenkinami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitų kreditorių, t. y., trečiąja eile, o nuo ateinančių metų šių kreditorių reikalavimai taps prioritetiniai.

Naujojo įstatymo įsigaliojimas įneš reikšmingų pokyčių darbuotojų reikalavimų atžvilgiu, kurie šiuo metu yra tenkinami pirmąja eile, o įsigaliojus naujam įstatymui, bus proporcingai tenkinami kartu su kitų kreditorių reikalavimais, įskaitant ir reikalavimus dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Svarbu paminėti ir tai, kad visi pirmąja eile tenkinami reikalavimai įstatyme yra įtvirtinti tam tikru eiliškumu, todėl nėra visiškai aišku, ar visi pirmos eilės reikalavimai bus tenkinami proporcingai, ar įstatyme nurodytos eilės tvarka.

Be to, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilėse nelieka reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimų sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus, taip pat reikalavimų dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, bei reikalavimų dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.

Šie kreditorių reikalavimai bus tenkinami vadovaujantis specialiais teisės aktais arba bendra tvarka antrąja eile.

Turto neturinčių įmonių likvidavimas

Vadovaujantis dabartiniu Įmonių bankroto įstatymu, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Tai netaikoma, jei asmuo pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą išlaidoms padengti arba pareiškime nurodo administratorių, prisiimantį administravimo išlaidų riziką, dėl ko bankroto byla gali būti nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka.

Jeigu nė viena iš šių sąlygų nėra įvykdoma, nelieka objektyvių galimybių likviduoti nemokų juridinį asmenį.

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato, kad tokiais atvejais, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, ir pareiškimą pateikęs kreditorius nesutinka į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti teismo nustatytos sumos, taip pat nė vienas nemokumo administratorius neprisiima bankroto proceso administravimo išlaidų rizikos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

Tokiu būdu bus efektyviai likviduojamos ir iš Juridinio asmenų registro išregistruojamos jokio turto neturinčios bei veiklos nevykdančios įmonės, o valstybė turės kur kas tikslesnius duomenis apie realiai veiklą vykdančius ūkio subjektus.

Pokyčiai restruktūrizavimo procese

Viena pagrindinių naujovių restruktūrizavimo procese yra susijusi su išplėstu subjektų skaičiumi, turinčiu teisę pradėti restruktūrizavimo procesą.

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, įmonės vienasmenis ar kolegialus valdymo organas parengia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, o įmonės dalyvių susirinkimas, patvirtinęs metmenis, priima sprendimą kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Naujuoju įstatymu restruktūrizavimo proceso iniciatyvos teisė suteikiama ir kreditoriams, kurių pradelsti reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydį.

Taip pat labai svarbus pokytis yra susijęs su galimybe iš bankroto proceso pereiti į restruktūrizavimo procesą, ko dabartinis teisinis reglamentavimas apskritai nenumato.

Įsigaliojus naujam įstatymui, nemokumo administratorius privalės informuoti juridinio asmens dalyvius apie jų teisę inicijuoti restruktūrizavimą, pateikdamas argumentus, kaip siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.

Prie pasiūlymo restruktūrizuoti juridinį asmenį turės būti pateiktas ir restruktūrizavimo plano projektas, į kurį, be kita ko, bus galimybė įtraukti informaciją apie numatomą gauti finansavimą. Kreditorių susirinkimui pritarus projektui, bus kreipiamasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.

Naujuoju Juridinių asmenų nemokumo įstatymu taip pat keičiamos restruktūrizavimo plano tvirtinimo sąlygos. Šiuo metu galiojantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas numato, kad restruktūrizavimo plano projektas patvirtinamas, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos.

Pagal naująįį įstatymą restruktūrizavimo plano projektui turės atskirai pritarti kiekviena iš šių kreditorių grupių: kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, bei likusieji kreditoriai. Bus laikoma, kad kreditoriai pritarė projektui, jeigu kiekvienoje grupėje projektui pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų tos grupės kreditorių reikalavimų sumos.

Šiais ir kitais restruktūrizavimo proceso pakeitimais siekiama palengvinti bei pagreitinti restruktūrizavimo procesus, kad būtų išsaugotas gyvybingos įmonės veiklos tęstinumas.

Apibendrinant, naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas lems gana ryškius pokyčius įmonių nemokumo procese ir, pasak įstatymo rengėjų, sudarys teisines prielaidas ankstyvam įmonių finansinių sunkumų sprendimui ir verslo tęstinumui, o bankroto atveju – greitam ir kuo daugiau kreditorių reikalavimų tenkinančiam įmonių likvidavimui.

 

Tekstą parengė Martyna Jonuškaitė, advokato padėjėja, atstovaujanti UAB Legal Balance

Raktažodžiai
Close
Close